– Pradėkime nuo pirmojo moters/mergaitės sveikatos iššūkio ankstyvoje paauglystėje – menstruacijų. Ar yra kažkoks pereinamasis laikotarpis, kada jau galima įtarti, kad netrukus prasidės šis etapas, ar, vykstant hormonų pokyčiams, mergaitės gali susidurti su kažkokiais nemaloniais sveikatos iššūkiais?
– Niekas neprasideda staiga. Pirmiau atsiranda, taip vadinami, antriniai lytiniai požymiai. Kalbant apie mergaites, pradeda augti krūtys, pabrinksta speneliai, atsiranda antrinis plaukuotumas ir tik tada prasideda menstruacijos. Nuo tų antrinių požymių atsiradimo iki pirmų menstruacijų gali praeiti ir daug laiko, o gali ir gana greitai prasidėti: nuo pusmečio iki metų. Lietuvoje menstruacijų pradžios vidurkis yra 14 metų, bet neretai būna ir anksčiau – nuo 10–11. 16-os metų prasidėjusios menstruacijos jau laikomos vėlyvomis. Kalbant apie nemalonius simptomus, galinčius lydėti menstruacijas, tai nuotaikos kaita ir nesupratimas, dėl ko viskas vyksta. Tie pokyčiai gali būti gana nemalonūs. Tai sudėtingas gyvenimo etapas. Jei kalbėsime apie patologijas, gali pasireikšti juvenilinis kraujavimas, kuris vyksta dėl hormonų nebrandumo. Kartais tai būna itin pavojinga situacija, dėl kurios tenka net perpilti kraują. Labai retais atvejais būna užakusi mergystės plėvė, dėl ko menstruacinis skystis neturi kaip ištekėti. Tada irgi reikia kreiptis į specialistus.
– Kitas sveikatos iššūkis – PMS. Kaip rekomenduotumėte sumažinti, sušvelninti jo simptomus?
– Jis atsiranda dėl skysčių kaupimosi organizme ir ląstelių viduje. Audiniai pabrinksta, dėl to būna nuotaikų kaita, bloga savijauta ir t.t. Tai yra pagydoma. Geriausias ir patikimiausias būdas – kontraceptikai. Dalis jų turi švelnų diuretikų arba šlapimą varantį poveikį. Jei moteris nenori vartoti kontraceptikų, galima rinktis žolinius preparatus. Juos vartojant, skysčiai ne taip kaupiasi. Jokiu būdu negalima vartoti šlapimą varančių vaistų savo nuožiūra, nes tai gali baigtis tragiškomis pasekmėmis. Taip pat galima sureguliuoti mitybą, vengti produktų, kurie skatina skysčių kaupimąsi (alkoholis, daug druskos, sunkus maistas).
– Trečias iššūkis – lytinio gyvenimo pradžia. Kaip fiziologiškai tam pasiruošti?
– Fiziologiškai kūnas pats tam pasiruoš, bet daug svarbesnis dalykas yra emocinis ir psichologinis pasiruošimas. Kad ir kaip banaliai skambėtų, lytinis gyvenimas turėtų būti apspręstas jausmų. Reikia turėti žmogų, kurį myli, ir tik tada pradėti lytinį gyvenimą. Pasitaiko, kad paauglės nusprendžia, jog joms nereikalinga mergystės plėvė ir vyksta toks reiškinys – seksas, kad jos netektų. Tai neteisingas žingsnis, vedantis prie psichologinių traumų ir pasekmių ateityje lytiniame gyvenime, lytiniu keliu užkriačiamųjų ligų ir pan. Apskritai, mano patarimas būtų toks – jei jau planuoji pradėti lytinį gyvenimą, geriausia būtų apsilankyti pas ginekologą, pasitarti dėl apsaugos, kaip saugotis, kad nepastotum, kad neužsikrėstum lytiniu keliu plintančiomis ligomis. Toks būtų teisingas veiksmas, bet, deja, jis būna labai retas.
– Ketvirtas iššūkis – gimdymas ir po jo kylantys sunkumai. Kokios fiziologinės problemos gali lydėti moterį po gimdymo?
– Pirmas – laktacija, antras – pasikeitęs kūnas. Po gimdymo pasikeičia makšties anatomija, pilvo forma. Pasikeičia seksualinio gyvenimo pobūdis dėl maitinimo, dėl anatomijos. Gali būti makšties sausumas. Bet visa tai yra norma, kuri praeina savaime. Yra patologiniai dalykai, kurie įvyksta esant komplikuotam gimdymui – šlapimo nelaikymas, labai atviras lytinis plyšys, uždegiminiai procesai, kurie gali būti pavojingi, depresija, kuriai turėtų būti skiriama daug daugiau dėmesio, nei skiriama pas mus.
