Pasiguosti vengia
„Problemos mąstas panašus visoje Europoje. Didžiausia bėda ta, kad susidariusi tokia stigma mūsų visuomenėje, jog moterys bijo kreiptis, nes tai laikoma kažkokia gėda ar nepatogumu, jos galvoja, kad kaip aš čia dabar sakysiu. Sunku tai vertinti būnant gydytoja, bet šis reiškinys labai paplitęs mūsų visuomenėje.
Kaip ir apie kai kurias lėtines ligas nepriimtina ir nemalonu kalbėti, taip ir apie šią problemą moterys nedrįsta prasitarti net atėjusios pas ginekologą – jos dažnai nepasako, kad turi tokią problemą. Tai tęsiasi jau daug metų. Ne pirmą kartą kalbu apie šią problemą ir vis tiek nedaug kas keičiasi“, – pradėdama pokalbį liūdna situacija dalijasi gydytoja.
Ginekologė prašo pabrėžti, kad šią problemą galima išspręsti, tereikia kreiptis pagalbos. Nors delsimas, kaip kitų ligų atveju, didelės reikšmės būklės pablogėjimui neturi, – tai stipriai atsiliepia moters gyvenimo kokybei. Kraštutiniais atvejais, esant ryškiam šlapimo nelaikymui, delsiant gali pasireikšti išorinių lytinių organų ar šlaunų vidinio paviršiaus iššutimas, vėliau lydimas sudėtingesnio gydymo. Tačiau ilgas laukimas visgi daugiau atsiliepia gyvenimo kokybei.
„Šlapimo nelaikymas skirstomas į kelias rūšis. Pirmoji – įtampos šlapimo nelaikymas, kai nuo fizinės veiklos, kosint, čiaudint, šokinėjant ant batuto, teka šlapimas. Tai daugiau būdinga pasikeitus šlapimo anatomijai dėl tam tikrų veiksnių, tokių kaip gimdymas, lėtinis bronchitas, sunkūs ilgi gimdymai. Tad tokiais atvejais moteris, pavyzdžiui, nori lankyti šokių pamokas, bet negali, nes jai teka šlapimas.
Todėl uždelsimo poveikis yra daugiau psichologinis, psichosocialinės veiklos apribojimo padarinys. Moteris negali šokti, negali išeiti iš namų, gali pablogėti jos seksualinis gyvenimas. Kai kurios moterys net nevartoja skysčių, kad šlapimo pūslė būtų tuščia, nors iš tiesų joje visada yra liekamasis kiekis šlapimo, ji niekada nebūna visiškai tuščia“, – aiškina gydytoja.
Šlapimo nelaikymas gali būti nulemtas ir dirgliosios šlapimo pūslės sutrikimo. Kaip aiškina gydytoja, kenčiant nuo jo, nevalingai apsišlapinama artėjant prie namų, išgirdus tekantį vandenį ar priartėjus prie tualeto.
„Šis sutrikimas būdingesnis vyresnio amžiaus moterims, menopauzės metu arba toms, kurios ilgai sirgo cistitais, šlapimo pūslės uždegimais ir jie buvo arba ilgai negydomi, arba ne iki galo išgydyti. Šis sutrikimas koreguojamas sunkiau nei įtampos šlapimo nelaikymas. Yra ir dar viena sutrikimų rūšis – neurologinis šlapimo nelaikymas, susijęs su neurologinėmis priežastimis, tokiomis kaip insultas, galvos smegenų augliai“, – aiškina akušerė-ginekologė.
Simptomai labai aiškūs
Priešingai nei kitų ligų atvejų, šlapimo nelaikymas yra aiškiai išreikštas sutrikimas, kuris paprastai neturi su kitomis ligomis maišomų simptomų. Todėl, kaip aiškina gydytoja, pastebėti šią problemą labai paprasta.
„Visos moterys mato, kad joms pasireiškia šlapimo nelaikymas. Jeigu jau išėjote su vaiku pašokinėti ant batuto ir matote, kad sušlapo kelnaitės arba nubėgo per šlaunį šlapimas, reikia kreiptis į gydytoją. Arba jeigu tekant vandeniui nevalingai apsisisiojote, tada reikėtų kreiptis pagalbos ar į ginekologą, ar į urologą ir pasižiūrėti, kokios yra priežastys, ką galima padaryti ir kokios yra gydymo galimybės. Suprasti pačioms pacientėms yra labai paprasta“, – sako pašnekovė.
