Tyrimai parenkami individualiai
Anot gydytojos, parinkti reikalingus tyrimus – nėra toks jau paprastas uždavinys. „Turiu jus nuvilti, nes paprasto, tikslaus, visiems universaliai tinkančio atsakymo tikrai nepateiksiu. Reikalingų tyrimų spektras yra labai individualus kiekvienam ir, mano įsitikinimu, kiekvienas tyrimas turėtų būti atliekamas žinant, ką veiksime su rezultatu, į kokį klausimą tyrimas mums atsakys ir ką esame pasiruošę su tuo daryti“, – sakė medikė.
Vis tik jei žmogus neturi jokių nusiskundimų, tuomet atliekami tyrimai priklauso nuo amžiaus ir šeiminės anamnezės. „Vaikai ir jauni (iki 40 metų amžiaus) suaugusieji, pabrėžiu – neturintys jokių nusiskundimų ar papildomų rizikų dėl gyvenimo būdo, mitybos, šeiminės anamnezės ir pan., kas dvejus metus turėtų pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje ir atlikti bendrąjį kraujo tyrimą. Nuo 40 metų – papildomai tikslinga tirti cholesterolio kiekį, inkstų funkcijos rodiklius. Moterys turėtų aktyviai dalyvauti moterims skirtose onkologinių ligų patikros programose, ne kraujo tyrimai, tačiau tikrai didesniu jautrumu ir specifiškumu pasižymintys – gimdos kaklelio onkocitologinis tepinėlis moterims nuo 25 metų, krūties vėžio patikrai – mamogramos nuo 50 metų. Vyrams – prostatos specifinis antigenas – vienintelis vėžio žymuo, tikslingas atlikti ankstyvos diagnostikos tikslais“, – pasakojo specialistė.
Kai kurie tyrimai gali suklaidinti
Paklausta, kurių tyrimų nereikėtų griebtis, jei neturi nusiskundimų ir jų neskyrė gydytojas, pašnekovė sakė, kad kaskart reikia pagalvoti apie tai, ką darysi su rezultatais. „Išsamūs standartiniai tyrimų paketai – gana brangus ir ne visada reikalingas „malonumas“. Jei žmogus planuoja tokį pasirinkti, verta pagalvoti, ką veiks su „paryškintomis“ eilutėmis. Anksčiau, kuomet sulaukdavau kabinete išsigandusio paciento, su nežymiais nusiskundimais ar net be jų ir su keliais lapais jau atliktų tyrimų rezultatų su viena kita „paryškinta“ eilute, rodančia nuokrypį nuo normos, sakydavau, kad tyrimus komentuoti turėtų juos paskyręs gydytojas, nes tik jis ir pacientas žino, kodėl konkretus tyrimas buvo atliktas. Iš tiesų ir dabar esu tos nuomonės. Tačiau vis dažniau paskiriu laiko, išsamesnei konsultacijai ir detalesniam išsiaiškinimui, kodėl vienas rodiklio nuokrypis jam svarbus, o kitas – visai ne“, – pasakojo medikė
Išsamūs standartiniai tyrimų paketai – gana brangus ir ne visada reikalingas „malonumas“.
Taip ji tikisi auginti kiekvieno savo paciento sveikatos raštingumą, kad jam neatrodytų būtina kartoti profilaktiškai kelis šimtus eurų kainuojančių tyrimų paketų kas kelis mėnesius, nes taip išgirdo per reklamą.
