Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas pats parenka geriausią embriono implantavimo laiką. O genetinis tyrimas atliekamas nekeliant jokio pavojaus embrionams. Technologijos kaip iš filmų apie ateitį? Tai – jau Lietuvoje taikomi pažangiausi metodai.
Dažniausia nepastojimo priežastis
Vaisingumo centro „Northway“ vadovė, gydytoja akušerė ginekologė Reda Žiobakienė paaiškino, kad pora pradedama tirti bei gydyti, jeigu nenaudodama jokių apsisaugos priemonių nuo nėštumo moteris negali pastoti per vienerius metus. Abiejų partnerių tyrimas pradedamas vienu metu.
„Tačiau jeigu moteris yra 35 metų arba vyresnė, ar yra žinoma kokia nors aiški nevaisingumą galinti sukelti priežastis (pvz.: mėnesinių ciklo sutrikimai, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, endometriozė, kiaušintakių patologija, dubens organų operacijos, taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas), tai tirtis dėl nevaisingumo reiktų pradėti anksčiau, nepavykus pastoti 4-6 mėnesius. Taip pat vienerių metų laukti nereiktų, jei diagnozuoti vyro spermos pokyčiai, dėl kurių pastoti be pagalbinio apvaisinimo pagalbos būtų neįmanoma.
Besikreipiančių dėl nevaisingumo porų amžius yra įvairus, moterys nuo 24 iki 46 metų, vyrų būna ir vyresnių. Informacijos sklaida yra labai gera, paslauga tapo finansiškai prieinama, kreipiasi labai daug jaunų, iki 30 metų, porų. Taip pat pastaruoju metu keičiasi ir tai, kad poros nebelaukia metų metus, gana greitai priima sprendimus ir renkasi efektyviausius gydymo būdus. Labai svarbus ir visuomenės bei pacientų požiūris, tapo nebemadinga filosofuoti, kad nevaisingumo gydymas yra “ėjimas prieš gamtą”. Nėra nieko natūralesnio moters prigimčiai, kaip pastoti, išnešioti ir pagimdyti kūdikį. Medicinos paskirtis šiuo atveju yra padėti pašalinti kliūtis, jei tokios yra“, – sakė specialistė.
R. Žiobakienė įvardijo ir dažną sunkesnio pastojimo priežastį.
„Pagrindinė priežastis yra nėštumo planavimo atidėjimas vėlesniam laikui. Bėgant metams sėkmingo nėštumo tikimybė mažėja, o savaiminių persileidimų bei apsigimimų rizika didėja. Yra žinoma, kad nuo 25 metų amžiaus moters vaisingumo galimybės pradeda palaipsniui mažėti, o sulaukus 35 metų tikimybė pastoti sumažėja dramatiškai – beveik dvigubai! Jei savaiminio persileidimo dažnis moterims iki 30 metų siekia mažiau nei 8 proc., tai 38-39 metų moterims persileidimo rizika padidėja iki 22 proc., o sulaukus 42-43 metų tikimybė persileisti viršija 45 proc. Vyrų vaisingumas su amžiumi irgi mažėja, tik ne taip drastiškai kaip moterų.
Toks jau šiuolaikinio gyvenimo paradoksas – partneriai atideda šeimos planavimą vėlesniam laikotarpiui siekdami karjeros, norėdami užsitikrinti finansinę nepriklausomybę, įsigyti būstą, svajodami pagyventi sau, tačiau vėliau, jau būdami vyresnio amžiaus ir susidūrę su vaisingumo problema, būna priversti pakankamai daug savo laiko, energijos ir finansų skirti tam, kad galėtų susilaukti vaiko.
Pastaruoju metu vis daugėja duomenų ir apie aplinkos veiksnius, sukeliančius vyrų bei moterų nevaisingumą. Per pastaruosius 50 metų pastebimi vis blogėjantys vyrų spermos kiekio ir judrumo rodikliai – jie siejami su neigiamu radiacijos, sunkiųjų metalų ir pesticidų poveikiu. Tabako rūkymas, marihuanos, heroino, kokaino ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas bei lėtinis alkoholizmas vienareikšmiškai neigiamai veikia tiek vyrų, tiek ir moterų vaisingumo funkciją. Intensyvus fizinis aktyvumas (pvz.: ilgų nuotolių bėgimas, sekinančios fizinės treniruotės) moterims sutrikdo ovuliaciją, o vyrams mažina spermos kiekį. Nesubalansuota mityba (angliavandeniai ir cukrus) ir nutukimas moterims sukelia ovuliacijos sutrikimus, o vyrams blogina spermos kokybę.
