Nuodai lėkštėje: prekybininkų gudrybė, ant kurios sunku neužkibti

Sintetiniai maisto priedai, pesticidų likučiai ir kitos cheminės medžiagos jau seniai tapo įprastais žmogaus valgiaraščio pagardais, o štai be cheminių medžiagų užaugintą ekologišką maistą dažnai pavadiname tiesiog brangia mada. Nors pasauliniame kontekste ekologiškų produktų rinka plečiasi, Lietuvoje tokio augimo nematyti. Negana to, neseniai atliktas tyrimas parodė, jog per pastarąjį penkmetį ekologiškus produktus besirenkančių gyventojų sumažėjo daugiau nei dvigubai.

Pastebėta, jog Lietuvoje ekologiškus produktus renkasi mažiau žmonių nei anksčiau

Šiais metais 15 metų gimtadienį švenčiančių medicinos centrų „Northway“ užsakymu, siekiant išsiaiškinti, kaip keičiasi Lietuvos gyventojų požiūris į sveikatą, pasaulyje pirmaujanti duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovė KANTAR, remdamasi „NeedScope“ metodologija, atliko lietuvių požiūrio į rūpinimąsi sveikata ir elgsenų tyrimą.

Tyrimo rezultatai palyginti su 2014 metais „Northway“ užsakymu atliktu tyrimu. Tuomet tyrime dalyvavo 16 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai. Apklausą internetu (CAWI) atliko 515 Lietuvos gyventojų.

Šiemet tyrimas buvo pakartotas, o vienas iš reikšmingų pastebėjimų lyginant abu tyrimus – per pastaruosius 5 metus gyventojų požiūris į ekologiškus produktus pasikeitė.

2014 ir 2019 metais atliktų tyrimų metu respondentams buvo pateiktas tas pats klausimas: „kurie teiginiai apie gyvenimo būdą tinka Jus apibūdinti?“ Tarp pateiktų galimų variantų – aktyvi fizinė veikla, reguliari mityba, žalingų įpročių vengimas, ekologiškų produktų vartojimas ir kita. Respondentai galėjo pasirinkti kelis jų gyvenimo būdą atitinkančius teiginius.

Kaip pastebi KANTAR rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė Renata Sadunišvili, 2014 m. teigiančių, kad vartoja ekologiškus produktus buvo 26 proc., o 2019 m. sumenko daugiau nei dvigubai – iki 11 proc.

„Toks sumažėjimas yra statistiškai reikšmingas. Sumažėjimas stebimas tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų, taip pat visose amžiaus grupėse. Kokios yra sumažėjusio ekologiškų produktų vartojimo priežastys, šio tyrimo metu nebuvo tirta“, – teigia R. Sadunišvili, tačiau spėja, jog galbūt pokyčius lemia ekologiškų produktų kainos ir abejonės dėl jų naudos.

Stebima, kad ekologiškus produktus dažniau renkasi moterys nei vyrai, tačiau per pastaruosius metus tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų stebimas sumažėjęs ekologiškų produktų vartojimas. 2014 metais 19 proc. vyrų teigė, jog vartoja ekologiškus produktus, šiemet – vos 8 proc. Analogiškai, 2014 metais 33 proc. moterų pasisakė, jog vartoja ekologiškus produktus, tačiau šiemet jų dalis krito iki 14 proc.

Ekologiškas maistas turi daugiau antioksidantų, mažina ligų riziką

Pastaraisiais metais vis dažniau tenka sutikti sąvoką „ekologiškų produktų mada“. Ką ji reiškia ir nuo ko ji prasidėjo? Kaip aiškina Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė, ekologinio (angl. organic) judėjimo užuominas galima aptikti dar IX a. pradžioje, bet tik 1920 m. žemės ūkio specialistas anglas Lordas Northbourne’as sukūrė terminą „ekologiškas ūkininkavimas“.

