Apie tai, kurie žmonės labiau linkę į žalingą, problematišką vartojimą bei įvairias priklausomybes, papasakojo psichoanalitikas, klinikinis toksikologas, Tomas Kajokas.
– Nuo ko priklauso, ar žmogus – linkęs į priklausomybes?
– Visi žmonės sukurti taip, kad gyvenime ieškotume malonumo arba išvengtume to, kas skausminga. Jeigu to nepavyksta rasti santykiuose su kitais žmonėmis ar gyvenant įvairų gyvenimą, alkoholis ar kitos medžiagos „pasiūlo“ tam tikrą sprendimą. Visų priklausomybių pagrindas – bandymas išgyventi.
Tai panašu į užsigrūdinimą. Vieni yra užgrūdinti sunkumų ir aiškiai žino, kad, pavyzdžiui, jeigu eis į darbą, už jį gaus pinigų, o juos galės išleisti tam, kam nor, pavyzdžiui, hobiams ar kelionėms. Kiti, tuo tarpu, galvoja, kad dirbti nereikia, pakanka gauti pinigų tiek, kad užtektų nusipirkti išgerti, o kas bus po to – nebesvarbu. Atsparumas priklausomybėms tam tikra prasme priklauso nuo to, kiek konkretus žmogus sugeba atsisakyti skubėjimo. Tai reiškia – nukelti malonumą ilgesniam laikui, ištverti sunkumus ir planuoti ateitį. Labai svarbu turėti ir siekti tikslų, kurie padeda ištverti negandas.
– Ar galima tapti priklausomu ne tik nuo žalingų medžiagų, bet ir, pavyzdžiui, nuo kito žmogaus?
– Kitaip ir nebūna. Yra toks juokelis, kad jei esi nuo nieko nepriklausomas, reiškia, kad niekas nepriklauso ir nuo tavęs. Meta raidos požiūriu, vos gimęs žmogus yra absoliučiai priklausomas nuo kitų. Subrendus atsiranda brandi priklausomybė, kai suvokiame, kad negalime išgyventi be bendruomenės, šeimos. Jeigu žmogų išmeta iš namų, šeimos, bendruomenės, darbo ir visur, išgyventi tampa beprotiškai sunku. Tokiu kraštutiniu atveju gali padėti tikėjimas, žmogus gali išgyventi vienas savo paties susikurtoje visatoje. Natūraliai visi esame priklausomi vieni nuo kitų.
Tiesa, yra žmonių, kurie jaučiasi esantys silpni ir negeba patys priimti sprendimų. Šie žmonės dažnai sudaro priklausomo įspūdį, nes nuolat šliejasi prie kito, tai gali būti draugai, šeimos nariai ar sutuoktiniai. Tačiau negalima sakyti, kad tokia priklausomybė atsiranda. Tarkime, jeigu kūdikis ankstyvaisiais metais netenka mamos – žmogaus, nuo kurio yra visiškai priklausomas, tai jį gali traumuoti visam gyvenimui. Tai rodo, kad kiekvienas gimdamas atsinešame vidinį saugumo poreikį, kad šalia būtų žmogus, suteikiantis saugumo jausmą. Kai kuriais gyvenimo laikotarpiais tas poreikis gali būti didesnis. Pavyzdžiui, tik ką įsimylėję žmonės sako, kad negali vienas be kito, tai yra geras dalykas, tačiau nuolat jis nesitęsia.
– Kas vyksta priklausomo žmogaus smegenyse, kuo jo mąstymas bei elgesys skiriasi nuo žmogaus, kuris nėra linkęs į priklausomybes?
– Nereikėtų apibendrinti visų priklausomybių ir skirtingų žmonių. Yra dėsningumų, rodančių, kaip mąsto priklausomas žmogus, tai gali būti nulemta ankstesnės raidos, nesaugaus prieraišumo, o vėliau nulemti pastiprinimo, pavyzdžiui, alkoholio, poreikį. Alkoholis ar kitos svaiginančios medžiagos sukuria saugumo įspūdį, kelia pasitikėjimą savimi, bėda ta, kad cheminių medžiagų poveikis baigiasi, o kartu ir išsekina natūralius organizmo rezervus. Ilgainiui, priežastys, kurios skatina vartoti, tampa dar stipresnės ir atsiduriama uždarame rate.