„Jūsų minimi vėžio žymenys – daugelis jų tikrai nėra tikslingi atlikti profilaktiškai (išskyrus PSA). Jie reaguoja vėlai, ir gavę gerus vėžio žymenų tyrimus tikrai negalėsime būti ramūs, jog žmogus neserga vėžiu. Ir priešingai, pvz., rūkantys žmonės gali gauti padidėjusius kai kuriuos rodiklius, nors vėžiu neserga. Dažniausiai tokie atvejai sukelia daug streso pacientui. Tie patys vėžio žymenys įgauna visai kitą vertę, jei žmogui jau buvo nustatytas vėžys, išgydytas ir reikalingas stebėjimas po gydymo dėl ligos atsinaujinimo. Štai čia ir yra šių tyrimų vieta klinikinėje praktikoje. Išskirtiniais atvejais, kuomet yra šeiminė tam tikrų onkologinių susirgimų anamnezė, šiuos tyrimus galima periodiškai atlikti ir jų pokyčiai dinamikoje gali būti vertingi, taip pat pigesni ir keliantys mažiau diskomforto pacientui nei, pvz., periodiniai invaziniai tyrimai“, – pasakojo medikė.
Tik tuština piniginę ir kelia nerimą
O kokius tyrimus derėtų atlikti, bet rečiau nei kasmet? „Tyrimai – negydo. Siūlyčiau pradėti nuo išsamios konsultacijos su savo šeimos gydytoju, ar kitu privačiai dirbančiu gydytoju, su kuriuo konsultuojatės periodiškai. Pasiruošti konsultacijai taip pat reikėtų – užsirašyti nusiskundimus, net ir tuos, kurie nėra itin varginantys, arba praeinantys, vartojamus, arba anksčiau vartotus vaistus ir papildus. Taip pat, esant galimybei, sužinoti, kokiomis ligomis serga ar sirgo artimiausi giminaičiai. Pasiruošti atsakyti į klausimus apie gyvenimo būdą, mitybos įpročius, svorio pokyčius ir pan. Šie duomenys yra svarbūs, sudarant individualų tyrimų planą. Pavyzdžiui, jaučiamas nuovargis, širdies permušimai, plaukų slinkimas, atminties pablogėjimas – požymiai kuriems esant verta ištirti elektrolitų kiekį kraujyje, skydliaukės hormonus, geležies atsargas – feritiną, vitaminą D. Propaguojant vegetarišką mitybą – kasmet papildomai verta ištirti vitamino B12 atsargas, jaučiant sąnarių skausmus, turint antsvorio – šlapimo rūgšties, reumatoidinio faktoriaus tyrimai, šalia kitų, jau paminėtų būtų reikalingi. Tiesa, už kai kuriuos teks susimokėti“, – sakė pašnekovė.
Anot jos, šeimos gydytojui taip pat padėtų informavimas, ar prioritetas vienmomentis ištyrimas su galimybe atlikti mokamus tyrimus. „Pavyzdžiui, įtariant anemiją, galima iš karto atlikti ir feritino tyrimą – tik už pastarąjį reikės sumokėti. O jei atlikus bendrą kraujo tyrimą paaiškės mažakraujystės (anemijos) diagnozė, feritino tyrimą bus galima atlikti nemokamai. Tačiau reikės papildomo vizito ir dūrio į veną“, – teigė gydytoja.
Tyrimai – negydo. Siūlyčiau pradėti nuo išsamios konsultacijos su savo šeimos gydytoju, ar kitu privačiai dirbančiu gydytoju, su kuriuo konsultuojatės periodiškai.
Kitas, pasak jos, svarbus aspektas – tyrimų kartojimo periodiškumas.
„Vertėtų pabrėžti, jog daugelis tyrimų labiau informatyvūs atliekant dinamikoje, todėl svarbu tokius tyrimus atlikti toje pačioje gydymo įstaigoje ar laboratorijoje, kur reagentai ir normos ribos nekinta. Paprastai tyrimai kartojami gydymo efektyvumui, ligos kontrolei įvertinti. Jei paskiriame gydymą cholesteroliui mažinti, po kelių mėnesių pakartojame tyrimą ir nustatome, kad vaistas veikia puikiai, tyrimą vėl kartoti pakanka po metų. O vien iš smalsumo tyrimo kartoti nereikia – tai tik didina nerimą ir tuština piniginę“, – sakė gydytoja.