Stigmos vis dar trukdo žmonėms kitiems papasakoti apie patiriamus psichologinius sunkumus: šie patarimai padės atsiverti

Moterys, kenčiančios nuo nerimo ar depresijos negali būti geromis mamomis, emocijas rodantys vyrai – silpni. Tai – tik dvi iš daugelio žalingų stigmų, vis dar itin gajų visuomenėje. Deja, jos ne tik skaudina psichologinius sunkumus patiriančius žmones, bet ir neleidžia jiems atsiverti savo artimiesiems. Vis tik specialistai primena, kad savo emocijų gniaužimas ar įvairių išgyvenimų slėpimas gali dar labiau pabloginti patiriamus sunkumus. Tad šiandien jie dalija patarimus, kaip su savo artimaisiais kalbėtis apie psichikos sveikatą.

Stigmos verčia gėdytis savo psichologinių sunkumų

Masačusetso valstijos McLean psichiatrijos ligoninės gydytojai išskiria vieną pagrindinių priežasčių, kodėl vis dar gyvuoja psichologinę sveikatą kaustančios stigmos. Tai – baimė, kad aplinkoje esantys žmonės kaltins šeimos narius dėl jų artimųjų psichologinių sunkumų. Šią stigmą šeimos internalizuoja ir ima kaltinti vieni kitus, net jei jokių kandžių replikų iš bendruomenės nesulaukia. Tai lemia labai liūdną rezultatą – psichologinius sunkumus patiriantis žmogus negauna reikiamos pagalbos, tampa socialiai izoliuotas, ima gėdytis savo išgyvenimų.

Šie specialistai atskleidžia ir tai, kad vyrai ir moterys dažniausiai susiduria su skirtingomis stigmomis. Dažnai visuomenė iš vyrų reikalauja, kad jie būtų tvirti, stiprūs ir slėptų savo emocijas, mat jos priimamos kaip silpnumo ženklas. Dėl šių nuostatų vyrai yra linkę pagalbos ieškoti rečiau nei moterys. Deja, dėl jų jie dažniau atsiduria ir savižudybės rizikoje.

O štai emocijas reiškiančios moterys dažnai laikomos „isteriškomis“. Be to, visuomenė jas kur kas labiau nei vyrus teisia dėl priklausomybės alkoholiui, narkotikams ir panašiai. Moterys, kurios kenčia nuo nerimo ar depresijos, visuomenėje dažnai linksniuojamos kaip prastos motinos, negalinčios tinkamai auginti savo vaikų.

Anot psichikos sveikatos specialistų, šie ir kiti stereotipai ar stigmos, apipynusios psichikos sveikatą, trukdo žmonėms ieškoti pagalbos, kurios joms reikia. Dėl to dalis su psichologiniais sunkumais susiduriančių žmonių kenčia tyloje ir skausme.

Užgniaužti sunkumai, emocijos ilgainiui ima kišti koją įvairiose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, darbe. Žmogus tampa mažiau produktyvus, jis kenčia nuo nuotaikų kaitų, konfliktuoja su kolegomis ir panašiai. Dėl to žmogus gali imti ieškoti priežasčių nebeiti į darbą ir dar labiau užsiveria. Specialistai pabrėžia, jog būtent dėl to labai svarbu darbovietėse kurti aplinką, kurioje kolegos gali atsiverti apie savo emocinės sveikatos problemas ir rasti paramos, pagalbos.

Savo psichologinius sunkumus ignoruojantis ir apie juos nekalbantis žmogus gali mažiau savimi pasitikėti, jaustis taip, tarsi viskas aplink – beviltiška. Jam sunkiau užmegzti ir išlaikyti santykius su kitais žmonėmis. Tokiam žmogui gali sumažėti koncentracija, motyvacija, apetitas ar net sutrikti miego režimas. Be to, Ilgą laiką ignoruojant savo emocijas, didėja rizika susirgti įvairiomis psichikos ligomis.

Kaip kalbėti apie savo psichologinę sveikatą?

Specialistų teigimu, žmonės apie psichikos sveikatą privalo kalbėti tiek su savo šeima, tiek su savo aplinka – tik taip galima ne tik sumažinti stigmas ir stereotipus, bet ir įveikti savo pačių patiriamus psichologinius sunkumus. O kaip tinkamai tai daryti?