1960-1970 m. ekologinis judėjimas iš Europos išplito į JAV, kai kilo visuotinis susirūpinimas dėl pesticidų maisto pramonėje, o taip pat susirūpinta ir aplinkos tarša, dėl ko atkreiptas dėmesys į ekologišką ūkininkavimą. Buvo pradėtas skatinti vietinių ūkininkų užaugintų produktų vartojimas.

1972 m. Prancūzijoje įkurta Tarptautinė ekologinės žemdirbystės judėjimo federacija. Tais pačiais metais JAV verslininkas John Battendieri įkūrė „Santa Cruz organics“, kuri pirmoji pradėjo pardavinėti supakuotus ekologiškus produktus. 1990 m. buvo priimti ekologiškų produktų sertifikavimo standartai ir įstatymai.

E. Cikanavičiūtės teigimu, ekologiškų tiek maisto, tiek kitų produktų rinka pasaulyje reikšmingai išaugo 2000 m.

Nors tyrime pastebėjus pasikeitusį Lietuvos gyventojų požiūrį į ekologiškus maisto produktus daroma prielaida, jog galimai tai rodo visuomenės abejonę dėl ekologiškų produktų poveikio sveikatai, E. Cikanavičiūtė šias abejones paneigia.

„Ekologiškas maistas savo sudėtyje turi daugiau antioksidantų. Antioksidantai atlieka itin svarbų vaidmenį lėtinių ligų vystymosi patogenezėje, tai yra, mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, onkologinėmis ligomis, uždegiminėmis ligomis. Ekologiškuose maisto produktuose randamas kiek didesnis kiekis omega 3 riebalų rūgščių, mažiau pesticidų, kadmio. Ekologiškų maisto produktų vartojimas galimai gali būti susijęs su retesnėmis alerginėmis reakcijomis, nutukimu. Bet kol kas nėra aišku, ar rezultatai susiję su ekologiško maisto vartojimu ar priklauso nuo to, jog vartojantys ekologišką maistą apskritai linkę gyventi sveikiau. Todėl reikalingi tolimesni tyrimai siekiant išaiškinti ekologiško maisto įtaką sveikatai“, – teigia E. Cikanavičiūtė.

Gydytoja dietologė savo praktikoje teigia pastebinti, kad žmonėms vis labiau rūpi, kokius produktus jie valgo.

„Dažniau (maistą – DELFI) renkasi atsižvelgdami į sezoniškumą, vietinių ūkininkų užaugintus produktus, vis dažniau užsuka į sertifikuotų ekologiškų prekių krautuvėles, domisi produktų savybėmis ir privalumais. Taip pat pastebiu, kad žymiai dažniau ekologiškus maisto produktus žmonės renkasi susirgę sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu, taip pat nėštumo ir žindymo laikotarpiu, parinkdami maistą kūdikiams ir vaikams“, – teigia E. Cikanavičiūtė.

Vis dėlto, gydytoja dietologė neretai pastebi ir tai, kad kol kas ne visiems pakanka žinių, kas yra sertifikuotas ekologiškas maistas.

„Kartais atrodo, kad jei produktas perkamas turguje, tai jis jau savaime ekologiškas. Kartais subjektyviai pastarasis atrodo net „ekologiškesnis“ už tą, kuris sertifikuotas ir pažymėtas ekologiško produkto ženklu eiliniame prekybos centre, kas sufleruoja esamą žmonių skeptiškumą ar nepasitikėjimą naujovėmis. O nuo seno žinoma, kad kuo mažiau turime žinių, tuo daugiau bijom, kas būtent ir pasireiškia nepasitikėjimu ir skeptiškimu“, – pastebi gydytoja dietologė.

Chemijos pramonės pasekmė – neekologišką maistą šiandien vadiname įprastiniu

Viešosios įstaigos „Ekoagros“, atsakingos už ekologinės gamybos ir nacionalinės kokybės produktų sertifikavimą bei kontrolę, kokybės vadovas Tomas Demikis teigia, jog anksčiau produkcija buvo ekologiška. Neekologiška ji tapo dėl maisto trūkumo, sukelto karų, žmonių skaičiaus augimo ir chemijos pramonės revoliucijos.

