Jei nebus stabdomas pardavimas, prognozės – labai liūdnos
Pasak mokslų daktarės Vaidos Liutkutės, Europos šalių kontekste Lietuvos el. cigarečių vartojimo tendencijos – niūrokos. Paauglių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimo Europoje (HBSC) duomenimis, 2022 m. per paskutines 30 dienų garino arba, kitaip tariant, veipino, 34 proc. 11–15 metų berniukų ir 36 proc. tokio pat amžiaus mergaičių. Visų trijų į tyrimą įtrauktų amžiaus grupių, tai yra 11-os, 13-os, 15-os metų paauglių, rodikliai rodo, kad Lietuvos vaikai yra Europos šalių TOP trejetukų sąrašuose.
„Jei nebus skirtas adekvatus dėmesys šiai problemai spręsti, netrukus didelė dalis populiacijos turės visą gyvenimą trunkančią priklausomybę. Kaip ir dėl įprastų tabako gaminių vartojimo, valstybė patirs socialinių ir ekonominių el. cigarečių vartojimo kaštų, nes sparčiai daugės garinimo nulemtų ligų skaičius. Tiesa, tiksliai nurodyti žalos apimtį sunkiau, nes nėra pakankamai mokslinių duomenų apie prarastus sveikus gyvenimo metus ar priešlaikines mirtis dėl to“, – pastebi dr. V. Liutkutė.
Reikia stiprinti konkrečiai jaunimui patrauklias pagalbos priemones
Mokslų daktarė sako, kad tiek įprastų tabako gaminių, tiek el. cigarečių prieinamumas nepilnamečiams asmenims išlieka didelis, todėl šiai problemai spręsti reikalingi kompleksiniai sprendimai: „Reikia reikšmingai sustiprinti įstatymo priežiūrą ir lygiagrečiai didinti pagalbos metantiems rūkyti paslaugų prieinamumą. Nors pastarojoje srityje padarytas reikšmingas progresas, būtina stiprinti konkrečiai jaunimui patrauklias pagalbos priemones, jas populiarinti.“
Kalbėdama apie pagalbą metantiems rūkyti, vienu didžiausių iššūkių mokslų daktarė mato tai, kad jei pagalba metantiems rūkyti Lietuvoje nebus geriau finansuojama ir nebus geriau pritaikyta jaunimui, el. cigarečių vartotojai su priklausomybe liks kovoti vieni.
„2022 m. LSMU atliktas tyrimas parodė, kad apie pusė el. cigarečių vartotojų per pastaruosius 12 mėnesių mėgino mesti rūkyti šiuos gaminius. Taigi, pagalbos poreikis yra. Garinimas iš esmės apsunkino net ir seniai taikomų mokslu pagrįstų metodų, tokių kaip pakaitinė nikotino terapija (NRT), naudojimą. Dėl žymiai didesnio nikotino kiekio el. cigaretėse priklausomybė vystosi greičiau ir yra stipresnė.
Nei FDA, nei EMA (Europos vaistų agentūra) nėra patvirtinusios NRT jaunesniems nei 18 metų amžiaus žmonėms. Pavyzdžiui, JAV daug valstijų ieško būdu, kaip sutvarkyti teisinę bazę, kad NRT visgi galima būtų skirti ir jaunimui, kuris yra vidutiniškai ar labai priklausomas nuo nikotino ir nori mesti rūkyti (garinti). Tokias pastangas itin palaiko pediatrų bendruomenės. Labai dažnai medikai, dirbantys su e. cigaretes garinančiais pacientais, skirdami NRT, turi pradėti nuo pačios aukščiausios nikotino koncentracijos priemonių, nes su naujoviškais tabako ir nikotino gaminiais į rinką atėjo labai aukštos nikotino potencijos gaminių“, – teigia dr. V. Liutkutė.
