Įtakos gali turėti net virusai
„Yra būdų pristabdyti, dabartiniai vaistai gali sulėtinti simptomus ir kuo anksčiau pradėsime juos naudoti – tuo geresnis bus efektas. Visiškai nebūtinai Alzheimerio sulauksime senatvėje. Taip, yra vėlai prasidedanti Alzheimerio liga, bet yra ir prasidedanti anksti“, – kalba medikas ir tikina, kad pirmieji šios ligos simptomai gali užklupti ir vos perkopus 40 metų. Pirmųjų požymių V. Morozovas pataria nenurašyti nuovargiui ar išsiblaškymui ir būtinai kreiptis pagalbos, nes ankstyvas ligos diagnozavimas atneša didesnes galimybes ją valdyti.
Susirgimo šia liga rizika, kalba medikas, yra paveldima, tačiau įtakos susirgimui gali turėti ir nesveikas gyvenimo būdas, stresas, miego stygius ir net virusinės infekcijos, mat organizme vyksta tam tikras uždegiminis procesas.
Specifinių simptomų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti būtent Alzheimerio ligą, anot V. Morozovo, nėra, tačiau primygtinai pataria jokių atsiradusių artimųjų elgesio pakitimų nevertinti kaip tiesiog nereikšmingo keistumo ir verčiau kreiptis į mediką, nes elgesio pokyčiai neretai ir byloja apie šią ar kitą, neurologinę, psichinę ligą.
Pokyčiai kasdieniame gyvenime, kurių negalima ignoruoti
„Kalbant apie simptomus, atmintis yra pagrindinis dalykas. Tik tos atminties rūšių yra skirtingų ir pasireiškimas gali būti skirtingas. Tai yra visa aukštesnioji nervinė veikla. Pavyzdžiui, atėjo pacientė, kuri, būdama profesionalė matematikė, staiga suprato, kad mintyse negali sudauginti triženklių ar keturženklių skaičių. Nors daugelis iš mūsų to negali, bet žmogui tai buvo įprasta veikla, staiga įprastos veiklos nebemokėjimas leidžia įtarti, kad kažkas gali būti blogai.
Gali būti, kad staiga žmogus nustoja daryti įprastą darbą, dirbti kompiuteriu, greitai susirasti reikiamą programą išmaniajame telefone. Gali atsirasti sunkumų apmokant kasdienes sąskaitas ar naudojantis bankomatu, automobiliu. Tai, kas buvo įprasta, staiga nebemoki“, – galimais pirminiais ligos simptomais, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, dalinasi medikas. Be to, vienas iš simptomų, anot V. Morozovo, gali būti ir savikritikos mažėjimas, kuomet pats žmogus nebepastebi, kad jo elgsena keičiasi ir kažkas yra nebe taip, asmuo tampa mažiau prisižiūrėjęs ar pan.
„Tokiu atveju siunčiame į atminties kabinetą, kur gydytojai neurologai užsiima diagnoze ir tolesniu gydymu. Šalia jų visada eina gydytojai psichiatrai, nes, kaip minėjau, nebūtinai tai bus vien neurologinė būklė“, – kalba pašnekovas.
Protinio darbo nauda
Ligos progresas priklauso nuo daugybės faktorių, kurių vienas – žmogų supanti aplinka, kiek ji pritaikoma prie esamos diagnozės. Nors, kalbant apie Alzheimerio ligą, mokslininkams iki šiol lieka daug nežinomųjų, jau dabar aišku, kad kuo įvairesne protine veikla – pradedant kryžiažodžiais, skaičiavimu ir baigiant kelionėmis – užsiima žmogus, tuo didesnė tikimybė ilgiau išlaikyti šviesų protą ir degeneraciniai procesai vyks lėčiau.
Artimoje aplinkoje susidūrusiems su šia diagnoze žmonėms V. Morozovas primena apie tai, kad jie neturi likti šiame iššūkyje vieni – Lietuvoje egzistuoja ne tik panašaus likimo asmenų draugijos, bet ir specialūs priežiūros kabinetai, o šeimoms, kurių nariai išgirdo gyvenimą keičiančią diagnozę,
teikiama ir socialinių darbuotojų, psichologų pagalba.