Poros nevaisingumas priklauso nuo tam tikrų moters ir vyro organizmo veiksnių. Moters veiksniai: sutrikusi ovuliacija, kiaušintakių patologija, gimdos anomalijos, endometriozė arba kelių faktorių derinys. Vyro veiksniai: spermos kiekio ir kokybės pakitimai. Moters ir vyro nevaisingumo priežastys, skaičiuojant kiekvienas atskirai, sudaro po maždaug 35 proc. visų atvejų. Dar 20 proc. nevaisingumo priežasčių būna mišrios kilmės, o likusių 10 proc. porų nevaisingumo kilmė lieka nežinoma. Vertinant „Northway“ vaisingumo centro duomenis, iš visų procedūrų, kurios buvo atliktos praėjusiais metais, 43 procentai buvo dėl vyrų nevaisingumo“, – sakė R. Žiobakienė.
Kaip vyksta tyrimai ir gydymas
Pirmas žingsnis, kai nesiseka susilaukti vaikelio – kreipimasis į nevaisingumo gydymo specialistus. Gydytoja R. Žiobakienė išsamiai papasakojo apie visą kelią pastojimo link.
„Ištyrimas prasideda nuo detalaus pokalbio – anamnezės. Atliekamas moters hormonų profilio ištyrimas, ultragarsinis tyrimas, specialiais tyrimais vertinama gimdos ertmės būklė ir kiaušintakių pratekamumas, vyrui atliekamas spermos tyrimas. Norisi pabrėžti, kad profesionaliai konsultuojant nevaisingas poras, pilnas ištyrimas gali būti atliktas dviejų moters menstruacinių ciklų laikotarpiu, įskaitant ir invazines, chirurgines procedūras. Įvertinus visus gautus rezultatus parenkamas gydymo būdas.
Iš esmės yra trys pagrindiniai gydymo būdai. Pirmas: jeigu nevaisingumo priežastis yra ovuliacijos sutrikimai, skiriamas medikamentinis gydymas (tarkime, ovuliacijos stimuliacija). Antra gydymo būdų grupė apima chirurginį nevaisingumo priežasčių šalinimą (pvz.: laparoskopinį endometriozės židinių bei sąaugų dubenyje panaikinimą, kiaušintakių atstatomąsias operacijas, kiaušidžių cistų ir gimdos miomų pašalinimą, histeroskopinį gimdos patologijos gydymą). Trečias gydymo būdas yra pagalbinis apvaisinimas: apvaisinimas moters kūne (inseminacija) arba apvaisinimas mėgintuvėlyje.
Yra paskaičiuota, kad taikant visus įmanomus nevaisingumo gydymo būdus, pastoja apie 85-90 procentų besikreipiančių porų. Esant sudėtingoms situacijoms, kuomet jaunai moteriai diagnozuojamas priešlaikinis kiaušidžių išsekimas (ankstyva menopauzė), būna įvykdyta daug nepavykusių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, blogos kokybės embrionai, nekoreguotini vyro spermos pakitimai, azoospermija (kuomet ejakuliate nėra spermatozoidų) ar būklė po onkologinių susirgimų - efektyvus gydymo būdas yra pagalbinio apvaisinimo procedūra su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis (efektyvumas apie 85 proc). Džiugu tai, kad ši paslauga jau yra prieinama ir Lietuvoje.
Esant retai situacijai kuomet moteris neturi gimdos, galima surogatinė motinystė (kuomet pacientės lytinės ląstelės apvaisinamos jos partnerio sperma ir gautas embrionas perkeliamas į surogatinės motinos gimdą). Tiesa, Lietuvoje tai nereglamentuota, tačiau yra valstybių, kuriose galima tokia paslauga. Likę 8-10 procentų nepastojusių porų - žmonės, kurie nusivylė, pavargo ir tiesiog nebetęsė gydymo. O atkaklieji laimi visada“, – patikino vaisingumo centro vadovė.
Ji papasakojo ir apie didžiausias šiuolaikines naujienas vaisingumo gydymo srityje.
