Suprastėjusi atmintis gali reikšti labai skaudžią ligą: išgydyti neįmanoma, nebent atitolinti

Turbūt visi esame atsidūrę situacijose, kai negalėjome prisiminti kažko svarbaus – tai natūralu, tačiau vyresniame amžiuje dažnai pasikartojantys užmaršumo momentai gali reikšti Alzheimerio ligos pradžią. Nors tiksli šios ligos kilmė ir gydymas mokslininkams išlieka paslaptimi, laiku diagnozavus skiriami medikamentai leidžia sulėtinti ligos progresavimą ir laimėti papildomus 3–5 metus. Apie ligos paplitimo pokyčius, gydymo paieškas bei progresavimo atitolinimą kalbame su gydytojais neurologais.

Liga gresia kas ketvirtam žmogui, vyresniam nei 80 metų

Alzheimerio liga – neurodegeneracinis susirgimas, kuris pasireiškia kognityvinių funkcijų sutrikimu. Ja sergant nukenčia žmogaus pažintinės funkcijos ir vystosi demencijos sindromas.

Kaip teigia Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės gydytojas neurologas Kęstutis Juknelis, susirgimo tikimybė auga kartu su amžiumi – kuo žmogus turi didesnį metų bagažą, tuo didesnė rizika. Skaičiuojama, kad sergamumas virš 80 metų amžiaus žmonių grupėje siekia apie 25 proc.

Dar vienas žinomas rizikos veiksnys yra sergamumas artimųjų rate: asmeniui, kurio tiesioginiai giminaičiai sirgo šia liga – mama, tėvas, senelis, senelė, brolis ar sesuo, – rizika susirgti yra 4 kartus didesnė nei žmogui, kuris tokių atvejų savo giminėje neturėjo.

Pastebima, kad pastaruoju metu liga jaunėja – ji diagnozuojama net ir 40-mečiams, o epidemiologiniai tyrimai leidžia prognozuoti, jog 2040 metais sergantieji Alzheimerio liga sudarys apie 2,5 proc. visos Europos populiacijos. K. Juknelio teigimu, ankstyvosios ligos formos šiandien yra retos, o sergančiųjų jaunėjimą galimai lemia pagerėjusi diagnostika.

„Prieš 20 metų Alytuje buvo diagnozuoti tik 3 Alzheimerio liga sergantys pacientai, kas yra visiškas nonsensas. Pacientai buvo įvardijami kitomis diagnozėmis, pavyzdžiui, senatvine silpnaprotyste. Dabar diagnozė nustatoma anksčiau, tokių gyventojų turime apie 600“, – sako gydytojas neurologas.

Anot K. Juknelio, apie ligos pradžią gali įtarti ir pats sergantysis – dažnai pasitaiko, kad nujausdami ligos pradžią pacientai kreipiasi į gydytoją, sakydami, kad „kažkas ne taip“. Tiesa, anksti įtarti ligą nėra lengva, nes pirmieji jos simptomai yra nespecifiniai, būdingi ir sveikiems žmonėms – tai užmaršumas, bloga atmintis, dėmesio koncentracijos problemos, sunkumas išmokti naujas užduotis ar įsisavinti naujus įgūdžius.

„Ligai progresuojant, visos mūsų išmoktos savybės tik blogėja. Atsiranda kalbos sutrikimai, prarandami skaičiavimo įgūdžiai. Žmogus neprisimena, ką veikė prieš valandą, tačiau įdomu tai, jog ilgalaikė atmintis išlieka – jums senelis be problemų papasakos, kaip gerai prie Smetonos buvo, bet ką valgė pusryčiams, nepasakys. Dažnai, kol liga nėra pažengusi, žmonės bando atminties defektus maskuoti, ir tai, ko neprisimena, išsigalvoja. Vėliau žmogus praranda socialinius įgūdžius, gebėjimą orientuotis, neatpažįsta artimųjų. Galų gale, žmogus lieka slaugomas, o tokių ligonių slauga yra ypatingai sunki, nes tai praktiškai 24 valandų per parą reikalaujantis darbas“, – apie ligos progresavimą kalba K. Juknelis.

Pažinimo funkcijas padeda išlaikyti dėlionės, stalo žaidimai

Alzheimerio liga sergančiųjų emocinė būklė taip pat ilgainiui degraduoja. Vėlesniuose ligos etapuose pacientams nebeįdomu, kaip jaučiasi jų artimieji, jie tampa emociškai šalti. Anot gydytojo neurologo, sergančiojo asmenybė nuskursta visapusiškai, nepriklausomai nuo turėto išsilavinimo ar užimtų pareigų.

