Gripas ypač čiumpa vyresnius žmones, vaikus ir besilaukiančias moteris
Infekcinių ligų gydytojas sako, kad šių metų sezonui vakcinos kuriamos pagal tai, kas darėsi pietų pusrutulio pasaulyje. O koks šiemet kils gripas, priklausys ne tik nuo to, kokie bus viruso potėpiai, bet ir nuo paties užsikrėtusio žmogaus.
„Prognozuoti, kiek bus sunkiai sergančių ar kiek jų paguldysime į ligonines, šiandien sudėtinga. Bet kiekvienais metais gripu sergančių asmenų yra daug ir dalis jų visgi gulasi į ligonines. Dažniausiai tie, kurie priklauso rizikos grupei, dauguma yra vyresnio amžiaus ir turintys gretutinių ligų. Į rizikos grupes patenka ir maži vaikai, besilaukiančios moterys, jos dažnai neturi jokių gretutinių ligų, bet gripas nėščiai moteriai gali būti itin pavojingas. Tai nereiškia, kad kiekviena nėščioji sirgs sunkiai ar jos laukia komplikacijos, bet situacijų būna labai sudėtingų; deja, ne vieną besilaukiančią teko gydyti ligoninėje, yra buvę, kai nepavyko išgelbėti. Būna labai žiaurių atvejų“, – perspėja L. Svetikas.
Gydytojas sako, kad susirgti gripu gali absoliučiai kiekvienas žmogus, skirtumas – konkretus gripo viruso tipas kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai: „Pavyzdžiui, žmogus 10 metų nėra niekuo sirgęs ir sako, kam jam čia reikia nuo gripo skiepytis, juk jis sveikas. Bet mes nežinome, kaip jūs sirgsite susidūrę su ateinančiu gripu. Negalima sakyti, kad sirgote keletą kartų ir niekada nieko blogo nebuvo, todėl ateity visais atvejais nieko ir nebus, kad turite unikalų imunitetą. Kiekvienas susidūrimas sezono metu yra rizikingas. Taip, jeigu esi sveikas, sportuojantis, sveikai besimaitinantis, jaunas, neturintis gretutinių ligų, rizika susirgti sunkia infekcija tikrai mažesnė, bet ji niekada nebus nulinė.“
Gripas nėra peršalimas
Į klausimą, kodėl žmonės galvoja, kad gripas yra peršalimo liga, gydytojas atsako, jog viskas priklauso nuo to, kaip žmogus perserga ligomis: „Kuomet buvo COVID-19, tai vieni žmonės nesunkiai sirgo, kiti nesirgo nė karto. Tokie žmonės iš savo perspektyvos gali pasakyti, kad jiems nieko nebuvo, ko čia visi skalambija varpais ir gąsdina. Bet visgi dalis žmonių serga vien simptomų prasme sunkiai, iš tiesų jaučiasi blogai, jau nekalbant apie komplikacijas, dėl kurių tenka gultis į ligoninę. Gripas niekada nebuvo laikomas nereikšminga infekcija, į kurią nereikia kreipti dėmesio. Problema turbūt ta, kad mūsų atmintis trumpa, o juk kilusios gripo pandemijos pridarė tikrai daug žalos. Niekas nežinome, kaip gali būti konkrečiai šį sezoną ar po metų, kitų.“
Paklausus, kaip atskirti, ar susirgai gripu, ar peršalimo liga, gydytojas atsako, kad pačiam žmogui suprasti, kuo jis serga, nėra paprasta: „Tarkime, yra gripas ir vienas peršalimo virusas. Jeigu kalbame apie kvėpavimo takų infekcijas, tai jų spektras platus, sukėlėjų variantų gana daug. Taigi reikia pasitelkti logiką ir stebėti, kas vyksta. Jeigu simptomai lengvi, tokie kaip sloga, kosulys, nedidelė temperatūra, ir žmogus iš esmės jaučiasi gerai, tai tikriausiai jokios panikos ar didelių baimių neturėtų kilti.