„Svarbiausias veiksnys gydant nevaisingumą yra moters amžius, taigi, dauguma naujovių orientuota būtent į tai. Sukurti ir pradėti taikyti dvigubos kiaušidžių stimuliacijos protokolai – kai vieno ciklo metu atliekamos 2 stimuliacijos ir gaunama dvigubai daugiau kiaušialąsčių, atitinkamai ir embrionų. Pradėtos taikyti kiaušidžių “atjauninimo” procedūros, naudojant trombocitais praturtintą plazmą ir siekiant paskatinti neaktyvių užuomazginių folikulų augimo aktyvavimą, ir kiaušialąsčių vystymąsi kiaušidėse. Tai ypač aktualu moterims, kurioms gali būti sudėtinga pastoti dėl priešlaikinio kiaušidžių funkcijos išsekimo ar sumažėjusio kiaušidžių funkcinio rezervo. Taip pat tokioms moterims gali būti siūlomas ir natūralaus ciklo pagalbinis apvaisinimas, kuomet natūraliai subrandinta kiaušialąstė surenkama chirurginiu būdu ir apvaisinama laboratorijoje.
Pagrindinis nevaisingumo gydymo tikslas - sveiko vaiko gimimas ir moters sveikatos išsaugojimas. Todėl naujovės linksta į tai, kad būtų patalpinamas tik vienas geros kokybės embrionas, o likę embrionai užšaldomi ir nepastojus arba planuojant kitą nėštumą, patalpinamas vėl tik vienas atšildytas embrionas. Tai svarbu, siekiant išvengti daugiavaisio nėštumo ir su tuo susijusių komplikacijų. Skiriame daug laiko edukuoti pacientus, kad pastojimas dvyniais turi daug rizikų ir komplikacijų. Tad skatiname tik vieno embriono patalpinimą“, – teigė R. Žiobakienė.
Embrionai išmaniuose inkubatoriuose
Vaisingumo centro vadovė pabrėžė, kad gydymo sėkmė net 80 proc. priklauso nuo laboratorijos kokybės, todėl tam skiriamas itin didelis dėmesys. „Northway“ medicinos centro embriologė dr. Živilė Čerkienė plačiau papasakojo apie pagalbinio apvaisinimo metodą.
„Pagalbinio apvaisinimo metodų pradininkas prof. Robert Edwards (biologas) dirbo kartu su Patric Steptoe (akušeris – ginekologas). 1969 jiems pavyko pirmą kartą žmonijos istorijoje sėkmingai apvaisinti žmogaus kiaušialąstę laboratorijos sąlygomis. Praėjus keliems metams mokslininkai taip pat paskelbė apie sėkmingą implantacinio embriono išgyvenimą po šaldymo-atšildymo procedūros.
Iki tol, kol 1978 pasaulį išvydo pirmas kūdikis iš mėgintuvėlio, buvo daugybė bandymų. Tačiau galiausiai pavykęs, pirmasis sėkmingas pagalbinis apvaisinimas, tapo ilgai laukta žinia, kad nevaisingumas nėra nuosprendis.
Vėliau atsirado kitos pagalbinį apvaisinimą papildančios technologijos: intracitoplazminė spermatozoido injekcija. Šia technologija galima padėti poroms, kurių nevaisingumo priežastis yra prasta vyro spermos kokybė. Tuoj po to buvo atlikta ir pirmoji embriono biopsija, panaudojant lazerį – tai buvo siekiama nustatyti genetinius sutrikimus.
Pagalbinio apvaisinimo technologijų principai, sukurti praėjusiame šimtmetyje, taikomi ir dabar. Tik daugelis jų ištobulėjo. Vietoje lėtojo atsirado greitasis embrionų šaldymo metodas, kurio dėka embrionų išgyvenimo galimybė siekia 100 procentų. Labai ištobulėjo ir embrionų auginimo laboratorijoje sąlygos. Auginimo terpės praturtintos medžiagomis, kurių sudėtis leidžia ląstelėms sėkmingai vystyti nuo apvaisintos kiaušialąstės iki vėlyvos blastocistos stadijos - šeštos dienos embriono. Išmanūs inkubatoriai leidžia stebėti monitoriuje embriono vystymąsi kiekvienu momentu ir nuspėti, kuris embrionas gali geriausiai implantuotis gimdoje.
Prie sėkmingų naujovių, kurios buvo įdiegtos laboratorijoje, galiu paminėti ir trijų dujų mišinio panaudojimą - kai buvo nustatyta, kad natūraliai embrionas vystosi žemo deguonies lygio aplinkoje, tai buvo perkelta ir į inkubatorius. Draugiška embrionui aplinka lemia ir embrionų vystymosi bei implantacijos sėkmę“, – sakė Ž. Čerkienė.