Daliai žmonių, pavyzdžiui, nekyla poreikis lošti kazino. Jie jaučia malonumą gyvenime iš kitų dalykų, pavyzdžiui, malonumą uždirbti, o ne išlošti. Išlošti paprastai nori žmonės, kurie nesugeba uždirbti arba nenori dirbti. Panašiai ir su alkoholiu. Jeigu jis vartojamas, tarkime, kaip maisto priedas geresniam skoniui, tai yra viena, o jeigu tam, kad apsvaigtum – problema labai aiškiai matoma ir įspėja apie galimą priklausomybę.
– Kartais teigiama, kad priklausomybė – paveldima, ar tai – tiesa?
– Nemaža dalis išgeriančių žmonių turi šiek tiek silpnesnes neuromeditorines sistemas. Genetikai, atliekantys tyrimus, sako, kad automatiškai žmonės priklausomybių nepaveldi, tačiau paveldi polinkį būti pažeidžiamu. Jei vienu metu prie stalo 5 žmonės vartoja alkoholį, vienam iš jų rizika tapti priklausomu yra keleriopai didesnė. Tai galima apskaičiuoti pasitelkus specialią metodiką.
– Ar įmanoma nustatyti, kas vienu ar kitu savo gyvenimo etapu taps priklausomu ir užkirsti tam kelią?
– Mūsų šalyje opiausia priklausomybė tebėra alkoholiui, tad paprasčiau kalbėti apie jį. Pavyzdžiui, jeigu žmonės išgeria tada, kai blogai jaučiasi ir tam, kad pagerėtų savijauta, sumažėtų nerimas, tai jau yra pavojaus signalas. Jei alkoholis vartojamas progomis, kai žmonės gerai nusiteikę ir tarsi ritualo dalį pažymint tam tikrą progą, tai nerodo problemos. Kai svaigiosios medžiagos tampa atsipalaidavimo įrankiu, tarkime – grįžus po varginančios dienos įsipilti gėrimą, pats jausmas, kad reikia ar net būtina išgerti, yra pirmas akivaizdus polinkio simptomas. Ne toks akivaizdus simptomas – reakcija į alkoholį. Jeigu išgėrus miegama daugiau ir ilgiau, vienu metu išgeriama daugiau, nei planuota, apsvaigimui reikia daugiau alkoholio – tai yra galimos priklausomybės ženklai. Šioje stadijoje priklausomybė dažnai nediagnozuojama, nes nesutrinka socialinė adaptacija.
– Galbūt priklausomybių pasitelkimo valdant stresines situacijas, galime išmokti iš aplinkos augdami?
– Be abejo, tradicijos lemia labai daug. Jeigu žmogus auga ar gyvena aplinkoje, kur išgėrimas yra tendencingas, didėja rizika, kad toks įprotis prigis. Anksčiau buvo įprasta, kad į naują darbą atėjęs žmogus su nauja komanda būtinai turi išgerti, kaip buvo sakoma, „prisirašyti“, dažniausiai, gausiai vartoti alkoholį. Arba jei į vakarėlį ateidavo vėliau iš kitus, iš jo buvo tikimasi „pasivijimo“ – greito ir gausaus alkoholio vartojimo, kad pasiektų panašų apsvaigimo lygį. Lygiai taip pat yra ir su šeimos tradicijomis bei spaudimu jų laikytis. Dabar situacija po truputį keičiasi. Išskyrus paauglių grupes, kuriems labai svarbu pritapti prie draugų. Jaunas žmogus, kuris nesielgia kaip visi, tampa atskirtu nuo būrio. O jauniems žmonėms tai ypač skausminga.
– Kuo panašios ir skiriasi įvairios priklausomybės?
– Egzistuoja daugybė skirtumų ir panašumų. Pirmiausia, priklausomybę kelia ir vartojamos įvairios skirtingos medžiagos, kurios sukelia skirtingus poveikius. Lygiai taip pat ir jų sukeliamos žalos – skirtingos. Pavyzdžiui, opiodus vartojančių narkomanų gyvenimai visada sugriūva į šipulius. Vartojantys alkoholį gali palaikyti socialinį gyvenimą ir funkcionuoti, tačiau labai dažnai turi sunkių sveikatos problemų. Tie, kas, tarkime, rūko kanapes, kenkia sau, tačiau jų organizmo ir kiti pažeidimai – mažiau matomi iš išorės. Bet visi žmonės, kurie vartoja psichoaktyvias medžiagas, ilgainiui pakeičia gyvenimo tikslus. Ta medžiaga tampa objektu, su kuriuo keliesi, gyveni, draugauji, leidi laisvalaikį ir apie kurį svajoji. Galiausiai, visos psichoaktyvios medžiagos sumažina malonumus, kuriuos žmogus galėtų patirti be jų. Priklausomi žmonės paprasčiausiai nustoja mėgautis gyvenimu, o tai reiškia ir gyventi.