Bet jeigu pasireiškia ryškūs simptomai, tokie kaip aukšta temperatūra, visa simptomatika, kokia tik gali būti, tarp jų galvos, gerklės skausmai ir panašiai, tai nežinia, ar žmogus gali suprasti, kas jam yra, koks ligos sukėlėjas. Pagal simptomus atskirti vieną virusą nuo kito praktiškai labai sudėtinga. Su COVID-19 liga buvo lengviau, nes kai dingdavo uoslė, skonis, tai jau žmogus žinodavo, kad serga. O dabar atskirti COVID-19 nuo gripo ar gripą nuo respiracinio sincitinio viruso kliniškai net specialistams praktiškai neįmanoma. Reikia daryti tyrimus ir tada bus aišku.“
Gripas nustatomas paėmus seilių tepinėlį, gydomas antivirusiniais vaistais
Pasak L. Svetiko, bet kuri kvėpavimo takų infekcija, ar tai būtų gripas, ar koronavirusas, ar kita, gali būti nustatoma tik paėmus seilių tepinėlį. Yra naminiai testai – žmogus gali pasidaryti paėmęs tepinėlį iš nosies ertmės, o gydymo įstaigose mėginys imamas iš nosiaryklės. Tas mėginys gali būti tiriamas keletu metodų: greitaisiais antigeno testais ar polimerazine grandinine reakcija, tai jau daug jautresnis tyrimo metodas. Kraujo tyrimais jokios ūmios infekcijos netiriamos, nes jokie antikūnai nespės susidaryti, tad nėra ką ir surasti. Kraujo tyrimai atliekami daugiau įvertinti bendrą žmogaus būklę, ieškant komplikacijų.
Gydytojas sako, kad gripas gydomas ne antibiotikais, kaip žmonės vis dar galvoja, o specialiais tam skirtais antivirusiniais vaistais, jų pasaulyje sukurta ne vienas. Lietuvoje turime keletą preparatų: „Visko, kas šiandien sukurta pasaulyje, mes neturime, bet pagrindinius, tokį kaip oseltamivirą, pacientams tikrai galime paskirti. Antibiotikais gripas negydomas, jie skirti bakterinėms infekcijoms gydyti. Kai kada sergant gripu jų irgi gali prireikti, jeigu liga komplikuojasi, pavyzdžiui, į plaučių uždegimą. Bet standartiškai skiriami antivirusiniai vaistai.“
Vakcina nepadės nesusirgti, bet padės išvengti komplikacijų
Atsakydamas Į klausimą dėl skiepų nuo gripo, infekcinių ligų gydytojas L. Svetikas akcentuoja, kad vakcinacija turi keletą tikslų ir siekių: „Kai skiepijamės nuo erkinio encefalito, yra tikslas, kad žmogus išvis nesusirgtų ta liga. Pagrindinis tikslas, skiepijant nuo tokių ligų kaip gripas ar kovidas, yra ne tai, kad žmogus nesusirgtų (net ir paskiepytas gali susirgti, užsikrėsti, perduoti virusą), o kad išvengtų komplikuotų ligos formų, kurios gali baigtis gydymu ligoninėje ar net mirtimi. Taigi, susirgti pasiskiepijus galima, tik tie, kurie pasiskiepija, turi žymiai mažesnę riziką sirgti komplikuotomis formomis. Tie, kurie turi gretutinių ligų, gali ir sunkiau susirgti, kartais jiems reikia labai nedaug iki rimtos būsenos, bet vis tiek sirgs lengviau.“
Gydytojas pabrėžia, kad net ir pasveikus po gripo ir jo sukeltų komplikacijų sveikata gali būti ryškiai pablogėjusi. Gripas gali paūminti lėtines ligas, pavyzdžiui, jei žmogus serga širdies ir kraujagyslių ligomis. „Virusai gali pridaryti labai daug žalos, todėl reiktų rūpintis savimi tuomet, kai dar ne per vėlu", – sako gydytojas.