Žemės ūkyje tobulėjant technologijoms, chemijos pramonė pradėjo gauti vis didesnį derlių, tačiau, anot T. Demikio, tai turi savo kainą: intensyvus pesticidų, herbicidų, cheminių trąšų naudojimas ir genetiškai modifikuotų organizmų plitimas ėmė kenkti žmonių sveikatai ir gamtai.

T. Demikis pastebi, kad auga jau trečia karta, nemačiusi karo, maisto pasiūla milžiniška, o ligų protrūkiai vis dažniau signalizuoja apie chemijos pramonės poveikį, o kur dar klimato kaitos reiškiniai: dėl to visame pasaulyje vis didesnis dėmesys skiriamas ekologijai. Anot jo, Lietuvoje ekologijos idėjos ėmė plisti iškart atgavus nepriklausomybę.

Specialisto teigimu, prekybininkai kartais naudoja gudrybę: paprastus maisto produktus, kurie užauginti panaudojus chemines medžiagas, pardavinėja kaip ekologiškus.

„Klasifikuojant produktus, neretai neekologiški produktai vadinami įprastiniais produktais, tačiau ši sąvoka yra klaidinga. Tai ekologiškas maistas, neapdorotas cheminėmis medžiagomis, visada mums buvo įprastinis, o tai, ką turime šiandien, tai tik praėjusio šimtmečio chemijos pramonės proveržio rezultatas. Jis visiškai nėra įprastinis. Per pastaruosius 50 metų į maistą imta dėti net keli tūkstančiai naujų cheminių priedų – kad produkto išvaizda, spalva ir kvapas būtų nepriekaištingi, kad lėčiau gestų. Tačiau tokios medžiagos yra svetimos mūsų organizmui, o neretai ir kenksmingos“, – aiškina „Ekoagros“ kokybės vadovas.

T. Demikio teigimu, ekologiški produktai yra tie, kurių sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų – dažiklių, saldiklių, kurie neužteršti cheminėmis medžiagomis – pesticidų likučiais, antibiotikais, hormonais, ir kuriuose nėra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).

„Ekoagros“ kokybės vadovas aiškina, jog tam, kad vartotojai būtų tikri, jog perka ekologiškus produktus, ekologinė gamyba griežtai kontroliuojama ir sertifikuojama. Visi su ekologiškais produktais dirbantys ūkio subjektai yra įtraukti į kontrolės sistemą, jų veikla tikrinama, o produktai sertifikuojami.

O kaip atskirti ekologišką produktą vartotojui? T. Demikis aiškina, jog ekologišką maistą nesunku atpažinti dėl išskirtinio ženklinimo. Visi Europos Sąjungoje pagaminti ekologiški fasuoti maisto produktai turi būti paženklinti ES ekologinės gamybos logotipu – žalios spalvos stačiakampiu su lapu iš baltų žvaigždžių. Yra ir lietuviškas ekologiškų produktų ženklas „Ekologinis žemės ūkis“, kuriuo ženklinami šalies rinkai tiekiami ir Lietuvos sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ sertifikuoti ekologiški produktai. Neženklintus nefasuotus produktus gali parduoti tik ūkininkai, turintys sertifikatus.

Pats terminas „ekologiškas“ reiškia, kad produktas pagamintas ekologinės gamybos būdu. T. Demikis perspėja, jog užrašai ant pakuočių „tik iš natūralių ingredientų“, „be hormonų“, „genetiškai nemodifikuota“, „ūkininkų produkcija“, „natūralus“ nepatvirtina, jog maistas yra ekologiškas.