Specialistė sako, kad dar viena aiški tendencija, kurią pamatė atlikę Lietuvos gyventojų elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako gaminių vartojimo paplitimo bei įpročių tyrimą, kad daugiau nei ketvirtadalis (27,6 proc.) apklaustųjų el. cigaretes naudojo kartu su įprastomis cigaretėmis. Pradėję vartoti el. cigaretes 40 proc. apklaustųjų nesumažino surūkomų įprastų cigarečių skaičiaus. Vadinasi, neišvengiamai reikia daugiau mokslo duomenų apie tai, kokių pasekmių rūkymas ir garinimas turi žmogaus organizmui, kai įvairūs tabako ir nikotino gaminiai nuolat vartojami kartu.
Sudėtyje gali būti kanapių, metamfetamino, metadono
Tėvai, būna, sako, kad jau geriau tegul vaikai veipina, nei rūko įprastas cigaretes, – mokslų daktarė komentuoja, kad vaikų amžiuje nėra sveikesnių ar mažiau sveikų psichoaktyvių medžiagų.
Šeima ir valstybė turi visas galimybes išvengti šio vartojimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad vartojimas nepilnamečiams Lietuvoje draudžiamas įstatymu. Elektroninės cigaretės vaikams nėra mažiau pavojingos, ypač atsižvelgiant į tai, kad jas pradeda vartoti anksčiau, jose yra didesnis nikotino kiekis, sunkiau pastebėti, kiek suvartojama bei pavojingus priedus ir nelegalias medžiagas.
„Taip sakydami tėvai nėra absoliučiai neteisūs. El. cigaretės paprastai kelia mažesnį pavojų vartotojo sveikatai nei įprasti tabako gaminiai. Įrodyta, kad žmogui nuo įprastų cigarečių perėjus prie el. cigarečių smarkiai sumažėja organizmo kancerogenų ir toksinių medžiagų poveikis. Tačiau klaidinga manyti, kad šių produktų naudojimas nėra rizikingas. Iš dviejų blogybių galime pasirinkti mažesnę, bet tai vis tiek bus blogybė.
Kalbant apie el. cigaretėse esantį šlamštą, paprastai jų sudėtis apibendrinama taip: nikotinas, drėgmę išlaikančios medžiagos – skysčiuose paprastai yra propilenglikolio ir glicerolio, kaip tirpiklio nešiklio, kad susidarytų aerozoliai, karbonilo junginiai, pavyzdžiui., formaldehidas, acetaldehidas, akroleinas, yra kvapiųjų medžiagų priedų ir saldiklių, metalų – švino, nikelio, chromo, mangano, aliuminio, alavo ir geležies.
„Daugumoje elektroninių skysčių yra nikotino, kuris, kaip nustatyta, turi neigiamą poveikį sveikatai ir sukelia stiprią priklausomybę. Produktų sudėtyje taip pat gali būti kitų medžiagų, dažniausiai tetrahidrokanabinolio (THC), kanapių psichoaktyviosios medžiagos, taip pat metamfetamino, metadono ar vitaminų. Skysčiuose yra ir humektantų (higroskopinių nešiklių, tokių kaip propilenglikolis ir augalinis glicerolis), kurie veikia kaip tirpikliai ir sukuria vandens aerozolį arba garus, kvapiųjų medžiagų, šaldomųjų medžiagų, tokių kaip mentolis, ir saldiklių, taip pat metalų iš kaitinimo spiralės ir kitų cheminių medžiagų“, – sako V. Liutkutė.
Priklausomybė gali išsivystyti ir per kelias dienas
Mokslų daktarė sako, kad priklausomybės nuo rūkymo vystymasis gali skirtis kiekvienam asmeniui, kartais priklausomybė išsivysto per kelias dienas dėl ypatingos sąveikos su smegenimis.
„Kiekvienas garų išpūtimas per kelias sekundes tiekia nikotino į smegenis, sukuriamas troškimo ir palengvėjimo ciklas, kurį gali būti sunku nutraukti. Nikotinas ypač pavojingas, kol smegenys nėra visiškai išsivysčiusios, o tai atsitinka būnant maždaug 25 metų amžiaus.