– Galbūt galėtumėte atskirti priklausomybes, tarkime, ar yra daugiau bei mažiau pavojingų?
– Pirmiausia norėčiau atskirti chemines ir potraukio priklausomybes. Jei žmogus priklausomas nuo pornografijos ar lošimų, vyksta pakitimai lygiai tose pačiose smegenų struktūrose, kaip ir priklausant nuo medžiagų. Tačiau smegenų gebėjimas atsistatyti nutraukus šiuos pomėgius, yra keleriopai didesnis negu po cheminių medžiagų vartojimo. Cheminė medžiaga yra išorinis veiksnys, pažeidžiantis smegenų struktūrą. Tam tikru metu peržengus vartojimo ribą procesai gali tapti negrįžtamais.
Net skirtingų žmonių, kurie vartoja tą pačią psichoaktyviąją medžiagą, mąstymas nebūtinai yra toks pat, nors ir turi bendrų bruožų. Kai bandome pakeisti konkretaus žmogaus gyvenimą atsisakant priklausomybių, dažniausiai orientuojamės į tai, kokia yra konkreti asmenybės struktūra. Žmonės su sveika asmenybės struktūra dažniausiai turi asmeninių ryšių su kitais, profesiją, vertybes ir yra atsparesni, nes turi, ką prarasti. Tokie žmonės vertina tai, ką turi ir bijo netekti. Tokie žmonės dažnai nespėja tapti priklausomu ir sustoja anksčiau. Pavyzdžiui, jeigu sunkesniu gyvenimo etapu pradeda daugiau ko nors vartoti, pats nutaria gydytis. Yra mažas segmentas žmonių, kurie jau po pirmo terapijos seanso atsikrato šio įpročio.
Lygiai taip pat yra chaotiškų žmonių, kurie nesugeba suvaldyti savo emocijų. Jeigu toks žmogus gyvena ramų gyvenimą, jis sugeba puikiai tvarkytis ir išlikti. Tačiau netikėtai atsiradę didesni sunkumai ar stresinės situacijos išmuša iš vėžių ir sukelia emocijų pliūpsnį, su kurie jie nebesugeba susitvarkyti. Tokiems labai svarbu turėti grupę žmonių, bendruomenę, kuri padėtų susitvarkyti iškilus netikėtumams. Susidūrę su bet kokiais didesniais sunkumais jie tiesiog subyra. Būtent todėl itin veiksmingos anoniminių alkoholikų grupės.
– Kaip elgtis pajutus, kad galbūt turite polinkį į priklausomybes ir tam tikrais klausimais susivaldyti?
– Jaučiant, kad turite problemų dėl savo pomėgių ar medžiagų vartojimo, pirmų pirmiausia reikėtų pasikalbėti su artimu žmogumi ar žmonėmis. Priklausomybių turintys žmonės yra linkę slapukauti, kas apsunkina sveikimą. Taip pat svarbu žinoti, kad nebūtina iškart pulti gydytis. Šiuo metu Lietuvoje dirba daugybė žmonių, kurie yra pakankamai kvalifikuoti priklausomybių konsultantai, psichologai, tad reikėtų susitarti dėl pokalbio su vienu iš jų. Tiesiog nueiti pasikalbėti, kad suprastum tikrąją savo situaciją. Vadinu tai žemėlapiu, kuriame kiekvienas žmogus gali nurodyti, kur yra šiuo metu. Išsiaiškinti, kaip toli yra nuėjęs priklausomybės kelyje, kokia yra jo asmenybės struktūra, kokia jo situacija, kokie asmenybės aspektai – stipresni, kokie – silpnesni. Atradus savo vietą toliau aiškinamasi, ar tai yra žalingas vartojimas, problemiškas vartojimas, ar jau matomi priklausomybės aspektai. Tą išsiaiškinus tampa lengviau orientuotis ir imtis tolesnių veiksmų.