Kas yra imunitetas?
Viena didžiausių žmonių klaidų – nuolatinis atidėliojimas sveikatos rūpinimusi. Pasak vaistininko Rimvydo Blyno, imunitetą prižiūrėti ir ruošti žiemai reikėtų visus metus, o ne tik tada, kai jaučiama rizika susirgti.
„Organizmo stiprinimo veiksmų svarbu imtis nieko nelaukiant, nes šis procesas užtrunka ne vieną dieną, pavyzdžiui, jeigu vartojame organizmą stiprinančius vitaminus, jų veiksmingumo galime tikėtis bent po mėnesio nuo vartojimo pradžios. Savo sveikata rūpintis reikia nepertraukiamai, todėl geriausia būtų ir imuniteto apsaugą stiprinti visus metus“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Kaip aiškina šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, imunitetas yra dviejų tipų – nespecifinis (įgimtas) ir specifinias (įgytas). Dažnai pacientai nesupranta, kad tai nėra vienas ir tas pats.
„Nespecifinį imunitetą galima užtikrinti sveiku kūnu, grūdinimusi ir kitais sveikatai naudingais dalykais. Jo dėka žmogus gali bandyti nesusirgti arba greičiau susidoroti su sukėlėjais. Nespecifinio imuniteto būklė priklauso nuo, pavyzdžiui, odos ir gleivinių būklės, nuo išsekimo lygio, nuo mūsų žarnyno būklės ir t.t.
Kuo stipresnį mes turime tą vadinamąjį apvalkalą ir kuo geriau veikia mūsų imuniteto kariai organizmo viduje, tuo didesnis šansas, kad mes nesusirgsime piktesniu virusu. O jeigu jau susirgsime, tai pasveiksime greičiau, nes organizmas turės daugiau galimybių, energijos ir atsargų, skirtų nugalėti ligos sukėlėjus“, – aiškina V. Morozovas.
Nespecifinio imuniteto trūkumas, kaip teigia gydytojas, yra tai, kad jis labai gerai veikia, bet reikalauja daug pastangų jį išlaikyti: žmogus turi sveikai, subalansuotai ir sočiai maitintis, kokybiškai ilsėtis ir išsimiegoti, grūdintis, užsiimti fizine veikla, neturėti žalingų įpročių ir vengti streso. O štai specifinis imunitetas savo priežiūrai daug pastangų nereikalauja.
„Specifinis imunitetas atsiranda arba persirgus, arba pasiskiepijus. Tai šiuo atveju jis yra sunkiau įgyjamas, nes reikia kontakto su sukėlėju, bet jis kur kas pigesnis, nes mums nereikia didelių pastangų jį įgyti. Specifinį imunitetą reikia susirinkti – bendrauti, apsikabinti, pasibučiuoti ir neužsidaryti nuo visų, bet nepamiršti ir pasiskiepyti. Tačiau tas bučiavimasis ir bendravimas atitinkamai turi vykti tuo metu, kai mes esame sveiki“, – teigia pašnekovas.
Ar reikia vartoti vitaminus?
Vieni stiprina ir įgyja imunitetą gydytojo išvardytais būdais, kiti – ieško vaistinėse vitaminų. V. Morozovas į vitaminų vartojimą žiūri skeptiškai. Pasak jo, tabletes reikėtų pradėti vartoti tik tada, kai visi kiti veiksmai, užtikrinantys imuninę apsaugą, jau atlikti.
„Tabletė negali būti nei kaip indulgencija, nei kaip pasiteisinimas ar leidimas sau kažko nedaryti. Jeigu prisipirksi 5 papildus, kurie kiekvienas iš jų gerina imunitetą, gersi juos ir daugiau nieko nedarysi – tai blogai baigsis.
Yra labai geras pavyzdys: pandemijos metu prasidėjo didelis vajus vitamino D vartojimo – neva jis ir kovidą gydė, ir leido nuo jo apsisaugoti. Tačiau sėkmingai visi žmonės susirgo. Gink Dieve, tokių papildų vartojimas neatleidžia nuo, nepabijosiu to žodžio, – prievolės pasiskiepyti nuo kovido, tymų ar gripo, jeigu mes nenorime mirti.
Jeigu mes kažką dėl savo sveikatos darome, ne vien tik skiepijamės, bet ir aktyviai praleidžiame laiką lauke, stengiamės subalansuotai maitintis, grūdinamės, prižiūrime lėtines ligas, atsisakome žalingų įpročių, tai tas papildomas tabletės vartojimas gali būti dar viena plyta į imuniteto sieną. Bet čia tik tuo atveju, jeigu ji yra ir mes ją galime sustiprinti. Vidury lauko numestos trys plytos iš trijų vitaminų – tikrai nesustabdys sukėlėjo ir ligos“, – ironizuoja jis.
Vaistininkas R. Blynas aiškina, kad nors pakankamas vitaminų kiekis nėra pagrindinis faktorius, lemiantis tai, ar žmogus susirgs, jų kiekį organizme reikėtų užtikrinti.
