Šlapimo nelaikymas – liga arba simptomas, kuris gali ne tik sujaukti moters kasdienybę, bet ir kirsti jos savivertei. Kauno klinikų akušerė ginekologė Dalia Regina Railaitė pastebi, kad šis negalavimas nėra lengvai išgydomas, o jo tikrų priežasčių kartais išvis nepavyksta nustatyti.
„Kartais pacientės galvoja, kad jų problema gali būti išspręsta viena tablete ar operacija, tačiau iš specialistų išgirsta visai kitą nuomonę. Todėl labai svarbu rūpintis savimi, kol problemos nėra. O čia labai svarbu sveika gyvensena: mityba, fizinis aktyvumas. Visa tai turi būti moters gyvenime“, – patarė medikė.
Ar šlapimo nelaikymą lemia raumenų veiklos sutrikimas?
Nors prasidėjusio šlapimo nelaikymo konkrečias priežastis nustatyti sudėtinga, visgi yra tam tikrų indikacijų, kodėl ši nemaloni problema gali atsirasti. Kaip pasakojo gydytoja, kiekvienos moters atveju istorija individuali.
„Apibendrinti priežastis yra vis sunkiau ir sunkiau, bet kalbant apie dažniausiai pasitaikančias priežastis, kodėl išsivysto šlapimo nelaikymas, tai būtų makšties sienelės slinkimas, menopauzė ir tokios ligos kaip nutukimas, diabetas, stuburo patalogija“, – vardijo D. R. Railaitė.
Pasak akušerės ginekologės, tikroji šlapimo nelaikymo priežastis gali slypėti audinių struktūroje, perduodant nervinį impulsą, tačiau tai išsiaiškinti ne taip paprasta.
Kartais visuomenėje tikima, kad šlapimo nelaikymo problema atsiranda susilpnėjus raumenims, kurie kontroliuoja šlapimo tekėjimą, tačiau gydytoja teigia, kad toks įsitikinimas iš dalies nėra teisingas.
„Šlapimo pūslė ir šlaplė yra raumeniniai organai. Raumenų darbas ir užtikrina, kada šlapimas sulaikomas, kada ne. Bet raumenys yra tik audiniai, kurie kaip darbininkai atlieka savo darbą, bet juos valdo aukštesni centrai. Aišku, gali būti raumenų problemų, tačiau tai, kad šlapimo nelaikymą sukelia tik raumenų darbo sutrikimas, labai reta, nebent moteris turi genetinių ligų“, – pasakojo specialistė.
Gydomas, kai moteriai tampa problema
Gydytoja taip pat paminėjo, kad šlapimo nelaikymas pagal kvalifikaciją yra laikomas liga, tačiau kartu gali būti ir simptomu, pranešančiu apie tam tikrą ligą, pavyzdžiui, stuburo pažeidimą, išsėtinę sklerozę, diabetą: „Tačiau jei priežastis nenustatoma, kuri galėtų turėti įtakos šlapimo nelaikymui, jį galima traktuoti kaip atskirą ligą“.
Vis dėlto šlapimo nelaikymas gydomas tuomet, kai jis moteriai tampa problema. Tam tikrais gyvenimo etapais, pavyzdžiui, sergant virusine infekcija, moteris gali dažnai sučiaudėti ar kosėti. Tokiu atveju gali išlašėti vienas ar kitas šlapimo lašelis. Mediciniškai tai jau būtų šlapimo nelaikymas, bet iš esmės moteriai jis gali nesukelti problemų.
Pasiteiravus, ar gali moteris pradėti nelaikyti šlapimo, jei susiduria su didelėmis psichologinėmis problemomis, gydytoja teigė, kad tai būdinga vaikams, tačiau, jei moteris vaikystėje turėjo šią problemą, turi padidintą riziką brandžiame ar vyresniame amžiuje vėl susidurti su šlapimo nelaikymu.
„Moterų psichologinės problemos gali turėti įtakos šlapimo nelaikymui, bet teigti, kad tai gali būti vienintelė priežastis, būtų pernelyg drąsu. Kita vertus, tam tikrų medikamentų, psichotropinių medžiagų vartojimas gali turėti įtakos šiems simptomams atsirasti arba jau esamą situaciją pabloginti, – aiškino D. R. Railaitė. – Be to, jei moteris susiduria su stipriu stresu, daroma neigiama įtaka jos šlapinimosi procesui – valingoms pastangoms kontroliuoti šlapinimąsi. Taigi psichologinė būklė, kaip ir kitoms ligoms, turi didelę svarbą, bet nėra vienintelė priežastis nelaikyti šlapimo“.
