Sostinėje gyvenanti Dalia niekada negalvojo, kad vos sulaukusi trisdešimties metų pradės kartais nuo karto jausti sąnarių skausmus.
„Tikriausiai pirmą kartą juos pajaučiau dar kokių 26 metų. Per daug fiziškai nesiruošusi išvykau į slidinėjimo kelionę. Pirmą dieną pačiuožinėjusi su snieglente jau kitą dieną jaučiau ne tik raumenis, bet ir kelio sąnarius. Kadangi kelionė tęsėsi vos kelias dienas, nekreipdama dėmesio į skausmus toliau sportavau“, – pasakojo ji.
Sugrįžus namo moteris nuskubėjo į vaistinę ir įsigijo papildų, skirtų sąnariams.
„Po kurio laiko sąnarių skausmai praėjo. Supratusi, kad reikėtų galbūt aktyviau fiziškai gyventi. Pavasarį pradėjau bėgioti. Bet ir vėl po kokios savaitės sugrįžo jausmas sąnariuose. Nusprendžiau kojoms duoti mažesnį krūvį ir toliau bėgiojau trumpesnėmis distancijomis“, – teigė vilnietė.
Moteris prisipažino, kad kelio sąnarių skausmai jai ir po keletos metų kartkartėmis vis sugrįžta, tačiau jie praeina pradėjus reguliariai, ne per daug sportuoti, pradėjus sveikai maitintis.
„Taip pat porą kartų per šiuos metus buvau staigiau priaugusi keletą kilogramų. Taip pat pajusdavau, kad padidėjus mano svoriui, pradedu vėl jausti kelio sąnarius“, – atviravo ji.
Iki šiol Dalia į gydytojus dėl vis išryškėjančių kelių sąnarių skausmų nesikreipė, tačiau nerimauja, ar nereikėtų pradėti jau dabar rūpintis, kad senatvėje nebūtų blogiau su sąnariais.
Skaudėti pradeda nuo monotoniškų judesių
Komandos „Lietuvos medikų krepšinio asociacija“ kineziterapeutas, fizinio rengimo treneris Raimundas Venckaitis pabrėžia, kad sąnarių skausmai gali prasidėti nuo labai monotoniško veiksmo.
„Pavyzdžiui, mes tik bėgiojame, žaidžiame tik lauko tenisą ir visą laiką smūgiuojame taip pat. Sąnarys juda dažnai vienoda kryptimi ir sustiprėja vienos grupės raumenys. Sąnariuose yra raumenys, kurie atlieka pagrindinį veiksmą, ir kiti, kurie atlieka priešišką pirmam. Visi šie raumenys turi turėti pusiausvyrą. Jei mes atliekame labai daug monotoniškų judesių, tai viena raumenų grupė labai sutvirtėja ir net gali pakeisti sąnario paviršiau padėtį. Dėl to esant nestandartinei sąnario padėčiai gali atsirasti sąnario skausmų dėl per didelio raumens pertempimo. Tai dažniausiai pasitaikantys sportuojančių asmenų sąnarių skausmai“, – pasakojo specialistas.
R. Venskaitis akcentuoja, kad bet kokia sporto rūšis yra gerai, tačiau jis visuomet pataria net ir sportuojančiam asmeniui kas savaitę bent du kartus padaryti pratimų visoms raumenų grupėms.
„Tam, kad sustiprintume silpnąsias raumenų grupes ir atpalaiduotume įsitempusias ir dirbančias dalis. Todėl nesvarbu, ką žmogus sportuoja, patarčiau pasitarti su sporto treneriu ar kineziterapeutu ir susidaryti bazinių pratimų programą, kur pratimai apimtų visas pagrindines raumenų grupes. Tai vadinama fiziniu pasirengimu“, – kalbėjo fizinio rengimo treneris.
Pasiteiravus, ką daryti, jei sąnarius jau pradeda skaudėti, R. Venskaitis teigė, kad geriausia būtų, jei tie skausmai neatsirastų. O tam užkirsti kelią gali jau jo minėtas fizinis pasirengimas: ne tik užsiimti tam tikra sporto rūšimi, bet ir mankštinti visas raumenų grupes.
„Jei vis dėlto atsiranda didesni ar mažesni sąnarių skausmai, kurie tęsiasi arba kurį laiką paūmėja, reikėtų susitikti su specialistu ir išsiaiškinti konkrečiai, kodėl jie atsiranda“, – patarė kineziterapeutas.
R. Venskaitis priminė, kad sąnarius gali pradėti skaudėti ne tik nuo monotoniškų judesių, bet ir atvirkščiai – nuo nejudrumo.
„Jei žmogus nesportuoja, daug sėdi, visur važinėja automobiliu, taip pat gali jausti sąnarių skausmus. Pavyzdžiui, juk kai skauda nugarą, skausmas atsiranda tarpslanksteliniuose diskuose, o kad tai suvaldytume, reikia išjudinti raumenis, sąnarius, suteikti geresnę kraujotaką aplinkiniams audiniams“, – kalbėjo pašnekovas.
Kineziterapeutas taip pat patarė nenumoti ranka į sąnarių skausmus, nes jie gali įspėti apie artėjančią išvaržą: „Skausmai gali parodyti, kad tavo kūnas tam tikrose pozicijose kenčia ir jam yra nepatogu. Su situacija kūnas kovoja naudojamas tam tikras raumenų grupes kompensuoti kitų raumenų grupių veiklai, bet laikui bėgant tai gali baigtis išvarža“.
