Su gydytoja endokrinologe pasikalbėjome apie hormonų svarbą, kokie simptomai išduoda, kad jų veikla sutrikusi, kokius tyrimus ir kada reikėtų atlikti, kokias ligas gali lemti sutrikusi hormonų gamyba, kokiais atvejais nebeįmanoma atstatyti hormonų pusiausvyros ir kaip šie sutrikimai gydomi.
– Gydytoja, pradėkime nuo to, kas yra hormonai, už ką jie atsakingi, ką jie reguliuoja organizme?
– Hormonai yra biologiškai aktyvios cheminės medžiagos, kurias išskiria endokrininės liaukos tiesiogiai į kraujotaką. Jie perduoda signalus įvairioms kūno dalims ir reguliuoja daugybę gyvybiškai svarbių procesų.
Pasaulio sveikatos organizacija hormonus apibūdina kaip signalines molekules, kurios daro poveikį beveik visoms organizmo funkcijoms, palaikydamos homeostazę – vidinę organizmo pusiausvyrą.
Hormonų funkcijos organizme yra labai įvairios.
Metabolizmą, t. y. medžiagų apykaitą organizme, reguliuoja hormonai, tokie kaip insulinas ir gliukagonas, kurie palaiko gliukozės lygį kraujyje. Tiroksinas reguliuoja bendrą organizmo metabolinį greitį. Jis užtikrina, kad organizmo energijos lygis būtų stabilus ir kad būtų palaikoma tinkama kūno temperatūra bei medžiagų apykaita.
Augimą ir vystymąsi reguliuoja hipofizėje sintezuojamas augimo hormonas, kuris yra būtinas normaliam vaikų augimui ir kaulų vystymuisi. Kiti hormonai, tokie kaip lytiniai hormonai estrogenas ir testosteronas, yra svarbūs bręstant ir lytiniam vystymuisi.
Reprodukcinės funkcijos hormonai, estrogenas ir progesteronas reguliuoja moterų menstruacinį ciklą ir pasiruošimą nėštumui, o testosteronas yra svarbus vyrų vaisingumui ir lytinei funkcijai.
Streso atsako lygis priklauso nuo antinksčių hormonų, tokių kaip kortizolis, kuris padeda organizmui prisitaikyti prie stresinių situacijų, kontroliuojant uždegimą, kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje.
Vandens ir elektrolitų pusiausvyrą palaiko aldosteronas ir antidiurezinis hormonas, kurie, reguliuodami vandens ir elektrolitų (druskų) balansą organizme, padeda palaikyti stabilų kraujospūdį ir sveiką inkstų veiklą.
– Kokie simptomai išduoda, kad trinka hormonų veikla?
– Hormonų veiklos sutrikimai gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo to, kokie hormonai veikia netinkamai. Kadangi hormonai reguliuoja daugelį organizmo procesų, sutrikimai gali pasireikšti visose pagrindinėse kūno sistemose. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos galimus požymius:
Nuovargis ir energijos trūkumas. Hormonai, tokie kaip skydliaukės hormonai ir kortizolis, reguliuoja energijos lygį. Skydliaukės hormonų trūkumas gali sukelti nuolatinį nuovargį ir vangumą, o per didelis kortizolio kiekis (dažnai dėl streso) gali išsekinti organizmą.
Nuotaikos svyravimai ir emocinis nestabilumas. Estrogeno, progesterono, testosterono, kortizolio ir kitų hormonų disbalansas gali sukelti nerimo, depresijos ar dirglumo simptomus. Tai ypač pastebima, kai pasikeičia lytinių hormonų lygis, pvz., per menopauzę.
Svorio pokyčiai. Staigūs svorio pokyčiai gali būti susiję su hormonų veikla. Pavyzdžiui, insulino, kortizolio ar skydliaukės hormonų pokyčiai gali lemti svorio padidėjimą arba sumažėjimą be akivaizdžios priežasties.
Miego sutrikimai. Melatoninas, kortizolis ir kiti hormonai dalyvauja miego ir budrumo ciklo reguliavime. Hormonų disbalansas gali lemti nemigą ar sunkumus užmigti, o per mažas ar per didelis kortizolio lygis gali sukelti nemalonius miego sutrikimus.