Įprastoje cigaretėje yra apie 10–15 mg nikotino. Jo kiekis el. cigaretėse gali svyruoti nuo 39,3 iki 48,3 mg. Kai kurie tyrimai rodo, kad nikotino koncentracija svyruoja pagal skonį: nuo klasikinio mentolio (58 mg/ml) iki mangų (62 mg/ml). Žinoma, kaip ir rūkant cigaretes, ne visas nikotinas, esantis gaminyje, pasisavinamas organizmo. Pavyzdžiui, viena el. cigaretė „Juul“ turi tiek nikotino, kiek pakelis cigarečių. Žinoma, kad maždaug penktadalis „Juul“ vartotojų vieną cigaretę (pod’ą) suvartoja per dieną ar mažiau“, – pastebi dr. V. Liutkutė.
Ilgalaikis el. cigarečių poveikis neaiškus, visi rūkantys yra bandomieji triušiai
Į klausimą, kaip mesti rūkyti, pašnekovė atsako, kad kol mokslininkai ieško tinkamiausių strategijų padėti žmonėms nustoti garinti, galima naudotis jau patikrintomis strategijomis, padedančiomis mesti rūkyti įprastus tabako gaminius. Metimas rūkyti ir metimas garinti yra panašūs, nes abu susiję su priklausomybe nuo nikotino, beje, metant gali kilti abstinencijų simptomų.
Saugūs ir mokslu grįsti metodai plačiau aprašomi respublikinio priklausomybių centro puslapyje, patarimų galite rasti paspaudę nuorodą čia. Bet kokių tabako gaminių, įskaitant el. cigaretes, vartojimas kelia pavojų. Visų tabako gaminių atsisakymas yra geriausias būdas apsaugoti savo sveikatą.
„Tiesa, ta, kad kol kas daug nežinome apie ilgalaikį el. cigarečių poveikį žmogaus organizmui. Šiuo metu iš esmės vyksta eksperimentas, ir dabartiniai vartotojai yra bandomieji triušiai. Kadangi el. cigaretės naudojamos tik apie 15 metų, dar neturime pakankamai informacijos apie jų ilgalaikį poveikį sveikatai, todėl turime pasikliauti trumpesniais tyrimais, molekuliniais eksperimentais ir tyrimais su gyvūnais“, – atkreipia dėmesį dr. V. Liutkutė.
Konkretūs mokslų daktarės siūlymai, ką daryti nedelsiant
Į klausimą, tai ką daryti, kad situacija pagerėtų, dr. V Liutkutė sako, kad Lietuvoje nedelsiant reikia mažinti įperkamumą – reikšmingai didinti el. cigarečių kainą, užtikrinant kainos didinimo reguliarumą. Labai svarbu mažinti prieinamumą vaikams ir paaugliams – didinti leistiną amžiaus ribą iki 20 ar 21 metų.
„Labai dažnai jaunuoliai tabako gaminių prašo nupirkti vyresnių nei 18 metų (dažnai jaunesnių nei 21 metų) draugų ar nepažįstamų asmenų. Padidinus legalų amžių iki 20 ar 21 metų, tikėtina, kad didžiausias poveikis bus 15–17 metų paaugliams, nes jie mažiausiai turi draugų ar pažįstamų, vyresnių nei 21 metų“, – pastebi dr. V. Liutkutė.
Mokslų daktarė taip pat pažymi: tam, kad bent kažkiek sustotų besaikis vartojimas, būtinai reikia riboti prekybos tabako gaminiais licencijų skaičių ir stiprinti įstatymų priežiūrą.
