Vilnietis Tomas visai netikėtai prieš trejus metus suprato, kad daugiau nebegali valgyti paukštienos.
„Kartą nuėjęs dienos pietų į kavinę suvalgiau vištienos kepsnį. Po kurio laiko sustojo skrandis, jaučiau nemalonius jausmus pilve. Supratau, kad čia tikriausiai alerginė reakcija“, – prisiminė vyras.
Nuo to laiko vyras stengiasi vengi bet kokios paukštienos. Jo skrandis sustreikuoja pavalgius ne tik vištienos, bet ir anties ar žąsies.
„Jaučiu, kaip po to skrandis kokias penkias valandas nieko nevirškina. Jei išgeriu vaistų, tai nemalonūs pojūčiai praeina greičiau, per kokias dvi valandas“, – toliau pasakojo Tomas.
Vyras prisipažino, kad galvojo išsitirti, kokio maisto jo organizmas iš tiesų netoleruoja, bet sostinės gyventojas vis pagaili tyrimui pinigų.
„Tai, kad negaliu valgyti paukštienos, tikrai apsunkina gyvenimą. Vištienos yra labai daug ir visur. O ją ir anksčiau labai mėgdavau“, – prisipažino pašnekovas. Apie bėdas keliantį maistą jo skrandžiui pasipasakojęs vilnietis kartu pridėjo, kad tokios pat organizmo reakcijos sulaukia ir suvalgęs žiedinių kopūstų.
Picos atsisakyti negali
Sostinės gyventojas Eduardas taip pat turi pasidalinti savo istorija apie neseniai atsiradusias problemas su maistu. Jam prieš metus buvo nustatytas laktozės netoleravimas.
„Maždaug prieš metus pastebėjau simptomus: pilvo pūtimas, kartais išberdavo veidą keistais spuogais“, – pasakojo vaikinas.
Sunerimęs dėl kartais išlendančių simptomų Eduardas privačioje klinikoje nusprendė pasidaryti tyrimą ir jam buvo nustatytas netoleravimas laktozei.
„Anksčiau to neturėjau, tai tikrai man atsirado visai neseniai. Kiek domėjausi, nebegaliu valgyti gryno pieno, sūrio, tačiau, pavyzdžiui, kietas sūris man tinka“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto itin picas su lydytu sūriu mėgstantis vilnietis negalėjo susitaikyti su tuo, kad nebegali valgyti šio patiekalo. Jis vis tiek kartais leidžia sau suvalgyti picą.
Kankinasi, kad nebegali valgyti svogūnų
Sostinės gyventoja Diana taip pat buvo priversta atsisakyti jai labai patikusios produkto. Moteris pasakojo, kad jos organizmas iš niekur nieko pradėjo netoleruoti svogūnų maždaug prieš trejus metus.
„O išsiaiškinau visai netikėtai. Kartais pavalgiusi jausdavau, kad kažkas negerai su virškinimu, nemalonus pojūtis pilve, viskas išsiderina visai dienai“, – pasakojo pašnekovė.
Diana pradėjo stebėti, ką valgo, ir suprato, kad jei tik bet kokiame patiekale yra svogūno, nesvarbu, žalio ar apdoroto, ji pradėdavo jausti nemalonius pojūčius pilve.
„Dabar, kai tik valgau ne namuose, visuomet prašau, kad svogūnų man nedėtų. Ir nesvarbu, kokia juos forma naudoja. Net jei miltelių forma, man būna negerai“, – prisipažino Diana.
Moteris tikino, kad iki tol ji labai mėgo svogūnus ir šiuo metu šiek tiek kankinasi, kad turi atsisakyti jai taip patikusios daržovės.
„O skaitydama internete apie svogūno netoleravimą radau, kad jame yra angliavandenis, kurį turi ir kriaušės. Jų taip pat negaliu valgyti. Todėl visi kriaušių pyragai ar uogienės taip pat liko užmarštyje“, – apgailestavo pašnekovė.