Pasak medikės, didesnę rizika susidurti su šlapimo nelaikymu turi ir vyresnio amžiaus moterys nei jaunos. Dažniausiai su šlapimo nelaikymu susiduria 40 ir daugiau metų sulaukusios moterys.
Taip pat šlapimo nelaikymas gali atsirasti kartu su neurologinėmis ligomis, kaip išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, stuburo traumos, išvaržos.
„O kartais priežastys gali būti ir neakivaizdžios, nes šlapinimąsi reguliuojantys nerviniai centrai yra stubure, ir sutrikimą gali sukelti nesurasti stuburo pažeidimai“, – pridėjo ji. Prie šios nemalonios ligos gali prisidėti ir kraujotakos sutrikimai, pavyzdžiui, šlapimo nelaikymas gali atsirasti po insulto. Riziką didina ir centrinės nervų sistemos problemos, kaip, pavyzdžiui, aterosklerozė.
Kokie galimi gydymo būdai? Paklausta apie šlapimo nelaikymo gydymo būdus, akušerė ginekologė išskyrė gyvensenos keitimą ir fizioterapiją, medikamentus ir invazines procedūras arba operacijas.
„Gydymas gali prasidėti nuo gyvenimo būdo keitimo. Pirmiausiai žiūrime, ar matome ligos rizikos veiksnių, kurie gali bloginti situaciją: mityba, skysčių vartojimas, svoris, žalingi įpročiai. Jei moteris sutinka, ji gali lankyti specialių dubens raumenų pratimų užsiėmimus, kurie padeda stiprinti dubens raumenis ir raukus, kurie padeda sulaikyti šlapimą. Tai galima laikyti ir gydymo priemone, ir prevencija“, – kalbėjo specialistė.
Kol gyvenimo būdo gerinimas, svorio korekcija, raumenų stiprinimas tinka visiems šlapimo nelaikymo tipams, tai medikamentai ar operacija priklauso nuo sutrikimo tipo.
„Šlapimo nelaikymo tipų yra daug, bet pagrindinius išskiriame tris ir skirstome pagal aplinkybes, kuriomis šlapimas nesulaikomas. Pirmas, kai šlapimas nelaikomas fizinio krūvio metu. Antras, kai šlapimas nesulaikomas atsiradus poreikiui šlapintis ir moteriai nespėjus nueiti į tualetą. Dar vienas tipas mišrus arba kai pasireiškia abiejų aplinkybių metu“, – vardijo pašnekovė.
Vis dėlto gydymas moteriai taikomas, kai ji pati nusprendžia, kad šlapimo nelaikymas jai tampa tam tikru nepatogumu. Kaip įvardijo specialistė, šlapimo nelaikymas yra apibūdinamas kaip nevalingas šlapimo tekėjimas, kuris sukelia socialinių, higienos ar psichologinių problemų. Kai moteris supranta, kad jai jų kylą, problemą bandoma suvaldyti medikų pagalba.
Tarp negydymo pasekmių ir sekso baimė
„Northway“ klinikos gydytoja akušerė ginekologė Lina Čiaplinskienė, kalbėdama apie šlapimo nelaikymą, taip pat įvardijo dubens organų nusileidimą. Taip pat dubens raumenų ir sausgyslių silpnumą.
„Moterims šlapimo nelaikymas pasireiškia du kartus dažniau nei vyrams. Kas trečia vyresnė nei 60 m. moteris susiduria su šlapimo nelaikymu. Ši problema gali užklupti moteris ir daug jaunesniame amžiuje, pavyzdžiui, esant gimdymo traumai. Įtakos tam taip pat turi gimdymų skaičius, antsvoris, buvusios ginekologinės operacijos, ypač gimdos pašalinimo, hormonų estrogenų trūkumas, šlapimo takų infekcijos, vartojami medikamentai ar neurologinės ligos“, – kalbėjo specialistė.
Pasak jos, negydant šlapimo nelaikymo moteris susiduria su tokiomis nemaloniomis pasekmėmis, kaip infekcijos, kvapas, psichologiniai barjerai, sekso baimė.
