Visgi profesorius užsimena, kad operacijos metu reikia bijoti ne narkozės, o prieš operaciją žinoti, kaip jai (ne)pasiruošti, kad vėliau netektų gailėtis, o gydytojams nekiltų papildomų problemų.
– Gydytojau, narkozė – daugeliui toks paslaptingas dalykas. Gydytojas suleidžia vaistų, mes užmiegame, mus išoperuoja, pabudę matome, kad jau viskas užsiūta. Pradėkime nuo pašnekesio, kodėl narkozės metu mes nieko nejaučiame?
– Anestezija yra bendroji arba nebendroji. Bendroji žmonių yra suvokiama kaip narkozė. Bet anesteziologija apima daug daugiau nei bendrąją anesteziją.
Bendroji anestezija jau yra tokia, tarsi klasika, kuri turi mažiausiai 3 komponentus: miegą arba narkotinį miegą, opijatinį nuskausminimą ir raumenų atpalaidavimą, kad chirurgas galėtų atlikti normalius veiksmus. Visus kitus papildomus dalykus reikia gerai apmąstyti, juos atlieka anesteziologas, pavyzdžiui, kad ligonio nepykintų, kad pabudus jam neniežėtų, kad nesivystytų infekcijos ir panašiai. Žinote, čia kaip lėktuve, atrodo pakilai, nuskridai, nusileidai ir viskas. Tačiau yra labai daug kitų dalykų, kuriuos tuo metu turime padaryti.
Kaip veikia narkotinis nuskausminimas mes žinome, nes yra padaryti tyrimai, yra receptoriai. Kaip veikia raumenis atpalaiduojantys vaistai mes irgi žinome, už tai yra gauta net Nobelio premija. O kaip veikia narktoinis ar anesteziologinis miegas – turime tik hipotezes, bent 9.
Kodėl neskauda, kai atsipalaiduoja raumenys – žinome, bet kodėl žmogus užmiega nežinome, nors vaistai yra saugūs ir laiko patikrinti.
Anesteziologija yra grįsta įrodymais ir saugi, tam net nėra abejonių, nors bendroji anestezija turi šalutinių poveikių. Vienas dažnesnių – pykinimas ir vėmimas, bet tai nebūtinai būna tik nuo anestezijos, prisideda ir individualūs dalykai. Pavyzdžiui, jei skrandyje yra nors kiek skysčio, moteris yra nėščia, genetiškai žmogų greičiau pykina – viskas prisideda.
Dažnai pacientas sako, kad gydytojas parinko blogą ar per didelę narkozę, dėl to ir pykina. Iš tiesų, nieko panašaus. Anesteziologas tiesiog neriasi iš kailio, kad nepykintų, paskiria papildomai vaistų, kurie tam pačiam žmogui skirtingomis dienomis skirtingai veikia. Taigi, pirmas mitas, kad pykinimas yra blogos narkozės reiškinys. Duosiu Jums pavyzdį – žmogus, kuris rūko, patiria mažesnį pykinimą. Duosi parūkyti, pykins mažiau, neduosi – pykins labai.
– Štai paminėjote vieną iš mitų. Kokių dar teko girdėti ir kaip juos galėtumėte paneigti ar patvirtinti?
Pooperacinis skausmas?
Tai nėra mitas ir su juo labai dažnai tenka kovoti. Deja, jis kol kas valdomas dar ne taip gerai, kaip reikėtų. Jei pooperacinis skausmas lieka, pirmomis paromis, galima žmogaus paklausti, kiek nuo 1 iki 10 jam skauda ir skausmą malšinti vaistais.
Sutrinka atmintis?
Po anestezijos yra pastebėta, kad tikrai žmonėms atsiranda operatyvinės atminties problemų. Yra padaryta daug tyrimų, bet jie kol kas negali nieko konkretaus mums pasakyti. Šiais laikais visi nori, kad bet kokia procedūra būtų atliekama su narkoze. Tačiau visai nepagalvojama, kad narkozė nėra fiziologinis miegas. Sugrįžkime į pradžią: mes puikiai žinome, kaip veikia raumenų relaksacija, kaip veikia nuskausminamieji, bet nežinome, kaip žmogus užmiega ir kodėl sutrinka įsidėmėjimo procesas kai kuriems žmonėms. Dažniausiai tai būna laikinas dalykas, bet kai kurie tokiomis problemomis skundžiasi ir pusę metų.
Narkozės kenkia ir daro žmogų ligotu?