Diagnozę, kad jos organizmas netoleruoja svogūnų ir kriaušių, Diana nusistatė pati. Pasidomėjusi, kad visas maisto toleravimo testas kainuoja apie kelis šimtus eurų, ji nusprendė geriau tiesiog vengti produktų, kurių, jos manymu, organizmas netoleruoja.
Alergija ar netoleravimas?
Nors gyventojai pastebi iš niekur nieko atsirandančius nemalonius simptomus pavartojus tam tikrus maisto produktus, didelė dalis jų tai pavadina alergija maistui. Tuo metu gydytojai pabrėžia, kad alergija maistui ir produkto netoleravimas yra visiškai skirtingi dalykai.
Kaip aiškina medicinos centro „Northway“ gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Rūta Tamošiūnienė, maisto alergija – tai imuninė organizmo reakcija, kai simptomai atsiranda labai greitai: nuo kelių minučių iki valandos.
„Jie gali būti labai stiprūs, sukeliantys anafilaksiją (ūmiai besivystančią alerginę reakciją, pažeidžiančią dvi ir daugiau organų sistemas – red.)“, – aiškino specialistė.
Pasak jos, tie gyventojai, kurie žino turintys maisto alergiją ir praeityje turėję stiprią reakciją, su savimi turi nuolat nešiotis adrenalino švirkštą, o maisto alergijai atsirasti užtenka labai nedidelio maisto kiekio.
Tuo metu maisto netoleravimas yra neimuninė organizmo reakcija, kuri dažniausiai atsiranda ne iš karto: per kelias savaites, mėnesius.
Nors maisto netoleravimas, pasak R. Tamošiūnienės, ir vargina apie 15–20 proc. gyventojų, tai nėra gyvybei pavojinga būklė.
„Maisto netoleravimas dažniausiai pasireiškia virškinimo trakto simptomais: pilvo pūtimu, maudimu, nevirškinimo jausmu, viduriavimu. Maisto netoleravimas dažnai būna susijęs su virškinamo trakto ligomis arba sutrikimais: gastrozofafinio refliukso liga, dirglios žarnos sindromu, infekcijomis virškinamajame trakte, tam tikrų fermentų trūkumu, kai organizme nevirškinama laktozė ar fruktozė, daug salicilatų, daug histaminoliberatorių, daug maisto priedų turinčio maisto valgymu“, – vardijo specialistė.
Gydytoja kartu pastebėjo, kad maisto alergija dažniausiai atsiranda kūdikiams ir mažiems vaikams, o maisto netoleravimas – jauname ar vyresniame amžiuje.
Pasiteiravus, ką daryti žmogui, įtariančiam, kad jam atsirado tam tikro produkto netoleravimas, gydytoja patarė išsitirti arba tiesiog nustoti valgyti produktą, kuris, žmogaus manymu, sukelia diskomfortą.
„Jeigu tai nėra stiprūs ir intensyvūs simptomai ir galimai yra įtartinas maisto produktas arba jų grupė, dažniausiai tai būna pienas bei jo produktai, kvietiniai produktai, įvairūs saldumynai, galima būtų mėnesiui atsisakyti šio produkto ar panašių produktų grupės. Po to palaipsniui vėl bandyti valgyti, – patarė specialistė. – Jeigu nėra įtartino produkto, o vargina galimai maisto netoleravimo reiškiniai, galima būtų bent vieną mėnesį pabandyti FODMAP dietą“.
FODMAP dieta siūlo mityboje vengti angliavandenių, kurie neretai ir sukelia virškinimo sutrikimus.
„Jeigu simptomai išnyksta, palaipsniui po vieną produktą kas kelias dienas galima pradėti valgyti dietos metu nevalgytus produktus. Jeigu simptomai sugrįžta, to produkto reiktų vengti. Jeigu simptomai stiprūs, reikalinga alergologo arba gastroenterologo ir dietologo konsultacija“, – patarė gydytoja.
Ar gali praeiti?
Kalbant apie alergiją maistui vaikai dažniausiai ją išauga iki trejų metų, alergija riešutams, žuviai, vėžiagyviams turi tendenciją išlikti.