„Jeigu žmogaus organizme yra reikiamas kiekis vitaminų, atsakingų už imuninės sistemos veiksmingumą, tikimybė, kad jis susirgs šaltuoju metų laiku yra mažesnė“, – aiškina specialistas.
O kalbėdamas apie imuniteto stiprinimą žiemai, jis išskiria tris svarbius imuniteto sergėtojus: vitaminą C, D ir cinką. Šių papildų, jo teigimu, reikėtų turėti namų vaistinėlėse.
„Profilaktinės paros normos yra tokios: vitamino C paros dozė moterims – 75 mg, vyrams – 90 mg; vitamino D paros dozė suaugusiems –1000–4000 tarptautinių vienetų; cinko paros dozė moterims – 8 mg, vyrams – 11 mg.
Geriausia būtų, jeigu imunitetą palaikančius vitaminus C ir D bei cinką vartotumėte profilaktiškai. Tokiu atveju jų dozių nereikėtų keisti, priklausomai nuo metų laiko“, – pabrėžia pašnekovas.
Siūlo rinktis multivitaminus
Pasak V. Morozovo, vis dėlto nėra nė vieno vitamino, kuris užtikrintų visapusišką apsaugą, todėl jis pataria verčiau rinktis multivitaminus, o ne vieną konkretų papildą.
„Jeigu kažką vartojame, reikėtų užtikrinti, kad gautume A, B, C, D, E vitaminus, folio rūgštį, geležį, taip pat cinką ir seleną. Tada geriau būtų vartoti kažkokį kompleksą. To, ko trūksta mums visiems ir kas vienareikšmiškai turi įtakos susirgimams, yra vitaminas D ir omega-3 riebalų rūgštys. Yra pavyzdžiui žuvų taukai – labai geras produktas, kuris tikrai galėtų būti rekomenduojamas imuniteto stiprinimui. Bet jeigu tu geri žuvų taukus ir vaikštai basomis kojomis kosinčių aplinkoje, tabletė nepadės“, – pabrėžia šeimos gydytojas.
Be to, jis ragina atkreipti dėmesį į tai, kad vitaminus reikėtų vartoti protingai ir saikingai. Kaip teigia šeimos gydytojas, vitaminų perteklius ar nesuderinamumas su kitais vartojamais papildais gali baigtis blogai.
„Dėl komercijos, labai dažnai žmogus geria vieną pakelį nuo plaukų slinkimo, kitą imunitetui stiprinti, trečią nuo sąnarių problemų, ketvirtą žarnynui, penktą raumenų atminčiai ar dar kažkam ir tada išeina, kad iš tų keturių ar penkių pakelių tikrai gali susidaryti ir toksinės dozės. Labai blogai nebus, bet vitaminų perteklių tikrai galima patirti, o tokių vitaminų kaip A, E ir D perdozavimas gali sąlygoti labai rimtas sveikatos būkles“, – sako jis.
Siūlo kitus kelius vitaminams gauti
Šeimos gydytojas V. Morozovas aiškina, kad vitaminus kiek įmanoma reikėtų stengtis gauti natūralias būdais – subalansuotai valgant kokybišką ir sveiką maistą. Vitaminų galima rasti ne tik vaisiuose ir daržovėse, kaip daugelis pratę manyti, bet ir kituose produktuose. Pavyzdžiui, žuvyje, jūros gėrybėse ar mėsoje.
„Racione turi būti ir grūdinės produkcijos – kuo pilnesnis grūdas, tuo geriau. Taip pat gyvulinės kilmės produktai, sezoniniai vaisiai ir daržovės. Šiuo metu reikėtų vartoti raugintus vaisius ir daržoves. Geriausia, kad lėkštė būtų kuo įvairesnė, o joje rastume ir skaidulų bei kitų naudingų medžiagų.
Sunkiai išvengiama problema yra pramoniniu būdu gaminamas maistas. Čia jau yra civilizacijos išdava. Tada paprasčiausias variantas lieka tabletė. Bet visgi reikėtų rinktis subalansuotą mitybą: nei melionas, nei raugintas agurkas neužtikrins mums visų reikalingų medžiagų. Ir reikėtų valgyti kuo mažiau pramoniniu būdu gaminamo maisto, grįžti į kaimą ir, kaip sakė kolega Andrius Užkalnis, ieškoti laisvų ir laimingų vištų kiaušinių“, – teigia specialistas.
Tačiau vaistininkas R. Blynas pastebi, kad su maistu galima užtikrinti tik dalį reikiamos vitaminų paros normos. Likusią dalį, anot jo, padės gauti maisto papildai – jų forma pritaikyta įvairiems poreikiams: galima įsigyti tablečių, kapsulių, kramtomų guminukų, purškalų ar skysčių. Jis, kaip ir V. Morozovas, atkreipia dėmesį į multivitaminų naudą.
„Profilaktinėms dozėms imuniteto stiprinimui puikiai tiks multivitaminai, nes jie padės praturtinti organizmą ir papildomomis medžiagomis, kurių greičiausiai trūksta organizmui dėl nevisavertės mitybos. Jeigu tiksliai žinote, kurio vitamino ar mineralo trūksta – reikėtų vartoti jį atskirai“, – aiškina pašnekovas.