„Lietuvoje verslo subjektų priežiūros ir kontrolės funkcijos nuosekliai silpninamos. Be to, institucijos neturi galimybės patikrinimams pasitelkti slaptų pirkėjų. Tai nėra sureglamentuota ir žymiai apsunkina pareigūnų bei inspektorių darbą. Nepakeitus teisinės bazės, kuri leistų pasitelkti jaunų inspektorių, išlieka didelė grėsmė, kad tabako ir nikotino gaminių prieinamumas vaikams ir jaunuoliams išliks nepakitęs. Sutvarkius įstatyminę bazę taip, kad kontroliuojančios įstaigos ir Lietuvos policija galėtų įdarbinti jaunus inspektorius, būtų žengtas reikšmingas žingsnis užtikrinant tiek tabako, tiek alkoholio prieinamumą nustatyto amžiaus neturintiems asmenims, numatyta lėšų visuomenės ir prekybininkų informavimo bei edukacijos kampanijai“, – įsitikinusi mokslų daktarė.
Gerų įstatymo laikymosi rezultatų, pasak šios srities specialistės, pavyksta pasiekti, kuomet verslo subjektams suteikiama papildomų įrankių ir edukacijos, reikalingos sėkmingai užtikrinti įstatymą. Tokios priemonės galėtų būti kalkuliatoriai ar mobiliosios programėlės, lengvai prieinami nuotoliniai mokymai, kaip patikrinti asmens amžių patvirtinančius dokumentus, ir kt. Taip pat privalomas žymėjimas prekybos vietose, kuris ne tik aiškiai informuotų pirkėjus, kad tabako gaminiai neparduodami asmenims, jaunesniems nei 20 ar 21 metų, bet ir skelbtų apie prieinamą pagalbą metantiems rūkyti (pvz., metimo linijos telefonas ar interneto svetainės QR kodas).
„Darbo daug, tačiau jau turime gerosios patirties alkoholio vartojimo mažinimo srityje, tad reikalingas tik didelis visuomenės ir sveikatos priežiūros specialistų susitelkimas spaudžiant sprendimų priėmėjus imtis pokyčių“, – mano dr. L. Liutkutė.
JAV populiariausios el. cigaretės – „Jull“
Paklausus, kokia situacija yra JAV, šiandien Oregono Valstijos Sveikatos tarnybos Visuomenės sveikatos skyriaus tabako politikos specialiste dirbanti V. Liutkutė sako, kad JAV praktika rodo, jog licencijuotų tabako gaminių mažmenininkų reguliarūs patikrinimai ir adekvačios pasekmės, kas yra licencijos praradimas, reikšmingas paribojimas, veiksmingos, užtikrinant, kad tabako bei nikotino gaminiai nepatektų į jaunimo rankas.
„JAV cigarečių rūkymas pasiekė istorines žemumas, tačiau el. cigarečių vartojimo tendencijos nėra tokios geros. Padidėjęs elektroninių cigarečių vartojimo paplitimas susijęs su sumažėjusiu rūkymo paplitimu tarp JAV suaugusiųjų.
Kaip tik prieš kelias savaites buvo išplatinti naujausi 2024 m. National Youth Tobacco Survey duomenys, kurie parodė, kad el. cigarečių vartojimas tarp jaunuolių sumažėjo nuo 7,7 proc. 2023 m. iki 5,9 proc. 2024 m. Ataskaita taip pat parode, kad 38,4 proc. garinančių jaunuolių yra intensyvūs garintojai, tai yra garina daugiau nei 20 dienų per mėnesį. Tai iš esmės paneigia el. cigarečių gynėjų tezes, kad nors daug jaunuolių vartoja el. cigaretes, jie jas vartoja ne taip dažnai.
Stipriai priklausomų jaunuolių skaičiaus augimas JAV prasidėjo maždaug tada, kai rinkoje pasirodė „Juul“, kuriame garinama nikotino druska (protonuotas nikotinas), ji garinimo procese įkvepiama anksčiau. „Juul“ išlieka populiariausios rūšies el. cigaretėmis tarp jaunimo JAV. Europos rinka šiam gaminiui, deja, taip pat atvėrė duris ir jis jau tapo prieinamas Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. ES galėjo padaryti daugiau ir užtikrinti, kad tokios potencijos gaminiais nebūtų leista prekiauti“, – sako mokslų daktarė, šiuo metu dirbanti JAV.