Odos pokyčiai ir aknė. Hormonai, tokie kaip androgenai (ypač testosteronas), gali turėti įtakos riebalinių liaukų veiklai, todėl jų perteklius gali skatinti aknę ir odos riebalavimąsi.
Plaukų slinkimas arba per didelis plaukuotumas. Per didelis androgenų kiekis gali lemti plaukų slinkimą arba netinkamą plaukų augimą (hirsutizmą), o skydliaukės hormonų disbalansas dažnai sukelia plaukų slinkimą.
Virškinimo sutrikimai. Hormonai, tokie kaip kortizolis ir estrogenai, gali turėti įtakos žarnyno veiklai. Hormoninis disbalansas gali sukelti vidurių užkietėjimą, pilvo pūtimą ar kitus virškinimo simptomus.
Menstruacijų sutrikimai ir nevaisingumas. Estrogeno ir progesterono disbalansas dažnai pasireiškia menstruacijų sutrikimais arba ciklo pokyčiais. Dėl to gali kilti nevaisingumo problemų arba pasireikšti policistinių kiaušidžių sindromas.
Kaulų sveikatos problemos. Estrogeno sumažėjimas (ypač per menopauzę) yra svarbus veiksnys, prisidedantis prie osteoporozės – kaulų masės mažėjimo, dėl kurio kaulai tampa trapūs.
– Kaip galima išsiaiškinti, ar hormonų atžvilgiu viskas yra gerai, kokius tyrimus galima atlikti?
– Jei pacientas pajunta simptomus, kurie gali rodyti hormonų disbalansą, pirmiausia svarbu pasitarti su endokrinologu, šeimos gydytoju ar kitu specialistu. Gydytojas gali rekomenduoti konkrečius tyrimus, priklausomai nuo simptomų ir sveikatos būklės. Kraujo tyrimai dažniausiai yra pagrindinis būdas hormonų kiekiui organizme nustatyti. Pavyzdžiui:
Gliukozės tyrimas, Gliukozės tolerancijos testas (GTT). Jis padeda nustatyti gestacinį diabetą, prediabetą arba cukrinį diabetą.
Skydliaukės hormonai. TSH (skydliaukę stimuliuojantis hormonas), T4 (tiroksinas) ir T3 (trijodtironinas) koncentracija parodo skydliaukės funkciją. Antikūnų tyrimai gali parodyti autoimuninę ligą.
Lytiniai hormonai. Estrogeno, progesterono, testosterono tyrimai padeda įvertinti reprodukcijos sveikatą ir nustatyti su menstruaciniu ciklu ar vaisingumu susijusius sutrikimus.
Streso hormonai. Kortizolis, kuris išskiriamas reaguojant į stresą, yra vertinamas tiek kraujo, tiek seilių ar šlapimo tyrimuose.
Prolaktino tyrimas yra vertinga priemonė vertinant hormonų būklę ir hipofizės sveikatą, ypač kai yra simptomų, susijusių su reprodukcine sveikata.
Augimo hormonas ir IGF-1 (insulino panašus augimo faktorius-1). Šie tyrimai naudojami norint įvertinti augimo sutrikimus.
– Kada reikėtų atlikti hormonų tyrimus?
– Hormonų tyrimai dažniausiai atliekami tada, kai pasireiškia simptomai, rodantys galimą hormonų disbalansą, pavyzdžiui:
• Staigūs svorio pokyčiai be akivaizdžios priežasties.
• Nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas.
• Menstruacijų ciklo sutrikimai, nevaisingumas.
• Sunkumai užmigti arba miego kokybės pablogėjimas.
• Plaukų slinkimas arba odos problemos, kurios atrodo susijusios su hormonais.
– Kokius sveikatos sutrikimus gali sukelti ir kokias ligas iššaukti sutrikusi hormonų gamyba? Gal galite trumpai paaiškinti, kaip tai susiję – hormonų gamyba ir kiekviena ligų?
– Hormonų disbalansas gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus, nes hormonai reguliuoja daugumą pagrindinių organizmo funkcijų.