„Moterys ne tik gėdijasi prabilti šia tema, bet dažnai nežino, kur ieškoti pagalbos, į kokį specialistą kreiptis. Kasdien nešiodamos įklotus, bando šią problemą spręsti pačios. Vėliau šlapimo nelaikymas tampa didžiule socialine problema, moterys vengia bendravimo, vakarėlių, pramogų. Tai sukelia moterims savivertės, nepilnavertiškumo jausmą bei neigimai veikia šeimos santykius, seksualinį gyvenimą, moters libido“, – vardijo pašnekovė.
Pasiteiravus, kaip būtų galima bandyti išvengti šlapimo nelaikymo, L. Čiaplinskienė paminėjo kėgelio pratimus, tačiau kartu ir įspėjo apie šią mankštą.
„Neseniai atliktų tyrimų metu paaiškėjo, kad net atlikdamos pratimus kartu su treneriu, ne visos moterys įtempia tuos raumenis, kuriuos reikia – tai yra dubens. Taip pat svarbus reguliarumas. Jei pratimus atliksite kartais – jokio efekto nebus. Dėl įtempto gyvenimo tempo moterys pamiršta, nespėja, pratimus atlieka netinkamai. Tačiau net idealiai atliekant pratimus daliai moterų atsiras šlapimo nelaikymas, o daliai – ne. Taip yra todėl, kad šlapimo nelaikymo išsivystymui didele reikšmę turi paveldėtas jungiamojo audinio nepilnavertiškumas“, – konstatavo specialistė.
Kalbėdama apie sveiką gyvenseną ir ligos prevenciją akušerė ginekologė priminė nuolat vartoti pakankamai skysčių (1,5–2 l per parą) ir vengti šlapimo pūslę dirginančių maisto produktų. Tarp jų – kofeinas (kava, arbata, šokoladas), visi alkoholiniai gėrimai, visi gazuoti gėrimai, rūgštūs maisto produktai ir gėrimai (obuoliai, obuolių sultys, spanguolių sultys, pomidorai, braškės, vynuogės, ananasai), aštrus maistas, dirbtiniai šaldikliai, tabako gaminiai. Be to, rekomenduojama šlapintis nustatytu laiku (pavyzdžiui, kas 2 val.), treniruoti šlapimo pūslę, pildyti šlapimo nelaikymo ir šlapinimosi dienoraštį. Stengtis būti tokioje aplinkoje, kur tualetas bus laisvai ir greitai prieinamas.
Tarp gydymo būdų ir gydymas lazeriu
Gydytoja patarė į specialistus kreiptis, jei šlapimas pradeda ištekėti juokiantis, čiaudint, kosint, sportuojant ar šokinėjant ant batuto. Taip pat, jei pacientė skundžiasi, kad per naktį keliasi į tualetą daugiau nei 5 kartus, jei užsimano į tualetą staiga ir nespėja jo pasiekti.
Vardydama šlapimo nelaikymo gydymo būdus be jau minėtų medikamentų ir operacijų, L. Čiaplinskienė įvardijo ir alternatyvius gydymo būdus: PRP terapiją (trombocitų pripildytos plazmos terapija, atliekant injekcijas į problemines vietas) ir lazerio terapiją.
„Šiai problemai spręsti operacija ne visada yra būtina: esant lengvam ir vidutinio sunkumo šlapimo nelaikymui – pakanka atlikti atstatomąją lazerinę procedūrą. Lazerinis šlapimo nelaikymo gydymas neskausmingas, rezultatai greitai pastebimi, nesukelia diskomforto. Lazeriu paveiktuose audiniuose sutrumpėja jungiamojo audinio molekulės (kolagenas), taip gaunamas pakėlimo, susiaurinimo efektas. Struktūros sutrumpėja, o jų prisitvirtinimo taškai prie kaulų nepakinta“, – pasakojo specialistė.
Sutrumpėdamas ir įsitempdamas jungiamasis audinys pakelia virš jos esančią šlapimo pūslę. Taip pat yra suaktyvinamos ląstelės, sintetinančios kolageną, bei sužadinamas naujų kraujagyslių formavimasis, taip sustiprinamas jungiamasis audinys.
„Šis gydymo būdas labai efektyvus taikant laiku, neužleidžiant ligos. Lazerinis šlapimo nelaikymo gydymas tinka ne visoms moterims. Deja, jis netinka esant didelio laipsnio nutukimui, sergančioms cukriniu diabetu, daug rūkančioms moterims, nėščiosioms. Taip pat jo negalima taikyti tol, kol neišgydyti ūmūs uždegimai, onkologinės ligos“, – įspėjo medikė.