Didelis skirtumas tarp JAV ir Lietuvos, taip pat kitų Europos šalių, pasak pašnekovės, yra tas, kad garinamas ne tik nikotinas, bet ir THC. Šiuo metu 57 proc. JAV populiacijos gyvena valstijose, kuriose kanapės vienaip ar kitaip legalios. Paauglių apklausa parodė, kad elektroninių cigarečių vartojimas per 30 dienų buvo susijęs su 3,18 karto didesniu kanapių garinimo paplitimu, o tradicinės cigaretės reikšmingo ryšio su kanapių garinimu neturėjo. Matant, kad kanapių legalizavimas randa pritarėjų ir ES, reikalinga tinkamai įvertinti šią grėsmę.
„JAV el. cigaretės parduodamos tik asmenims, sulaukusiems 21 m. Daugybė valstijų ir jurisdikcijų dirba siekdamos uždrausti skonį ir kvapą turinčias el. cigaretes, reikšmingai apmokestinti šiuos gaminius. Prezidento Joe Bideno administracija buvo užsimojusi federaliniu įstatymu apriboti nikotino kiekį tabako ir nikotino gaminiuose, tačiau ši iniciatyva užgeso. Tokia priemonė galėtų reikšmingai pakeisti esamą vartojimo situaciją“, – mano mokslų daktarė.
Ji taip pat sako, kad gana pastebimas skirtumas tarp viešojo diskurso JAV ir Lietuvoje tas, jog mes palyginus beveik nekalbame apie el. cigarečių žalą aplinkai. Šiuo klausimu pasisako vos kelios Europos šalys, o JAV tabako ir nikotino vartojimo prevencijos srityje šiuo naratyvu remiamasi vis dažniau.
„Tiek baterijose, tiek pačiuose el. cigarečių prietaisuose yra pavojingų medžiagų, pavyzdžiui, švino ir gyvsidabrio. Ne iki galo panaudotose skystosiose kasetėse ir pildymo priemonėse yra nikotino druskų bei sunkiųjų metalų, kurie patenka į dirvožemį ir vandens telkinius, laukinius gyvūnus. Skirtingai nuo cigarečių nuorūkų, elektroninių cigarečių atliekos negali būti biologiškai skaidomos net esant nepalankioms oro sąlygoms. O ką jau kalbėti apie įprastas cigaretes, kurių filtrai yra šiukšlių šiukšlė. Vis daugiau valstijų arba vietos jurisdikcijų svarsto uždrausti ne tik cigarečių filtrus, bet ir vienkartines el. cigaretes. Progresas bus lėtas, tačiau tikimasi judėti ta linkme. Taršos, klimato kaitos problemos artimos jauniems žmonėms, todėl protinga jų aistrą tvarumo idėjoms išnaudoti pasitelkus ir tabako vartojimo prevenciją“, – pastebi dr. V. Liutkutė.
Naujausi Lietuvos gyventojų tyrimų duomenys nedžiugina, bet uždrausti pardavimą jaunimui nori didžioji dalis lietuvių
2024 metų gegužę Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vykdytas tyrimas parodė, kad 7 proc. gyventojų kasdien vartoja kaitinamojo tabako gaminius, kas dešimtas (10 proc.) kaitinamąjį tabaką vartojo per pastarąsias 7 dienas, 11 proc. vartojo per paskutines 30 dienų, per paskutinius 12 mėnesių kaitinamąjį tabaką bent kartą vartojo 15 proc., o bent kartą gyvenime tai darė penktadalis (21 proc.) gyventojų. Trys ketvirtadaliai (77 proc.) gyventojų niekada nevartojo kaitinamojo tabako gaminių.