1 ar 2 tipo cukrinis diabetas. Insulino disbalansas, paprastai dėl nepakankamo jo gamybos ar atsparumo, lemia diabeto vystymąsi. Tai sutrikdo organizmo gebėjimą reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, dėl ko gali kilti sunkių komplikacijų (pvz., širdies ir kraujagyslių ligų, inkstų pažeidimas).
Skydliaukės ligos. Hipotirozė – nepakankama skydliaukės hormonų gamyba sukelia simptomus, tokius kaip nuovargis, svorio augimas ir lėta medžiagų apykaita.
Hipertirozė – per didelė hormonų gamyba gali sukelti svorio mažėjimą, padidėjusį širdies ritmą, prakaitavimą ir nervingumą. Greivso liga ir Hašimoto tiroiditas yra autoimuninės ligos, kurias sukelia imuninės sistemos atakos prieš skydliaukės audinius.
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS). Hormonų, ypač androgenų, disbalansas lemia kiaušidžių funkcijos sutrikimą, menstruacijų nereguliarumą ir gali sukelti nevaisingumą. PKS taip pat siejamas su atsparumu insulinui ir padidėjusia 2 tipo diabeto rizika.
Osteoporozė. Estrogeno (moterims) arba testosterono (vyrams) trūkumas gali sukelti kaulų tankio mažėjimą, dėl ko kaulai tampa trapūs ir atsiranda didesnė lūžių rizika.
Antinksčių ligos. Adisono liga – antinksčiai negamina pakankamai kortizolio ir aldosterono, o tai gali sukelti silpnumą, nuovargį, odos pigmentaciją ir svorio kritimą.
Kušingo sindromas. Per didelis kortizolio kiekis sukelia svorio augimą, riebalų kaupimąsi pilvo srityje, aukštą kraujospūdį ir kaulų silpnumą. Padidėjęs kortizolio kiekis dėl lėtinio streso gali sukelti svorio augimą, miego sutrikimus, aukštą kraujospūdį ir imuninės sistemos nusilpimą.
Augimo sutrikimai. Augimo hormono trūkumas gali lemti sulėtėjusį augimą vaikams arba raumenų masės mažėjimą ir nuovargį suaugusiesiems. Per didelis augimo hormono kiekis sukelia gigantizmą vaikams arba akromegaliją suaugusiesiems.
Reprodukcinės sveikatos sutrikimai. Moterims estrogeno ir progesterono disbalansas gali sukelti menstruacijų nereguliarumą, nevaisingumą ar menopauzės simptomus. Vyrams testosterono trūkumas gali lemti sumažėjusį lytinį potraukį, raumenų masės praradimą ir energijos trūkumą.
Akromegalija ir gigantizmas. Dėl per didelio augimo hormono gamybos gali atsirasti akromegalija suaugusiesiems arba gigantizmas vaikams. Šios ligos gali sukelti sąnarių skausmus, fizinės išvaizdos pokyčius ir organų disfunkciją.
– Kaip gydomi hormonų pusiausvyros sutrikimai?
– Hormonų pusiausvyros sutrikimų gydymas priklauso nuo to, kuris hormonas yra paveiktas ir kokia yra pagrindinė priežastis. Gydymo tikslas yra atkurti hormonų balansą, palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Gali būti taikoma hormonų pakaitinė terapija:
Kai kurie hormonų sutrikimai, tokie kaip hipotirozė ar menopauzės simptomai, gydomi papildant trūkstamus hormonus. Pavyzdžiui:
Skydliaukės hormonai. Levotiroksinas skiriamas hipotirozei gydyti.
Estrogeno ir progesterono terapija. Naudojama per menopauzę, siekiant sumažinti simptomus ir apsaugoti nuo osteoporozės.
Testosterono terapija. Vyrams, kurių testosterono lygis yra mažas, gali būti skiriamas testosterono pakaitalas.
Skiriami vaistai, reguliuojantys hormonų veiklą:
Antitiroidiniai vaistai. Naudojami hipertirozei gydyti, nes mažina skydliaukės hormonų gamybą.
Insulinas ir kiti cukraus kiekį reguliuojantys vaistai. Diabetui gydyti naudojami insulino injekcijos ar kiti gliukozės kiekį reguliuojantys vaistai.