Atidiems savo sąnariams reikėtų būti ir dėl to, kad jie nėra ta kūno dalis, kuri nuolat ir lengvai atsinaujina.
„Todėl jei netreniruojame kojų raumenų, kelių sąnariams tenka labai didelė apkrova. Jei kojų raumenys stiprūs, krūvis sąnariui labai sumažėja. Jei treniruojamės, taip stipriai neapkrauname savo sąnarių, jie ne taip greitai dyla. Labai atnaujinti sąnarių nepavyks, tačiau galime sutvirtinti sąnarių raumenis ir sumažinti jiems krūvį“, – akcentavo specialistas.
Ne tik sporto pasekmės
Susirūpinti atsiradusiais sąnarių skausmais reikėtų ne tik dėl fizinės apkrovos ar jos nebūvimo, bet ir dėl rimtų ligų.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovė profesorė Irena Butrimienė teigia, kad vis dėlto pačios dažniausios – degeneracinės – sąnarių ligos pasireiškia vyresniems žmonėms, tačiau uždegiminės sąnarių ligos – priešingai: jaunystėje jos kaip tik pasitaiko ir prasideda daug dažniau nei vyresniame.
„Būtent šios – uždegiminės sąnarių ligos – yra ir pačios pavojingiausios, tai: reaktyvusis artritas, ankilozinis spondilitas, reumatoidinis artritas, sisteminės jungiamojo audinio ligos – jos prasidėti gali net ir vaikystėje ar hormonų pokyčių laikotarpiu“, – vardijo specialistė.
Profesorė pastebi, kad vis labiau „jaunėja“ ir podagra – lėtinė medžiagų apykaitos sutrikimo liga, kai kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose labai padidėja šlapimo rūgšties skystis. Šios ligos simptomai yra ne tik patinimas, paraudimas, bet ir sąnarių skausmas.
Pasak gydytojos, sąnarių gerai būklei didelę įtaką daro ir mityba. Tie produktai, kurie kenkia organizmui, nėra naudingi ir sąnariams.
„Vertėtų vengti labai riebių ir cholesterolį keliančių produktų, mažiau vartoti gyvulinės kilmės produktų. Labai patarčiau atsisakyti nenatūralių maisto priedų, stabilizatorių – jie ypač stipriai pažeidžia mūsų imuninės sistemos toleranciją. Vartojant maistą, kuriame yra įvairių cheminių priedų, mūsų imuninė sistema yra atakuojama visiškai svetimomis medžiagomis, taip ir užsiveda autoimuniniai mechanizmai, sukeliantys labai rimtas ligas“, – aiškino I. Butrimienė.
Pakenkti sąnariams gali ir per didelis žmogaus svoris, nes tokiu atveju sąnariai apkraunami dar didesniu darbu.
„Norintiems turėti sveikus sąnarius reikėtų valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių, jūrinių žuvų. Tiesa, ne visos šios taisyklės galioja sergant podagra, šiuo atveju derėtų vengti mažų žuvyčių (šprotų, ančiuvių), pomidorų ar ankštinių daržovių“, – patarė specialistė.
Sąnarių skausmai gali būti ir artrito simptomas
Dar viena nemaloni liga, apie kurią gali įspėti sąnarių skausmai, – reumatoidinis artritas.
Profesorė teigė, kad kol kas nėra įrodyta, kodėl ši liga išsivysto, tačiau daug tam įtakos turi genetika.
„Liga prasideda nuo sąnarių, ypatingai smulkiųjų, skausmo, sąnarių stingimo, tinimo, sutrikusios funkcijos. Dėl skausmo ir sutinimo sumažėja sąnario jėga, pacientai dažnai negali išlaikyti rankose puodelio, ypatingai iš ryto, vargina ir kitų sąnarių (kelių, čiurnų, pečių) skausmai“, – vardijo pašnekovė.
Gydytoja pabrėžė, kad labai svarbu atskirti, kurie simptomai yra rimti, o kurie – ne. Nereikėtų bet kokio sąnarių skausmo iškart vadinti artritu.
„Taip pat klaidingai manoma, kad reumatoidinis artritas susijęs su su šaltu oru. Visose pasaulio šalyse beveik vienodai dažnai sergama šia liga, neverta visos bėdos suvesti nei į valgymą, nei į šaltį, nei į saulę“, – tęsė ji.
Vis dėlto reumatoidinis artritas nėra tokia dažna liga. Lietuvoje – iki vieno procento. Kita vertus, šios ligos pasekmės labai nemalonios.
„Sergantį šia liga kankina nuolatinis skausmas, negalėjimas atlikti namų apyvokos darbų, prarandamas darbingumas, judėjimo malonumas ir pan. Daug kas priklauso ir nuo profesijos: jeigu žmogus atlieka fizinį darbą, tai jis iš viso negali dirbti, jeigu protinį – tai dirba kęsdamas skausmą“, – sakė I. Butrimienė.
Jei liga yra nustatoma anksti ir ji pradedama gydyti, galima pasiekti jos atsitraukimą.
„Anksčiau nebuvo tokio efektyvaus gydymo, buvo galima tik padėti pacientui, kad neskaudėtų ir jis geriau jaustųsi. O dabar yra modernus gydymas ir platus inovatyvių vaistų arsenalas, kuriuos laiku paskyrus, galima visiškai nejausti ligos ir gyventi visavertį gyvenimą“, – akcentavo ji.