Tuo metu esant maisto netoleravimui kartais organizmą gali pavykti pripratinti prie anksčiau netoleruotų produktų. Tokiu būdu maisto netoleravimas gali būti išgydytas. Vis dėlto žmogus dažniausiai jaučiasi gerai tiesiog nevartodamas simptomus sukeliančių produktų. O pradėjus juos vartoti, simptomai dažnu atveju sugrįžta.
„Jeigu trūksta fermento laktazės arba jo aktyvumas labai mažas, netgi būtų neprotinga pratintis vartoti įprastinius pieno produktus, turinčius laktozės. Reikėtų rinktis – be laktozės“, – patarė gydytoja.
Nereikėtų pamiršti, kad iš tiesų maisto netoleravimas nėra pavojingas gyvybei, tačiau sukelia diskomfortą.
Ko dažniausiai netoleruoja?
„Synlab Lietuva“ laboratorijos vadovė Aistė Baltrušaitytė pastebi, kad iš laboratorijos darytų tyrimų dažniausiai maisto netoleravimas žmonėms nustatomas vištos kiaušinio baltymui ir tryniui, karvės pienui, jogurtui, grūdėtai varškei, sūriui.
„Rečiau vištienai, kvietiniams miltams, speltai, kepimo ir alaus mielėms, riešutams“, – toliau vardijo ji. Kartu specialistė įžvelgė, kad paskutiniu metu daugėja netoleravimo atvejų vanilei, ožkos sūriui, gliutenui, aguonų sėkloms ir linų sėmenims.
Vis dėlto išskirti, kurio amžiaus grupės gyventojai dažniau susiduria su maisto netoleravimo problema, pašnekovė negalėjo: „Tai priklauso nuo imuninės sistemos atsparumo, gyvenimo būdo, patiriamo streso ir kitų veiksnių“. Tiesiog tyrimus dėl maisto netoleravimo dažniau atlieka labiau savo sveikata besirūpinantys žmonės, kurie nori išvengti nepageidaujamų maisto ir jo priedų sukeliamų reakcijų.
„Maisto netoleravimas išsivysto tuomet, kai yra sutrikusi imuninės sistemos veikla arba padidėjęs virškinamojo trakto pralaidumas. Esant padidėjusiam virškinamojo trakto pralaidumui, susilpnėja jungtys tarp žarnyno epitelio ląstelių. Tuomet didesnis nepilnai suskaidyto maisto dalelių kiekis patenka į kraujotaką. Net ir sveika imuninė sistema nespėja pašalinti tokio nepilnai suskaidyto maisto dalelių kiekio“, – aiškino A. Baltrušaitytė.
Pasak laboratorijos vadovės, padidėjusį žarnyno pralaidumą sukelia įvairūs vaistai, žarnyno bakterinės bei virusinės infekcijos, parazitai, alkoholis, nikotinas, stresas, mažas skrandžio rūgštingumas, nepakankamas kasos fermentų kiekis, prasta mityba.
Maisto netoleravimo simptomų taip pat gali būti įvairių. Tai priklauso nuo to, kokia organų sistema yra pažeidžiama. Pavyzdžiui, jei virškinamajame trake, gali pasireikši viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, pykinimas, skrandžio veiklos sutrikimas, dirgliosios žarnos sindromas. Tuo metu simptomai gali pasireikšti ir odoje – niežulys, bėrimas, egzema, dilgėlinė, aknė, žvynelinė.
Jei tam tikro maisto toleravimas nusitaiko į judėjimo sistemą, žmogus gali jausti sąnarių skausmus, raumenų spazmus, pasireikšti artritas.
Maisto netoleravimo simptomu gali būti ir galvos skausmas, migrena, nerimas, depresija ar net lėtinis nuovargis. Kai kuriems tai gali pasireikšti astma, lėtine sloga ar sinusitu. O tie, kurie turi svorio problemų, gali atsirasti viršsvoris arba atvirkščiai – svoris kristi.