„Galima sakyti, kad žmogaus, turėjusio aukštą išsilavinimą ir aukštas pareigas, degradacija būna dar žiauresnė, ir aplinkiniai greičiau pastebi jo elgesio pokyčius. O jei žmogus visą gyvenimą ūkininkavo, jis ir toliau ten krapštosi, ir nelabai kas pastebi iš viso. Bet kuriuo atveju, vos tik įtarus ligą, reikėtų neatidėlioti vizito pas gydytoją, ir tuos nuogąstavimus išsakyti. Nors efektyvaus gydymo kol kas neturime, medikamentinis gydymas padeda atitolinti tą momentą, kada reikės teikti slaugą. Laiku pradėjus gydymą, mes galime laimėti 3–5 metus“, – pabrėžė gydytojas neurologas.

Alzheimerio liga liečia dešimtis milijonų žmonių visame pasaulyje, taip pat tai yra didelė ekonominė našta dėl pacientų slaugymo, todėl interesas sukurti efektyvius vaistus ligai gydyti – didžiulis. Nors mokslininkai deda daug pastangų į efektyvių vaistų atradimą, K. Juknelis sako, jog didesnio proveržio šioje srityje iki šiol nematyti.

„Apie 20 metų rinkoje turime tuos pačius medikamentus, kurie tik pristabdo ligos progresavimą. Per šį laiką jokio apčiuopiamo proveržio ar progreso šios ligos gydyme nėra – trypčiojame vietoje. Tačiau pastebima, kad ligos progresavimą stabdo ne tik medikamentai, bet ir paprastos kasdienės veiklos su sergančiuoju. Dėlionių dėliojimas, nuotraukų albumų vartymas, rašymas, skaičiavimas, stalo žaidimai padeda išlaikyti pažinimo funkcijas, bet tai turi būti daroma kiekvieną dieną. Tačiau tai galioja tik esant lengvoms ligos stadijoms – slaugos pacientui šie patarimai jau neturi prasmės“, – sako K. Juknelis.

Susirgusieji įprastai išgyvena dar 5–10 metų

Kaip teigia Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Neurologijos centro gydytoja neurologė Kornelija Vaitkevičienė, sergant Alzheimerio liga galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (β amiloidas, proteinas Tau), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai ir nervinės ląstelės žūsta. Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos priežastis – ja serga 60-70 proc. ligonių, kuriems diagnozuojamas demencijos sindromas. Taip pat pastebima, kad moterys serga dažniau nei vyrai.

Nors įprastai liga pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, maždaug 1-5 proc. atvejų diagnozuojama ankstyvoji Alzheimerio liga, kuomet suserga jaunesni nei 65 metų žmonės. Tai dažniausiai yra paveldima liga.

„Alzheimerio ligos neabejotinas genetinis veiksnys yra apolipoproteino E genas. Šiuo metu manoma, kad genetika lemia apie 70 proc. tikimybę susirgti šia liga. Negenetiniai rizikos veiksniai yra amžius, moteriškoji lytis, bloga socialinė ir ekonominė padėtis, menkas intelektinis aktyvumas, patirta galvos smegenų trauma, apsinuodijimas aliuminiu, rūkymas, menkas fizinis aktyvumas, nutukimas, didelis cholesterolio kiekis, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas. Susirgus ankstyva liga, išgyvenamumas trumpesnis – jis siekia apie 5-7 metus, o susirgus vėliau – apie 10 metų“, – teigia K. Vaitkevičienė.

Dažniausiai liga nustatoma tada, kai pirmieji simptomai patiriami ne mažiau nei 6 mėnesius. Sergant Alzheimerio liga, nervų ląstelės miršta tam tikrose smegenų zonose, tačiau tai neįvyksta „pernakt“. Liga prasideda lėtai ir palaipsniui.

„Dažniausiai pradžia būna sunkiai pastebima ir dažnai pats sergantysis nusiskundimų neturi, atminties sutrikimas nėra ryškus, jis atsiranda tik kartais, tačiau liga iš lėto progresuoja ir protinės veiklos sutrikimai ryškėja. Sergantis asmuo praranda savarankiškumą ir tampa priklausomas nuo artimųjų. Susirgus jaunesniame amžiuje, dažniausia pirmas simptomas būna kalbos sutrikimas, kai pamirštami paprastų daiktų pavadinimai, sakiniai tampa trumpi“, – sako gydytoja neurologė.