Diagnozuojant šį sutrikimą, kaip aiškina V. Dauderienė, svarbiausia yra pokalbis su paciente – išklausomi skundai, sužinoma, kiek laiko tęsiasi ši problema, ar situacija blogėja, nuo ko viskas prasidėjo. Vėliau seka apžiūra.
„Tyrimo metodų yra įvairių: atliekami rentgeno kontrastiniai, įvairūs sudėtingi tyrimai, bet yra ir labai paprastas metodas: paprašoma pakosėti, pačiaudėti, išpūsti pilvą, pasistanginti (aut. past. įtempti pilvo raumenis). Ir jeigu teka šlapimas, keli lašai ar daugiau, – reiškia yra problema, kurią reikia spręsti“, – teigia ginekologė.
Gydymo būdai
Kaip aiškina gydytoja, visiems išvardintiems sutrikimams taikomas specialus, konkrečiai jiems pritaikytas gydymas, tačiau yra ir keletas prevencinių profilaktinių priemonių, kurios gali padėti jų išvengti.
„Reikėtų mankštintis ir stiprinti dubens dugno raumenis, neturėti viršsvorio, nerūkyti, nes sergantiems bronchitais, kas būdinga rūkantiems žmonėms, gali atsirasti šlapimo nelaikymo problema dėl pasikeitusios šlapimo takų anatomijos nuolat kosint.
Taip pat labai sunkus, ilgalaikis fizinis darbas gali sukelti šlapimo nelaikymą. Turėjau pacientę, kuri dirbo kažkokioje rąstų kėlimo įmonėje, jai pasireiškė šlapimo nelaikymas. Ne paskutinę vietą užima ir įgimtas jungiamojo audinio silpnumas“, – pasakoja specialistė.
Lengviausiai, pasak gydytojos, gydomas įtampos šlapimo nelaikymas. Šio tipo šlapimo nelaikymo metu vienintelis ir tikrai efektyvus būdas, padedantis 95 proc. moterų, kurį gydytoja praktikuoja jau 15 metų, yra operacija, kurios metu viduriniame šlaplės trečdalyje įstatoma labai plona juostelė. Ji prigyja visam gyvenimui ir sulaiko nevalingą šlapimo tekėjimą.
„Praktiškai iš karto problema išsprendžiama. Tik tiek, kad po operacijos reikia laikytis režimo – nekilnoti, nenešioti sunkių daiktų, daug nesportuoti, tik aktyviai vaikščioti ir judėti, kad kraujotaka būtų gera. Ir viskas. Moterims atrodo, kad operacija – tai kažkas baisaus, bet patyrusiam chirurgui ji trunka 15–20 minučių, trumpalaikėje narkozėje, tik tiek, kad reikia nakvoti ligoninėje. Vėliau nelieka jokių pasekmių – niekas tos juostelės neras, netgi ginekologas, atlikdamas tyrimus. Ji įstatoma pro makštį, pjūvio niekur nesimato.
Gali padėti ir lazerio procedūros, fizioterapija, mankštos. Tai tikrai niekaip nepakenkia, tačiau turiu pasakyti, kad padeda tik laikinai. Jeigu yra tikrasis įtampos šlapimo nelaikymas, ta problema gilės ir didės, situacija blogės. Bet jeigu pacientė bijo, nenori operacijos, galima iš pradžių taikyti kitas metodikas“, – aiškina V. Dauderienė.
Dirglios šlapimo pūslės sukeltam sutrikimui gydymo metodikų yra daug ir įvairių. Tačiau, kaip sako gydytoja, – jeigu yra daug ir įvairių gydymo būdų, reiškia, kad nėra vieno šimtaprocentinio ir geriausio.
„Kadangi ji dažniausiai kamuoja moteris menopauzės metu, jeigu jos neturi gretutinių ligų, tokių kaip krūtų vėžio, hormoninių pokyčių nulemtų kiaušidžių vėžių ir panašių ligų, galima skirti žvakutes su moteriškais hormonais estrogenais, kartu su lazerio procedūromis ir medikamentais, stiprinančiais šlapimo pūslės sutraukiamąjį raumenį. Gydymas yra ilgas, o efektas yra vidutiniškas. Iš asmeninės patirties pastebėjau, kad paprastos lazerio procedūros, tokios kaip makšties atjauninimas, šio sutrikimo metu ganėtinai neblogai padeda ir pakankamai solidaus amžiaus moterims“, – aiškina gydytoja.
