Kova su psichikos sutrikimais ilgą laiką buvo nepakankamai efektyvi
„Psichikos sveikatos gydymui svarbus inovatyvus požiūris. Todėl bandome ieškoti alternatyvų, kurios padėtų esamus psichikos ligų diagnozių simptomus spręsti kiek kitaip, nei mums įprasta. Manome, jog tam, kad pagerintume gyvenimo kokybę ir užtikrintume ilgalaikį gydymo poveikį, psichikos sveikatos priežiūra turėtų apimti ne tik geresnį pagalbos prieinamumą, bet ir geresnes paslaugas bei stigmos sunaikinimą“, – sako C. Andreescu.
Psichiatrė pastebi, jog nerimo sutrikimai yra labiausiai paplitę ir brangiausiai kainuojantys psichikos sutrikimai. Vis dėlto, psichikos ligų diagnostika, anot jos, yra „netvarkingas reikalas“, ir tai tęsiasi ištisus dešimtmečius.
Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose diagnozavimui pasitelkiamas diagnostikos vadovas „The Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders” yra vis atnaujinamas siekiant apibrėžti kuo tikslesnius ir patikimesnius diagnozės kriterijus, užtikrinti, kad vieną pacientą apklausę du specialistai gautų tas pačias tikslios diagnozės išvadas, iki šių dienų yra sudėtinga. C. Andreescu manymu, diagnostika išsiskiria dėl skirtingo specialistų paruošimo, mokymo, klinikinių įgūdžių, o ir vieno universalaus apibrėžimo depresijai diagnozuoti – nėra, nes atvejai skiriasi.
Siekiant įveikti psichikos ligas ir sutrikimus, iššūkių kelia ne tik diagnostika, bet ir gydymo metodai. Anot psichiatrės, šiuolaikiniai psichikos sutrikimų gydymo metodai atrasti taikant tokias agresyvias praktikas kaip elektrokonvulsinė terapija, antidepresantai ir antipsichoziniai vaistai. Taip pat vis dar per mažai į pagalbos teikimą įtraukiami psichologai, socialiniai darbuotojai, ergoterapeutai, slaugytojai ir kiti specialistai, kurių dėka asmuo gydomas įvairiapusiškai ir orientuojantis į asmens atsistatymą, o ne tik psichiatrinių simptomų numalšinimą. O medikamentai, plačiai taikomi ir šiomis dienomis, yra siejami su daugybe šalutinių poveikių.
Psichikos ligų ir sutrikimų gydyme pasitelkia magnetinę galvos stimuliaciją
Todėl šiandien daugiau vilčių dedama į metodus, kurie kadaise dar priminė mokslinę fantastiką – pavyzdžiui, magnetinę galvos smegenų stimuliaciją, kurioje naudojamų magnetinių impulsų dažnis siekia nuo 5 iki 20 Hz.
„Dėstydama psichiatrijos istorijos kursą, aptikau nuostabių nuotraukų iš XX amžiaus pradžios, kuriose tam, kad žmonės jaustųsi geriau, pasitelkiamos magnetinės mašinos, primenančios kepures. Šiandien jau taikomas metodas, vadinamas TMS (transkranijinė magnetinė stimuliacija). Mokslininkai jį pristatė apie 1985 metus ir, po 10–15 metų testavimo taikant elektromagnetinę indukciją smegenų žievės paviršiaus srityje, šiandien mokslininkai šį metodą taiko visur – Alzheimerio, priklausomybių, šizofrenijos, PTSD, judėjimo sutrikimų gydymui“, – vardija psichiatrė.
Tačiau ilgą laiką rezultatai bandant efektyviai pritaikyti TMS depresijos gydymui buvo, psichiatrės žodžiais, „geri, bet ne puikūs“. Ankstesni moksliniai tyrimai rodė, kad TMS veikia geriau nei medikamentinis gydymas vienam iš penkių pacientų, sergančių kitiems gydymo metodams nepasiduodančia depresijos forma (18,2 proc.).
Vis dėlto, C. Andreescu pažymi, kad didesnį metodo veiksmingumą pavyko pasiekti ištyrus, jog skirtingiems pacientams reikalingi skirtingų smegenų sričių magnetiniai impulsai. Šių sričių nustatymui Harvardo mokslininkai pasitelkė smegenų vizualizacijos įrankius, kurie leidžia žinoti, kurioms sritims depresijos epizodų metu reikalingi impulsai.
Paprastai kalbant, smegenų vizualizacija – tai smegenų struktūros, savybių ir funkcijų registravimas pasitelkiant specialią įrangą, leidžiančią generuoti vaizdus, kuriuose įvairios smegenų dalys išryškinamos, kai tampa aktyvios.
Ateityje galimai pasirodys nešiojami, nedidelio dydžio prietaisai
„Depresija sergantys žmonės nėra tokie patys. Vieniems iš jų būdingi didesni nerimo sutrikimai, kitiems labiau pasireiškia somatiniai simptomai. Vieni jaučiasi geriau, kai stimuliuojama smegenų dalis, esanti labiau nugarinėje pusėje, kol kitiems reikalinga stimuliacija priekinėje srityje“, – sako C. Andreescu.
Šis atradimas lėmė didelį gydymo pasisekimo dažnio pokytį JAV klinikose. TMS metodo veiksmingumas pacientams, sergantiems kitiems gydymo metodams nepasiduodančia depresijos forma, šoktelėjo nuo 18,2 proc. iki 80 proc. Stebint gerus TMS rezultatus depresijos gydyme, šiandien mokslininkai bando tą patį metodą pritaikyti gydant ir nerimo sutrikimus.
„Tai nuostabus rezultatas, tačiau bėda ta, jog tai – tik pati pradžia. Ir tik po penkerių metų bus galima pasakyti, ar tai atvėrė duris ir visi galės tuo pasinaudoti, o galbūt priešingai – viskas buvo perniek, mes visi apsiskaičiavome, turime judėti pirmyn ir bandyti kažką kito. Vis dėlto, mano manymu, didžiausias TMS pranašumas atsiskleidžia šalutiniuose efektuose, kurių, vartojant vaistus, būna daug, ir dėl kurių žmonės dažnai nenori jų vartoti. TMS nesukelia ilgalaikių neigiamų komplikacijų“, – sako C. Andreescu.
Dar vienas psichiatrės įvardijamas TMS pranašumas – naujausia technologija leido sutrumpinti procedūrą nuo ankstesnių 35–40 minučių iki daugiausiai 6 minučių. Tai reiškia, jog pacientams nebereikia daug laiko praleisti klinikose.
Nors dabar depresijos gydyme pasitelkiamas tik stacionarus TMS prietaisas, esantis klinikose, C. Andreescu pastebi, jog kai kuriose laboratorijose jau kalbama apie mobilaus TMS kūrimą.