Išskiriami Alzheimerio ligos etapai:

1. Švelnusis etapas (trunka apie 3 metus). Gali pasireikšti lengvi protinės veiklos sutrikimai (pamirštami vardai, neberandami daiktai, orientacijos laike sutrikimas), ilgalaikių pomėgių atsisakymas, tačiau vis dar įmanoma gyventi savarankiškai.

2. Nuosaikusis etapas (nuo 3 iki 6 metų). Atminties ir mąstymo sutrikimo progresavimas, sutrinka gebėjimas orientuotis, aplinkiniams akivaizdu, kad sergantysis turi problemų su atmintimi, kalba ir pažinimu. Vis labiau nepaisoma asmens higiena. Prarandamas gebėjimas atlikti kasdieninius darbus, samprotauti ir įveikti kilusias problemas. Gali lydėti haliucinacijos, kliedesiai (pavyzdžiui, įsitikinimas, kad kažkas pavogta).

3. Sunkusis etapas (pasiekiamas per maždaug 8-10 metų nuo ligos pradžios). Visiškai prarandamas gebėjimas atlikti kasdieninius darbus. Toks asmuo tampa visiškai priklausomas nuo kitų. Prarandama atmintis, kalba, orientacija (negali sudėlioti žodžių į sakinius, neatpažįstami net ir artimiausi žmonės, išryškėja primityvūs rijimo, čiulpimo, čepsėjimo refleksai, tampa nebekontroliuojami tuštinimosi ir šlapinimosi procesai).

Galima tikėtis naujo gydymo būdo patvirtinimo

K. Vaitkevičienė pabrėžia, jog nerimaujant dėl savo atminties ar pastebėjus keistą artimojo elgesį, svarbu pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju. Gydytojas atliks paprastą atminties testą, objektyvią apžiūrą, kraujo tyrimus, siekiant atmesti kepenų, inkstų, skydliaukės funkcijos sutrikimą, vitamino B12 deficitą. Kylant įtarimų dėl demencijos, gydytojas nukreips pas specialistus (neurologą, psichiatrą) ar į atminties kabinetus, kur bus detaliau patikrinama atmintis ir, esant poreikiui, atliekami detalesni tyrimai.

Nustačius ligą, pravartu žinoti, jog veikia Alzheimerio ligos asociacijos, kurios teikia nemokamą informaciją visais klausimais, susijusiais su slauga, teisiniais ir finansiniais aspektais. Pagalbą teikia ir socialinės rūpybos centrai, slaugos centrai ir namai, poilsio namai.

„Kasmet vykdoma labai daug klinikinių tyrimų, siekiama rasti naujų intervencijų ir gydymo būdų, kurie galėtų užkirsti kelią Alzheimerio ligai, sulėtinti jos progresavimą ar sustabdyti ją. Daugeliu kuriamų vaistų siekiama nutraukti patį ligos procesą, paveikiant vieną ar daugiau smegenų pokyčių, susijusių su Alzheimerio liga. Šiuo metu pasaulyje arčiausiai naujo gydymo patvirtinimo yra naujas vaistas Aducanumabas, kurio klinikiniai tyrimai pradėti nuo 2015 m. ir parodė teigiamą efektą ligos progresavimo stabdymui. Tačiau, remiantis maisto ir vaistų administracijos (FDA) duomenimis, rezultatai nėra tokie geri ir patikimi, todėl laukiama galutinio sprendimo, kuris turėtų būti priimtas iki 2021 m. kovo mėnesio“, – teigia K. Vaitkevičienė.

Kalbant apie alternatyvią mediciną, reklamuojama įvairių vaistažolių, vitaminų ir kitų papildų, kurie gali palaikyti kognityvinę sveikatą ar užkirsti kelią Alzheimerio ligai, tačiau K. Vaitkevičienė pabrėžė, kad klinikiniai tyrimai davė nevienodus rezultatus ir mažai įrodymų, patvirtinančių juos kaip veiksmingą gydymą.

Kaip teigia K. Vaitkevičienė, be medikamentinio gydymo, labai svarbi paciento slauga ir priežiūra.

„Tokiems pacientams reikia meilės, supratimo, kantrybės ir tolerancijos. Sergančius reikia protiškai ir fiziškai skatinti, patraukiant jų dėmesį mėgstamais užsiėmimais, lavinti jų gebėjimus, suteikiant gyvenimo prasmę. Ligoniams svarbu išlikti aktyviems kuo ilgesnį laiką. Tačiau taip pat svarbu, kad slaugantysis „nepersitemptų“ ir išsiugdytų savisaugos jausmą, suprastų, kad yra tam tikros jėgų ribos, išliktų savimi ir nepamirštų skirti dėmesio sau“, – pabrėžė gydytoja.