Gyventojai, kurie kaitinamojo tabako gaminius vartoja kasdien: 6 proc. vyrų ir 7 proc. moterų, 10 proc. didmiesčių gyventojų, dažniau – besimokantis jaunimas (11 proc.) bei vadovai (11 proc.). Niekada nėra vartoję kaitinamojo tabako gaminių dažniau moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, kaimo ir mažesnių miestų gyventojai, pensininkai. Lyginant su tyrimu prieš metus (2023 m. gegužės mėnuo), padidėjo kaitinamojo tabako gaminių vartojimas. Prieš metus kaitinamojo tabako gaminius kasdien vartojo 4 proc., o dabar 7 proc., prieš metus per 7 dienas vartojo 6 proc., o 2024 m. gegužę tokių jau buvo 10 proc. Vartojimo per paskutinius 12 mėnesių paplitimas padidėjo 5 procentiniais punktais.
Su tuo, kad elektroninės cigaretės nepavojingos aplinkiniams, sutinka šeštadalis (17 proc.), o šeši iš dešimties (59 proc.) su tuo nesutinka. Su tokiu teiginiu daugiau sutinka vyrai, jaunimas iki 30 metų, respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu bei rūkantys, vartojantys tabako ar susijusius gaminius gyventojai, o kad elektroninės cigaretės yra pavojingos aplinkiniams, dažniau nurodė moterys, didmiesčių gyventojai, vadovai bei specialistai ir tarnautojai.
Kad elektroninės cigaretės nesukelia priklausomybės, galvoja kas dešimtas (9 proc.) gyventojas, o du iš trijų (67 proc.) su tuo nesutinka. Su tokiu teiginiu kiek daugiau sutinka jaunimas iki 30 metų, respondentai su didžiausiomis (virš 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, besimokantis jaunimas bei rūkantys, vartojantys tabako ar susijusius gaminius respondentai, o su tuo dažniau nesutinka didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, vadovai bei specialistai ir tarnautojai.
Kad elektroninės cigaretės padeda mesti rūkyti, sutinka dešimtadalis (9 proc.) gyventojų, o trys ketvirtadaliai (71 proc.) su tuo nesutinka. Daugiau sutinka jaunimas iki 30 metų, respondentai su didžiausiomis (virš 2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, besimokantis jaunimas bei rūkantys, vartojantys tabako ar susijusius gaminius respondentai, o su tuo dažniau nesutinka didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei su vidutinėmis (1201–2000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, vadovai bei specialistai ir tarnautojai.
Kad kaitinamojo tabako gaminiai nepavojingi aplinkiniams, sutinka kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) gyventojų, o šeši iš dešimties (62 proc.) su tuo nesutinka.
Kad kaitinamojo tabako gaminiai nesukelia priklausomybės, galvoja 8 proc. gyventojų, o taip negalvoja septyni iš dešimties (68 proc.).
Kaip parodė šių metų gegužę vykusi apklausa, dauguma (beveik septyni iš dešimties – 68 proc.) gyventojų pritartų siūlymui drausti parduoti asmenims iki 20 metų tabako produktus bei kitus su tabaku susijusius gaminius (elektronines cigaretes, kaitinamojo tabako gaminius bei kitus), o su tokiu draudimu nesutinka maždaug kas ketvirtas (23 proc.) gyventojas.
Tokiam draudimui labiau pritaria vyresni nei 50 metų žmonės (76 proc.), kaimo (74 proc.) bei mažesnių miestų (72 proc.) gyventojai, pensininkai (78 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (71 proc.), niekada nerūkę, nevartoję tabako ar susijusių gaminių gyventojai (80 proc.), dažniau už kitus tam nepritaria jaunimas iki 30 metų (37 proc. nepritaria, o siūlymui pritaria 55 proc.). Tarp tų, kas šiuo metu rūko, vartoja tabako ar susijusius gaminius, tokiam draudimui pritartų 55 proc., nepritartų 36 proc. Šeši iš dešimties (59 proc.) apklaustų gyventojų atsakė, kad jie pritartų siūlymui Lietuvoje uždrausti prekiauti vienkartinėmis elektroninėmis cigaretėmis, o su tokiu draudimu nesutinka ketvirtadalis (26 proc.).