Endokrinologai pabrėžia, kad mažas vaikas auga greičiau, tačiau laikotarpiu iki brendimo jo augimas vyksta lėčiausiai, o augimo pikas pasiekiamas bręstant. Nepaisant to, Telšių ligoninės vaikų ligų gydytoja Alina Storpirštienė pastebi, kad tėvai dėl vaiko ūgio dažniausiai sunerimsta tuomet, kai jų vaikas būna žemiausias tarp bendraamžių.
Vis dėlto sveikatos apsaugos sistema skatina tėvus nuolat pasirūpinti, kad vaikai jau nuo kūdikystės būtų periodiškai matuojami ir sveriami, o tai leidžia gydytojams pastebėti, jei jų fizinė raida sutrikusi.
Svarbu, reguliariai lankytis poliklinikoje
„Jau naujagimis yra matuojamas sveriamas, įvertinamas jo fizinis išsivystymas. Apsilankius pas šeimos gydytoją ar pediatrą šie rodikliai yra atžymimi jo ambulatorinėje kortelėje, augimo diagramoje ir toliau stebimas augimas“, – pasakojo specialistė.
Kūdikiai yra matuojami kas mėnesį, vėliau ūgis vertinamas kas tris ar šešis mėnesius, o vyresni vaikai turi būti pamatuoti bent kartą per metus ir tai turi būti pažymėta augimo kreivėje.
„Tada galima laiku pastebėti augimo sutrikimą. Vaikų ūgis vertinamas atsižvelgiant į lytį, nacionalinius ypatumus, todėl Lietuvos vaikų ūgis yra vertinamas pagal prof. J. Tutkuvienės sudarytus standartus, tam tikras procentilines kreives. Vaikas laikomas žemaūgiu, kai jo ūgis patenka žemiau 3–ios procentilės“, – aiškino A. Storpirštienė.
Pasak specialistės, į gydytoją dėl lėto vaiko stiebimosi į viršų būtina kreiptis, jei jis labai atsilieka nuo bendraamžių, ilgai neišauga drabužėlių, o per metus paauga mažiau nei penkis centimetrus. Tuomet reikia išsiaiškinti žemo ūgio priežastį.
„Žemą ūgį gali lemti paveldėjimas: tarp tėvų ir vaiko ūgio yra tiesioginis ryšys. Todėl labai svarbu yra anamnezė (red. paciento ligos istorija). Jei kiti tyrimai yra normalūs ir kaulinis amžius atitinka chronologinį amžių, tai nerimauti nėra pagrindo ir gydymas netaikomas“, – apžvelgė vaikų gydytoja.
Mažą ūgį gali lemti skirtingos priežastys
Žemą vaiko ūgį gali lemti įvairios genetinės ligos. Kalbant apie žemaūgystę jai didžiausią įtaką daro hormonų pusiausvyra: „Gali būti sutrikęs augimo hormono išskyrimas arba organizmo nejautrumas šiam hormonui. Skydliaukės hormonai dalyvauja medžiagų apykaitoje, todėl jie irgi turi didelės įtakos augimui ir vystymuisi“.
Taip pat vaikas gali būti žemo ūgio vėluojant lytiniam brendimui.
Kaip pasakojo gydytoja, vaiko endokrininei sistemai įtakos gali turėti ir miego trūkumas, nes būtent daugybė hormonų išsiskiria cirkadiniu paros ritmu. Jei yra lėtinis miego sutrikimas, gali sutrikti ir augimo hormono pusiausvyra.
„Nevisavertė mityba didžiausią poveikį turi vaisiui ir vaikui iki dvejų metų. Vėliau pagrindinį vaidmenį vaiko augime jau turi augimo hormonas“, – tęsė A. Storpirštienė. Dažnos ligos, silpnas imunitetas turi įtakos augimo hormono sekrecijai.
Ūgio augimas gali sutrikti ar jis slopti ir sergant lėtinėmis, autoimuninėmis ligomis, todėl kai kurių šių ligų gydymui skiriami vaistai.
Vaikui esant žemo ūgio jam atliekami pagrindiniai tyrimai: kraujo, šlapimo, tiriamas elektrolitų balansas, nustatomas vaiko kaulinis amžius. Kai vaikas nusiunčiamas endokrinologo konsultacijai, nustatoma hormonų koncentracija. Taip pat vaikas ištiriamas genetiškai.
„Labai svarbu yra stebėti ūgio augimo dinamiką metų bėgyje, tada galima pastebėti, kada augimas sulėtėjo, ieškoti priežasties: gal vaikas serga lėtine inkstų liga, kai kuriomis virškinimo sistemos ligomis, hipotireoze ar kitomis ligomis“, – akcentavo specialistė.
Atvejų pasitaiko nedaug
Trakų ligoninės vaikų gydytojas Rolandas Selvestravičius teigė, kad atvejų, kai iš tiesų tėvai turėtų sunerimti dėl vaiko per mažo ūgio, pakankamai mažai.
„Visų pirma, tėvai turėtų pasižiūrėti į save: ar jie žemi, ar ne, nes vaiko ūgiui įtakos daro genetika. Jei tėvai vidutinio ar didesnio ūgio, jie jau pastebės darželyje ar pirmoje klasėje, kad vaikas labai atsilieka nuo bendraamžių“, – komentavo gydytojas.
Tokiu atveju vaikų ar šeimos gydytojas nukreips atžalą į endokrinologą, kuris ištirs dėl endokrininių sutrikimų.
R. Selvestravičius teigė, kad žemaūgystė nėra susijusi su vaiko maisto racionu, nebent tėvai būtų „užkietėję“ veganai ir vaikas visiškai negautų tam tikrų medžiagų.
„Jei vaikas gauna normalų maisto racioną, jam dažniausiai nieko netrūksta, nebent vitamino D, tačiau jo trūkumas daugiau pasireiškia rachitu, imuninės sistemos silpnėjimu. Tačiau jei sutrinka vaiko ūgis, reikėtų tirti endokrininę sistemą“, – tęsė pašnekovas.
Kad tėvams ir gydytojams būtų ramiau, esant vaiko ūgio didesniam nuokrypiui nuo vidutinio ūgio, jam atliekami tyrimai.
„Jei viskas gerai, tai ir gydytojas, ir tėveliai laukia, kada vaikas pradės lipti į viršų. Ir pažiūrėkime, kaip ir būna, kad paauglystėje vieni išstypsta labai anksti, kiti – vėliau“, – pridėjo vaikų ligų gydytojas.
R. Selvestravičius taip pat akcentavo, kad, jei vaikas bus reguliariai matuojamas poliklinikoje, gydytojai tikrai pastebės, jog jis stiebiasi į viršų per lėtai.
„Turime grafas, pagal kurias stebime vaiko ūgio ir svorio pokyčius, jei atsilikimas nežymus, nuraminame tėvus ir patys nesigąsdiname. Tačiau jei nukrypimai dideli, nukreipiame į endokrinologus, kurie nustato, ar yra problemų su augimo hormonu“, – nuramino specialistas.