Keturios didžiausios naujovės
Abi specialistės atkreipė dėmesį į didžiausią naujovę – 2 naujausias embrionų vertinimo technologijas. Embriologės teigimu, jos abi poroms turėtų ypatingai padėti.
„Pirmoji technologija vadinasi „ConceptEasy“ („pastok lengvai“, – liet.). Ja naudojantis parenkamas embrionas, kuris gali geriausiai implantuotis gimdoje – tai yra, atliekamas embriono implantacijos tyrimas. Informaciją apie embriono implantacijos galimybes iki šiol gaudavome iš embriogenezės analizės, peržiūrėjus nuotolinio "Time lapse" inkubatoriaus užfiksuotą medžiagą. Tačiau šio naujo tyrimo dėka embriono implantacija vertinama dar kitu aspektu - kiek embrionas išskiria signalinių molekulių, kurios vėliau, sąveikaudamos su motinos gimdos gleivine, lems sėkmingą implantaciją.
„Concepteasy“ testu nusakomas sėkmingas motinos – embriono dialogas, kuris ir nulemia nėštumą. Tyrimas neinvazyvus, tiriamos tarpląstelinės pūslelės, kurias embrionas išskiria į auginimo terpę. Naujausios kruopščios analizės metodu nustatoma, kuris embrionas geriausia siunčia tokias „žinutes“. Toks embrionas turi daugiausia galimybių implantuotis, todėl jis ir perkeliamas į gimdą. Taip reikia mažiau bandymų pastoti, mažėja ir emocinė įtampa.
Antroji technologija vadinasi „Embrace“. Tai – neinvazyvus genetinis embriono tyrimas. Iki šiol tam, kad sužinoti embriono chromosomų rinkinį ar išsiaiškintum genų seką, kuri lemtų sunkias paveldimas ligas, reikėjo atlikti embriono biopsiją – tai yra, paimti dalį embriono tyrimams. Mikromanipuliacijos metu išlieka tikimybė pažeisti embrioną, be to, paimta medžiaga ne visuomet yra pakankamai informatyvi, o embrionas kurį laiką, kol atliekama biopsija, būna ne sau draugiškoje aplinkoje - ne inkubatoriuje. Šio naujo tyrimo metu tiriamas ne pats embrionas, o jo auginimo terpė, todėl nėra jokios rizikos pakenkti embrionui. Sužinojus tyrimo atsakymą, į gimdą perkeliami tik tie embrionai, kurie turi taisyklingą genetinį rinkinį. Tokie embrionai implantuojasi ir lemia sėkmingą nėštumą.
Kita naujovė – metodas „Dirbtinis intelektas". Juo padedama atrinkti embrionus, kurie turi didžiausią tikimybę implantuotis. Šis metodas jau taikomas mūsų klinikos laboratorijoje. Programa, vertindama embriono vystymosi kritinius momentus, bando atspėti, kurio embriono implantavimosi galimybės pačios didžiausios. Taigi, žmogus ir naujos technologijos petys petin dirba vardan siekiamo rezultato – nėštumo.
Dar vieno naujo tyrimo pavadinimas – „Be ready" („būk pasiruošęs", – liet.). Tai endometriumo receptyvumo tyrimas. Endometriumas yra gimdos gleivinės sluoksnis, atsakingas už embriono implantavimąsi. Sėkmingą implantacijos baigtį lemia ne tik embriono vystymasis, bet ir gimdos gleivinė, ji turi būti pasiruošusi priimti embrioną.
Optimalaus endometriumo imlumo laikas vadinamas „implantacijos langu", kuris gali būti individualus ir priklausyti nuo fiziologijos ar atsako į hormoninį gydymą. „Implantacijos langas“ trunka vos kelias dienas – per anksti ar per vėlai įkėlus embrioną į gimdą rezultato nebus. Šio tyrimo metu parenkamas tinkamiausias embriono perkėlimo laikas. Perkėlus į gimdą embrioną tuo momentu, kai gimdos gleivinės receptyvumas pats didžiausias, galima tikėtis sėkmingos procedūros baigties. Tai didina nėštumų tikimybę po pagalbinio apvaisinimo procedūrų.
Svarbiausia, kad visi nauji embrionų implantacijos tyrimai, kuriuos įdiegėme laboratorijoje, yra neinvazyvūs, atliekami tiriant embrionų auginimo aplinką. Man, kaip embriologei, labai svarbu, kad maksimalią naudą pacientams lydėtų nulinė žala embrionams“, – sakė Ž. Čerkienė.