Rečiausiai moterims pasitaiko neurologinis šlapimo nelaikymas, atsiradęs dėl nervų sistemos sukeltų ligų. Įtampos šlapimo nelaikymas ir dirgliosios šlapimo pūslės sutrikimai pasitaiko dažniausiai, tačiau skiriasi tuo, kad įtampos šlapimo pūslės nelaikymas atsiranda jaunesnėms moterims, o dirgli šlapimo pūslė su retomis išimtimis kamuoja vyresnes moteris.
„Kalbant apie neurologinį šlapimo nelaikymą, čia jau didžiausias darbas tenka neurologams. Jeigu yra galvos auglys, kuris pažeidžia tam tikrus centrus, reikėtų jį operuoti. Jeigu moteris yra po insulto, reikėtų taikyti fizioterapiją ir bandyti atstatyti. Tik noriu pasakyti, kad šiuo atveju, kaip ir dirgliosios šlapimo pūslės atveju, operacinis gydymas – įdėta juostelė – nepadeda, problema išlieka.
Nebent pasireiškia mišrus šlapimo nelaikymas – ir kosint, čiaudint bėga, ir išgirdus tekantį vandenį bėga šlapimas savaime, tada galima įdėti juostelę ir kombinuoti su kitu gydymu. Tačiau vis tiek tai yra ne šimtaprocentinis efektas, bet pagerinantis gyvenimo kokybę bent jau tuo atveju, kad fizinio krūvio metu netekės šlapimas“, – aiškina gydytoja.
Siūlo neužsiimti savigyda
Gydytoja pasakoja, kad pasitaiko tokių situacijų, kai moterys įtaria įvairias infekcijas ir nesusimąsto, jog jas kamuoja šlapimo nelaikymo sutrikimas. Tokiu atveju jos skuba pirkti įvairiausių vaistų ir bando gydytis namuose.
„Nereikėtų užsiimti savigyda, o reikėtų ateiti ir viską išsamiai ištirti, net ir esant infekcijoms. Galbūt moterims iš tikrųjų yra ir šlapimo nelaikymas, kuris sukelia išorinių organų sudirginimą ir tai joms primena infekcijas. Kadangi šlapimas yra abrazyvinė medžiaga, pažeidžianti audinius, ant kurių patenka, ypač jautrias gleivines, jis sukelia sudirginimą ir tada atrodo, kad yra uždegimas, tačiau nebūtinai tai yra uždegimas – tai gali būti tiesiog reakcija į tą nuolat tekantį šlapimą, dirginantį gleivines“, – pastebi specialistė.
Be to, pasitaiko ir atvejų, kai moterys dažnai bėgioja į tualetą, keliasi naktį kelis kartus ar šlapinasi nedideliais kiekiais, tai, pasak gydytojos, nereiškia šlapimo nelaikymo sutrikimų. Tokius nepatogumus lemia kitos priežastys, kurias irgi reikia tirti.
„Čia galbūt priskiriama prie dirglios šlapimo pūslės sudirginimo – galbūt yra šlapimo takų infekcija, gal šlapimo takuose yra auglių. Kitaip tariant, yra priežastis, kuri dirgina šlapimo pūslę iš vidaus. Greičiausiai. Šiuo atveju galbūt reikėtų kreiptis jau į urologą, kad jis nustatytų priežastį, kodėl taip yra: gal paimtų bakteriologinius pasėlius, ar atliktų cistoskopiją, kitaip sakant, apžiūrėtų šlapimo pūslę iš vidaus.
Tokiu atveju reikėtų išgydyti infekcijas, jeigu tokios yra, išgydyti makšties infekciją, kas irgi gali duoti tokius sutrikimus kaip noras šlapintis, kai šlapimo pūslė nėra pilna. Tačiau tai nėra šlapimo nelaikymas, tai yra kitas sutrikimas, greičiausiai urologinis, kurį reikia ištirti“, – sako ginekologė.