Kortizolio reguliavimas. Kušingo sindromo atveju gali būti skiriami vaistai, mažinantys kortizolio gamybą arba jo poveikį organizmui.
Svarbūs čia ir gyvenimo būdo pokyčiai. Hormonų pusiausvyrą gali pagerinti mitybos, fizinio aktyvumo ir streso valdymo pokyčiai. Pavyzdžiui: sveika, subalansuota mityba ir reguliari mankšta gali padėti valdyti insulino ir kortizolio lygius.
Kai kuriais atvejais hormoninius sutrikimus sukelia navikai, todėl gali prireikti juos pašalinti chirurginiu būdu. Pavyzdžiui, skydliaukės pašalinimas: esant hipertirozei ar skydliaukės navikams, gali būti rekomenduojama dalinė ar visa skydliaukės pašalinimo operacija; antinksčių navikų pašalinimas: Kušingo sindromo ar pirminio hiperaldosteronizmo atveju antinksčių naviko pašalinimas gali atkurti hormonų pusiausvyrą.
Hipertirozės ar skydliaukės navikų atveju gali būti taikoma radioaktyviojo jodo terapija, kuri sunaikina per daug aktyvias skydliaukės ląsteles. Tai dažnai padeda sumažinti per didelę hormonų gamybą.
Hormonų disbalansą turintys pacientai dažnai turi reguliariai atlikti tyrimus, kad būtų stebimas hormonų kiekis ir gydymo efektyvumas. Tai leidžia gydytojui koreguoti gydymą pagal paciento sveikatos būklės pokyčius.
– Ar yra atvejų, kai sunku ar nebeįmanoma atstatyti hormonų pusiausvyros? Kokie tai atvejai ir prie ko jie gali nuvesti?
– Taip, yra atvejų, kai sunku arba neįmanoma visiškai atkurti hormonų pusiausvyros. Tokios situacijos paprastai kyla dėl lėtinių, negrįžtamų ligų, organų pažeidimų ar genetinių sutrikimų, dėl kurių organizmas nebegali natūraliai gaminti arba reguliuoti hormonų. Štai keletas pagrindinių tokių atvejų ir galimi jų padariniai.
Negydytas arba blogai kontroliuojamas diabetas gali sukelti daug rimtų komplikacijų. Diabetas yra viena dažniausių endokrininių ligų, kurios nevaldomas progresavimas gali sukelti įvairių organų pažeidimus, gali pablogėti gyvenimo kokybė ir padidėti mirtingumo rizika.
Diabetinė retinopatija yra viena pagrindinių suaugusiųjų aklumo priežasčių. Kol stadija ankstyva, regėjimas galbūt nesutrinka, tačiau esant vėlyvai stadijai vystosi regėjimo praradimas.
Diabetinė nefropatija gali lemti inkstų funkcijos sutrikimą arba lėtinį inkstų nepakankamumą. Negydoma nefropatija gali progresuoti iki dializės arba inkstų transplantacijos poreikio.
Negydytas diabetas žymiai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, įskaitant hipertenziją, infarktą, insultą ir periferinių arterijų ligą. Tai lemia, kad diabetu sergantys asmenys dažnai susiduria su padidėjusia mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Dėl sutrikusios kraujotakos ir nervų pažeidimų pacientai gali nepastebėti žaizdų ar opų pėdose. Negydant šių žaizdų gali išsivystyti infekcijos, kurios dažnai komplikuojasi, kai kuriais atvejais gali prireikti net amputacijos.
Diabetinė ketoacidozė yra sunki ir potencialiai pavojinga gyvybei būklė, dažniausiai pasireiškianti 1 tipo diabetu sergantiems asmenims. Dėl insulino trūkumo kūnas pradeda skaidyti riebalus energijai gauti, o tai sukelia ketonų kaupimąsi ir kraujo rūgštingumo didėjimą. Simptomai apima pykinimą, vėmimą, kvėpavimo pasunkėjimą ir, negydant, sąmonės praradimą ar net mirtį.