– Pakalbėkime apie šlapimo nelaikymą. Ar įmanoma to išvengti? Gal padėtų dubens raumenų pratimai?
– Tai nėra norma, tai patologija. Dubens raumenų stiprinimo pratimai nepakenks, bet ar padės – klausimas. Šlapimo nelaikymas po gimdymo atsiranda dėl tam tikrų ypatumų, komplikacijų ar sudėtingo gimdymo. Kai gimdymas yra ilgas, ilgas stangų laikotarpis, kai labai didelis vaisius ar kai moters anatominės ypatybės tokios (jungiamas audinys yra labai elastingas), to išvengti neįmanoma.
– Kaip žinoti, kad padėti gali jau tik specialistai/chirurginis įsikišimas?
– Nemažai daliai pacienčių tai praeina savaime. Kitoms reikia specialistų pagalbos. Dabar yra būdų, kurie padeda, ir tai nebūtinai chirurginė operacija. Yra hialurono injekcijos, lazerio procedūros. Žinoma, šias procedūras reikės kartoti kas tam tikrą laiką, bet visada rekomenduoju pasikonsultuoti su specialistu ir priimti geriausią sprendimą. Chirurginis įsikišimas yra labai efektyvi operacija, ir jei gydytojas matys, kad būtent ji gali padėti, – ją pasiūlys.
– Toliau moters laukia kone didžiausias iššūkis – menopauzė. Kokie simptomai byloja, kad ji jau ne už kalnų?
– Aš manau, kad paauglystė yra daug didesnis baubas nei menopauzė. Artėjant menopauzei, moterys yra brandžios ir supranta, kad tai vienas iš gyvenimo etapų. Tai yra dėsningumas. Tik dažnai moterys galvoja, kad jei mėnesinės dažnėja ir gausėja, artėja menopauzė. Ne. Menopauzės požymis yra, kad mėnesinės retėja ir trumpėja, bet ne dažnėja ar pasidaro su krešuliais. Jei nutiko taip, reikia eiti pas ginekologą, nes greičiausiai yra kažkokia bėda. Taip neturi būti. Menstruacijos retėja iki kol išnyksta. Karščio bangos, prakaitavimas prasideda jau išnykus menstruacijoms.
– Teko girdėti, kad šiandien menopauzė užklumpa vis anksčiau, ar tai tiesa ir nuo ko priklauso, kada ji pasireikš?
– Tai nėra tiesa. Kada prasidės menopauzė, dažniausiai yra nulemta genetiškai. Kada mamai baigėsi mėnesinės, panašiai baigsis ir jums. Kuo anksčiau prasidėjo, tuo vėliau baigsis, o ne atvirkščiai. Ankstyva – iki 40 metų – menopauzė pasireiškia retai ir tokį reiškinį reikia gydyti. Lietuvoje norma svyruoja nuo 48 iki 56 metų, dažniausiai – nuo 50 iki 55. Jei mėnesinės tęsiasi ilgiau nei 58 metai, jau reikėtų kreiptis į specialistą.
– Kaip sušvelninti menopauzės simptomus?
– Visada reikia žiūrėti į gyvenimo kokybę ir pasirinkti, kas svarbiau. Tarkime, jei galvojama apie pakaitinę hormonų terapiją, jos negalima skirti tiesiog iš oro. Turi būti atliekama išsami patikra: krūtų, gimdos gleivinės, turi būti nustatyta schema, kaip tuos hormonus skirti. Jei yra bent menkiausi įtartini krūtų pokyčiai, hormonų terapija negali būti skiriama. Jei viskas gerai, galima skirti, bet reikia kas pusę metų tikrintis pas ginekologą ir kas metus – krūtis. Be hormonų terapijos, yra augaliniai preparatai, kurie gali palengvinti simptomus, bet be abejo, tai nebus taip efektyvu.
– Apibendrinant, ką patartumėte moteriai, kad tų sveikatos iššūkių būtų kuo mažiau?
– Nieko naujo neišrasiu, iš tiesų labai svarbu gyvensena, laimė, o jei kalbėsi apie ginekologines ligas, didelį vaidmenį atlieka antsvoris. Labai svarbu nenutukti, nes nutukusioms moterims gaminasi nenormalūs hormonai riebaliniame audinyje, o tai gali sukelti labai rimtus susirgimus. Taip pat labai svarbu profilaktiškai tikrinis. Būtina ateiti pas ginekologą kartą per metus. Nes mažas susirgimas yra lengviau gydomas nei užleista liga.