Yra net teorijų, kad vaikai blogiau mokosi. Narkozės yra atliekamos, kad vaikas būtų gydomas, koreguojamos fiziologinės problemos ir kiti reiškiniai. Vis dėlto jos gali turėti šalutinių poveikių. Pavyzdžiui, išsiskiria tam tikros medžiagos iš smegenų po anestezijos. Galima sakyti, kad tai yra smegenų pažeidimo medžiagos. Bet lygiai tos pačios medžiagos išsiskiria tada, kai mes budime naktinio budėjimo metu. Tačiau nebudėti negalime. Tad medžiagos išsiskiria, bet nėra įrodymų, kad jos pakenkia. Narkozės nėra fiziologinis miegas, jas reikia naudoti tada, kai tikrai reikia. Nors žmonės bet kokiam gydymui nori, kad ją pritaikytų.
Prieš narkozę negalima gerti ir valgyti?
Tai yra netiesa. Gerti ir valgyti galima, tik reikia laikytis tam tikro laiko. Dviems valandoms iki anestezijos galime gerti skaidrius skysčius, t. y. ne pieną, o valgyti reikia likus šešioms valandoms iki anestezijos. Jei taip nebus daroma ir žmogus nieko nevalgys ir negers, pooperacinio sveikimo rezultatai bus blogesni. Protingas anesteziologas, chirurgas, leidžia žmogui ryte, 6 valandas prieš planinę operaciją išgerti kavos, pasišnekėti su artimu žmogumi ir jaustis laimingam. Žinoma, nereikėtų gerti pieno ar dėti į kavą daug cukraus.
Narkozė trumpina gyvenimą?
Čia visiškas mitas, jokių įrodymų nėra. Netgi atvirkščiai, anestezija daroma tam, kad būtų atliekama operacija, kuri prailgintų žmogaus gyvenimą. Ji turi būti parenkama tik tada, kai žinoma, kad chirurginis veiksmas pagerins gyvenimą. Kol nebuvo saugios anesteziologijos, tol pacientų mirtingumas buvo dramatiškai didesnis.
Vienus žmones anestezija veikia lengviau, kitus – sunkiau?
Ir tiesa, ir mitas. Tiesa, kad kiekvienam žmogui reikia skirtingos dozės. Prieiname prie klausimo, ar galima atsibusti per anesteziją? Kadangi anesteziologas visą laiką yra šalia ir stebi žmogų pagal klinikinius požymius, jis palaiko situaciją. Paprastai žmogus į anesteziją būna paniręs daug giliau, nei prabudimo riba. Yra aprašytų atvejų apie prabudimus. Dar daugiau: cezario pjūvio metu, bendrosios anestezijos metu, kadangi reikia vaikelį išvesti sveiką, nepridususį, dozės yra skiriamos labai nedidelės, moteris miega, bet miegas yra negilus. Tačiau iš 1000 moterų galbūt viena ar dvi prisimins, kad kažkuriame etape lyg kažką girdėjo. Taigi, individualios dozės pagal genetiką ir svorį reikia kiekvienam, bet tokių atvejų kaip filmuose, kad leidžiant dozę žmogus neužmiega – nebūna.
Prieš narkozę žmonės sugalvoja visokių dalykų, pavyzdžiui, darosi klizmas. To tikrai nereikia. Reikia normaliai pavalgyti ir atsigerti pagal rekomendacijas, bet ne daryti kažką papildomai.
– O ką reikėtų žinoti pacientui prieš narkozę, operaciją? Ar reikia kaip nors ruoštis?
– Būna, kad ateina žmogus su pilna ekipuote ir pasiruošęs: su priklijuotais nagais, priklijuotomis blakstienomis, atlikta visokių dirbtinių grožio procedūrų. Vis dėlto mes, anesteziologai, labai džiaugiamės pamatę, kaip žmogus atrodo natūraliai, o į estetinį grožį neturime laiko žiūrėti. Taip, žmogus turi būti tvarkingas, nusiprausęs. Bet įsivaizduokite, kokį stresą patiriame, jei žmogaus gelinis nagas trukdo sekti deguonies prisotinimą. Mes nežinome, ar žmogus turi pakankamai deguonies, nes mums būtina prieiga prie piršto. Priklijuotos blakstienos dažnai nukrenta į akis, tada pabundama nuo baisaus akies skausmo. Pilvas prapjautas, bet jo neskauda, o pabunda nuo to, kad nukrito priklijuota blakstiena ir padarė savo. Dar daugiau, būna, kad operacija padaryta sėkmingai, viskas praeina gerai, bet nuplyšta nagas ar blakstiena ir tada kyla pasipiktinimas, kad gydytojai – nemokšos. Visgi žmogus neturėjo toks atvykti į operaciją.
Taip pat teko girdėti apie operacijas, kurių metu žmogus specialiai pakeliamas iš narkozės.
Taip, pavyzdžiui, neurochirurginės operacijos, kai žmogų tenka žadinti, kad galėtume sužinoti, kiek dar šalinti piktybinį auglį. Kad žmogus galėtų kalbėti ir būti adekvatus, kartais pasiekiama labai gerų rezultatų. Tai daroma ir Lietuvoje, Kauno klinikose, Vilniaus Santaros klinikose.