Neekologiškus produktus draudžiama ženklinti ekologiškų produktų ženklu ir tiekti juos rinkai kaip ekologiškus. Draudžiama reklamuoti juos kaip ekologiškus, prekybos vietose dėti į tam skirtas lentynas. Bet produktų kontrolę rinkoje atlieka jau ne sertifikavimo įstaiga, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Ekologiškų produktų vartojimas Lietuvoje su kitomis šalimis lygiuotis negali

Nors Lietuvos gyventojų tyrime atsispindi sumažėjęs ekologiškų produktų patrauklumas, pasaulio rinkoje galima stebėti kitokią tendenciją. 2015 m. pasaulinė ekologiškų maisto produktų rinka sudarė 77,4 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, jog 2025 m. ji sudarys 320,5 mlrd. JAV dolerių – taigi, pasauliniu mastu stebimas ekologiškų maisto produktų rinkos augimas.

Ekologiškų produktų gamintojos „AUGA group“ rinkodaros vadovas Gediminas Judzentas pastebi, jog ekologiškų produktų vartojimas šiandien Lietuvoje neprilygsta tam, kurį matome, pavyzdžiui, JAV, Skandinavijos šalyse ar Vakarų Europoje. Žvelgiant į ekologišką produkciją platesniu mastu, galima matyti, jog ekologinės produkcijos rinka pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį augo maždaug keturis kartus, o tendencijos išlieka stabilios.

Kaip dažnai Lietuvos gyventojai įsigyja ekologiškos produkcijos? G. Judzento teigimu, į šį klausimą atsako 2016 metais įmonės iniciatyva atliktas ekologiškų produktų vartojimo tyrimas, apimantis penkis didžiuosius Lietuvos miestus. Jis parodė, kokia dalis gyventojų bent kartą į savaitę įsigyja ekologišką produktą.

„50 proc. apklaustųjų ekologiškus produktus perka bent kartą per mėnesį. Šią vasarą, taigi, praėjus trejiems metams, atliktas tyrimas rodo, kad tokių vartotojų, kurie bent kartą per mėnesį perka ekologiškus produktus, jau yra 67 proc. Tyrimo duomenimis, penktadalis pirkėjų ekologiškus produktus perka kartą per savaitę, kas dešimtas – 2-3 kartus per savaitę“, – tyrimo rezultatus komentuoja jis.

Vartotojus verčia abejoti klaidinančios produktų pakuotės

Ekologišką ūkį puoselėjanti Ieva Stragytė – Andriukevičienė įžvelgia problemą, jog ekologiškos produkcijos rinkoje – daug klaidinimo: mėgstama manipuliuoti tokiais žodžiais kaip „natūralu“, „kaimiška“, kas savaime nereiškia, jog produkcija iš tikrųjų yra ekologiška. Susidūrus su tokiu klaidinimu, dažnam vartotojui kyla abejonių.

„Platesniam vartotojų ratui sunku sužinoti tikrąją sertifikuoto produkto vertę. Daugybė pasiūlos kaimiškos, išskirtinės, nacionalinės, natūralios, lietuviškos ir visaip kitaip pavadintos produkcijos vartotojams „susuka“ galvas – nėra grynumo ir užtikrintumo. Daug klaidinimo ir nesąžiningos konkurencijos. Trūktų švietimo, pasiekiančio visus Lietuvos vartotojus politiniu, visuomeniniu, socialiniu lygiu apie tai, kas yra sertifikuotas ekologinis produktas, jo vertė bei savikaina“, – mano I. Stragytė – Andriukevičienė.

Nors pasaulinė ekologiškos produkcijos rinka auga, I. Stragytė – Andriukevičienė teigia tokio augimo Lietuvos mastu nepastebinti. Vis dėlto, ji įsitikinusi, kad sveikesnio maisto vartojimą reikėtų skatinti ugdymo įstaigose, ligoninėse, senelių namuose ir kitur – vien patys ūkininkai to padaryti negali, tačiau švaraus maisto poreikį rodo ligų ir alergijų daugėjimas, kurios yra chemijos pramonės pasekmė.