Padidėjusio cholesterolio problema tarp mūsų šalies gyventojų labai gaji, populiari, kelianti nemažai nerimo, reikalaujanti atkreipti dėmesį į savo sveikatą, mat nekontroliuojamas cholesterolis, jo didėjimas gali sukelti siaubingų pasekmių. Insultas ar infarktas – vienos iš jų. Gydytoja, su kuria kalbamės, kaip sau padėti, sudėtingų situacijų savo praktikoje mato kasdien, deja, kartais būna per vėlu išgelbėti žmogų, nors daro viską, ką gali.
Kad turite per daug cholesterolio – nepajausite
Į klausimą, ar žmogus gali jausti, kad turi pernelyg daug cholesterolio, ar tai galima sužinoti tik atlikus tyrimus, kardiologė atsako, kad padidėjusi cholesterolio koncentracija neduoda jokių signalų: „Dažniausiai žmogus nieko nejaučia. Šiandien mes turime įrodytą neabejotiną tiesą, kad padidėjusi cholesterolio koncentracija, jei kartu rusena nors ir nedidelis uždegimas, sukelia aterosklerozę, nepriklausomai nuo to, ar žmogus ką nors jaučia, ar ne. Kai ši liga pažengia tolyn į priekį, kuomet susidaro reikšmingų kraujagyslių susiaurėjimų, žmogus gali pradėti jausti tam tikrus simptomus. Bet iki tol praeina labai daug laiko.
Yra tam tikrų požymių, kurie išduoda, bet jie nėra būdingi visiems asmenims. Tai labiau būdinga tiems, kurie turi genetiškai paveldimą padidėjusio cholesterolio koncentraciją, kai jų tėvai, seneliai sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis ankstyvame amžiuje ar net staiga dėl to mirė. Tuomet požymiai gali būti rainelėje matomi gelsvi mazgeliai po oda (ksantomos), aplink akis (ksanteliazmos) arba cholesterolio sankaupos, kurios gali atsirasti aplink akis, ant sėdmenų, alkūnių, kelių, sausgyslių ir kitose kūno vietose. Svarbus paveldimumas: pirmos eilės giminaičiui yra nustatyta ankstyva (vyrams <55 metų, moterims <60 metų) širdies vainikinių, smegenų ar periferinių arterijų liga.
Lieknų ir prisižiūrinčių žmonių cholesterolio koncentracija gali būti padidėjusi
Prof. J. Badarienė sako, kad žmogaus svoris su padidėjusia cholesterolio koncentracija ne visada koreliuoja: „Nors antsvoris, nutukimas dažniausiai siejamas su padidėjusia cholesterolio koncentracija, bet liekniems ji taip pat gali būti padidėjusi. Viena iš priežasčių – genetiškai paveldėta didesnė koncentracija. Esminės koreliacijos tarp mitybos ir cholesterolio nėra – tik maždaug 10–20 proc. jo kiekio priklauso nuo to, kaip maitinamės. Bet kad nutukimas skatina ligas, tai tikrai taip: žmonėms padidėja spaudimas, didesnė cholesterolio koncentracija, kaip ir rizika sirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Sveikos gyvensenos principai, mityba yra baziniai norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, bet nuo mitybos cholesterolio koncentracija priklauso tik apie 20 proc.
Kardiologė sako, kad metams bėgant cholesterolio koncentracija didėja. Tai pastebi ir moterys po menopauzės, mat pasikeičia hormonų pusiausvyra.
Pirmas žingsnis, padidėjus cholesteroliui, – pasikonsultuoti su savo gydytoju ir keisti gyvenimo būdą
Prof. J. Badarienė pataria, kad jeigu po atliktų tyrimų matote padidėjusią cholesterolio koncentraciją, tai pirmas žingsnis turėtų būti rimtas pokalbis su savo gydytoju, – jis įvertins situaciją: „Padidėjusi cholesterolio koncentracija nereiškia, kad reikia iškart pradėti gerti vaistus. Ar skiriami jie, ar ne, visuomet rekomenduojama sveika gyvensena. Jeigu žmogus turi antsvorio – jį reikia mažinti, jeigu rūko – reikia griežtai mesti rūkyti, jeigu padidėjęs spaudimas – jį reikia koreguoti. Tuomet skiriami vaistai ir sumažėja rizika susirgti gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ir kraujagyslių. Pirmiausia, ką darome, tai įvertiname rizikas, kurios priklauso ir nuo sudėtinių dalių, tokių kaip amžius, lytis, arterinis spaudimas, žmogaus gyvenimo būdas ir daug kitų dalykų, bei nusprendžiame, ką daryti.“
Pasak kardiologės, bendri sveikos gyvensenos principai turėtų būti ugdomi nuo pat mažens: žmogui svarbus judėjimas – būtų gerai, kad tam kasdien skirtume bent 45 minutes, taip pat svarbi įvairiapusė mityba – reiktų kuo mažiau vartoti sočiųjų riebalų, saldumynų, kad daugiau naudingų, sveikatai palankių produktų, daržovių.
Vaistai skiriami tik tada, kai tikrai būtina ir jie yra saugūs vartoti
„Kaip koreguoti cholesterolio normas, nustatome pagal rizikas, kokios jos – mažos –vidutinės, didelės ar labai didelės. Jeigu skiriame vaistų, tai tikrai labai atsakingai, po 4–6 savaičių paskirto gydymo rekomenduojame atlikti lipidogramą, kad suprastume, ar jis buvo efektyvus, ir numatome tolesnio gydymo eigą“, – patikina Santarų klinikų kardiologė.
Pasak gydytojos, populiariausi vaistai, mažinantys cholesterolio koncentraciją, yra statinai, nors ir apipinti mitų.
„Supratu, kad keista gerti vaistus nuo to, ko net nejauti. Bet padidėjęs cholesterolis sukelia aterosklerozę, ir jeigu jau gydytojas nusprendė skirti vaistų, reikia jį išgirsti, nes šiaip sau jų niekas neskiria. Labai svarbu juos vartoti reguliariai, nenutraukti, kai cholesterolio koncentracija pagerėja.
Cholesterolio sintezė vyksta kasdien ir nutraukus vartoti paskirtus vaistus koncentracija sugrįžta į pradinę padėtį. Tad reikia apsispręsti – geriate vaistus ar ne. Jeigu geriate, cholesterolį kontroliuojate ir pasiekiate tikslą, jeigu ne arba nutraukiate jų vartojimą, kada norite, reiktų prisiimti visas rizikas. Dažniausiai tokie vaistai skiriami visam gyvenimui, tad svarbu nusiteikti, kaip ir kiek ilgai norėsite gyventi“, – teigia kardiologė J. Badarienė.
Pačius statinus, pasak gydytojos, vartoti saugu, jie patvirtinti begale tyrimų: „Šiandien rinkoje yra ne tik jie, bet ir kitų labai efektyvių vaistų grupės – įvairūs deriniai su tais pačiais statinais. Yra vaistų, kuriuos galima susileisti du kartus per mėnesį, yra kita grupė – žmonės juos leidžiasi du kartus per metus. Daug pasirinkimų.
Turint omeny vaistus, nepakanka kalbėti tik apie tai, kad mažiname padidėjusią cholesterolio koncentraciją, – svarbu ir tai, kad kartu slopiname aterosklerozę, mažiname infarkto, miokardo, insulto išsivystymo tikimybę, taip pat galime išvengti sudėtingų kraujagyslių plėtimo operacijų; tad jei jau paskirtas gydymas ir norime ilgiau bei sveikiau gyventi, reiktų išgirsti, ką sako jūsų gydytojas.“