Skydliaukės ligos, tokios kaip Hašimoto tiroiditas, yra autoimuninė liga, kuri dažniausiai sukelia negrįžtamą skydliaukės audinio pažeidimą, todėl ilgainiui atsiranda hipotirozė. Negydant hipotirozės gali kilti lėtinis nuovargis, svorio augimas, nuotaikos pokyčiai ir kognityviniai sutrikimai, ilgalaikė hipotirozė gali sukelti aukštą cholesterolio kiekį, širdies raumens silpnumą ir net širdies nepakankamumą.
Miksedema yra sunkiausia hipotirozės komplikacija, pasireiškianti ekstremaliai žemu skydliaukės hormonų lygiu. Miksedema sukelia sunkią hipotermiją, kvėpavimo ir širdies funkcijos sutrikimus ir gali būti gyvybei pavojinga. Jei miksedema išsivysto į miksedeminę komą, gali reikėti intensyvios terapijos, nes ši būklė yra labai pavojinga gyvybei.
Tirotoksinė krizė yra reta, bet gyvybei pavojinga hipertirozės komplikacija, kuri atsiranda dėl staigaus per didelio skydliaukės hormonų išsiskyrimo į kraujotaką. Ji gali pasireikšti neadekvačiai gydant Greiveso ligą arba po skydliaukės operacijos ar traumos. Tirotoksinė krizė yra neatidėliotina būklė, kuri reikalauja intensyvios priežiūros ligoninėje, nes negydant ji gali būti mirtina.
Antinksčių ligos, tokios kaip Adisono liga, kai antinksčiai nebegamina pakankamo kortizolio ir aldosterono kiekio, o tai gali sukelti nuolatinį nuovargį, elektrolitų disbalansą ir net gyvybei pavojingas Adisono krizes.
Skydliaukės arba antinksčių pašalinimas: jei dėl vėžio ar kitų būklių reikia chirurgiškai pašalinti skydliaukę arba antinksčius, organizmas nebegalės gaminti atitinkamų hormonų. Tokiais atvejais būtina nuolatinė hormonų pakaitinė terapija. Nepakankama hormonų kontrolė gali sukelti energijos stoką, svorio pokyčius ir kitus ilgalaikius simptomus.
Hipofizės nepakankamumas gali atsirasti dėl trauminio pažeidimo, naviko ar chirurgijos, organizmas praranda gebėjimą reguliuoti hormonų gamybą. Tai gali lemti įvairius hormoninius sutrikimus ir paprastai reikia skirti pakaitinius hormonus, tačiau ne visada pavyksta pasiekti visišką pusiausvyrą.
Osteoporozė yra būklė, kai kaulai tampa trapūs ir lengvai lūžta dėl sumažėjusio kaulų tankio. Ši liga ypač dažna vyresnio amžiaus žmonėms ir dažnai vystosi dėl estrogenų trūkumo po menopauzės arba dėl kitų hormoninių sutrikimų. Osteoporozės sukelti lūžiai, ypač stuburo ir šlaunikaulio, yra itin pavojingi, nes gali turėti ilgalaikių padarinių ir žymiai padidinti mirtingumą.
Šlaunikaulio lūžis yra viena pavojingiausių osteoporozės komplikacijų, nes tai dažnai lemia hospitalizaciją, operacijas, ilgą reabilitaciją ir net gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas, tokias kaip giliųjų venų trombozė ar plaučių embolija.
Remiantis duomenimis, mirtingumas per pirmus metus po šlaunikaulio lūžio padidėja 2–3 kartus, ypač vyresniems kaip 65 metų pacientams. Statistikos duomenimis, net iki 20–30 proc. vyresnio amžiaus žmonių, patyrusių šlaunikaulio lūžį, miršta per pirmuosius metus dėl komplikacijų.
Osteoporoze sergančių pacientų stuburo lūžiai taip pat dažni ir gali sukelti nuolatinį skausmą, laikysenos pokyčius (pvz., kuprotumą) ir mobilumo sumažėjimą. Tai gali paveikti kvėpavimo funkciją ir lemti kitus vidaus organų pažeidimus. Stuburo lūžių atveju padidėja mirtingumo rizika, o kai kurios studijos rodo, kad stuburo slankstelių lūžiai gali padidinti mirties riziką apie 8–15 proc., priklausomai nuo bendros sveikatos būklės.