Pirmiausia, specialistai patiria nuspręsti, koks kalbėjimo apie psichologinę sveikatą būdas yra priimtiniausias pačiam žmogui. Jeigu reikia, galima ant lapo pasirašyti tarsi pokalbio scenarijų, kuriame turėtų atsispindėti viskas, ką jis nori pasakyti. Geriausia apie sunkumus kalbėtis akis į akį su patikimu šeimos nariu ar draugu. Jeigu žmogus nežino, kokia bus jų reakcija, į pokalbį galima įtraukti ir neutralų trečią asmenį, kuris užims mediatoriaus vaidmenį.

Jeigu toks pokalbio formatas atrodo per daug nejaukus ar įpareigojantis, galima pasirinkti lengvesnę formą. Pavyzdžiui, pakviesti artimą šeimos narį ar draugą pažaisti stalo žaidimą, kurio metu žmogus po truputį atsipalaiduos ir galės atsiverti. O jei kalbėtis akis į akį atrodo per sunku, žmogus gali artimiesiems parašyti laišką, kuriame paaiškins savo emocijas, išgyvenimus.

Taip pat galima pasitelkti ir įvairias medijas – pakviesti draugą ar šeimos narį kartu pažiūrėti filmą, televizijos serialą, kuriame vienas iš veikėjų patiria kažką panašaus, ką ir pats žmogus. Taip savo artimam žmogui jis galės lengviau atskleisti, su kuo pats tuo metu susiduria.

Labai svarbu surasti pokalbiui tinkamą vietą ir laiką. Vis tik, specialistai pažymi, kad žmogus pats turi pasirinkti konkrečią datą, mat tobulos progos ar laiko laukimas gali tiesiog pasąmoningas bandymas išvengti pokalbio. Psichologai išskiria, kad kalbėtis apie emocinius sunkumus reikėtų tada, kai visi pokalbio dalyviai niekur neskuba, o įvykti ten, kur saugiai ir komfortiškai jaučiasi išsipasakoti norintis žmogus.

Specialistai taip pat pastebi, kad dažnai žmonėms sunkiausia dalis yra ne pasakoti apie savo sunkumus, bet pradėti pokalbį. Jų teigimu, „užvesti“ temą apie psichologinius sunkumus gali padėti paprasti klausimai: „Kaip tu šiandien jautiesi?“, „Kokie dalykai tau šiuo metu kelia stresą?“, „Kas tave neramina?“ ir panašiai. Taip žmogus ne tik galės išklausyti artimąjį, bet ir turės progą pasidalinti savo išgyvenimais.

Svarbu atsiminti, kad žmogus neprivalo papasakoti visko iš karto – galima pasidalinti tik tiek, kiek tuo metu atrodo tinkama ir patogu. Visada galima prie šios temos sugrįžti ir savo šeimai ar draugams papasakoti daugiau. Vis dėlto, psichologų teigimu, labai svarbu savo artimiesiems galiausiai iškomunikuoti, ko iš jų žmogus tikisi – emocinio palaikymo, pagalbos kreipiantis į psichologą, o gal – laiko vienam išjausti emocijas.

Pastebėjus šiuos ženklus svarbu neatsukti nugaros

Vis dėlto, kartais sunkumus patiriame ne mes, o mūsų aplinkos žmonės. Tai, kad artimasis išgyvena sunkias emocijas, gali išduoti keletas ženklų. Pavyzdžiui, žmogus nustoja domėtis dalykais, kurie anksčiau jį džiugino. Su artimuoju gali tapti sunku susisiekti, nors anksčiau pavykdavo su juo pasikalbėti bene kasdien. Įvairius emocinius sunkumus išduoda ir pasikeitę higienos, miego įpročiai – šie dalykai jam tiesiog tampa nebesvarbūs. Žmogus taip pat gali atsiriboti nuo draugų, tapti liūdnesnis ar piktesnis.

Anot specialistų, pastebėjus šiuos ar kitus ženklus, taip pat labai svarbu inicijuoti pokalbį, kuris gali padėti žmogui pasijusti geriau, atsiverti ar kreiptis į specialistą. Pokalbį galima pradėti paprastu klausimu, ar jiems viskas yra gerai. Svarbiausia jo metu nepradėti žmogaus kaltinti dėl „dingimo“ iš socialinio gyvenimo ar kitų dalykų. Pavyzdžiui, tokiam žmogui nereikėtų sakyti „Tu niekada su mumis nebesusitinki. Kodėl?“. Geriau klausimą formuluoti štai taip: „Aš tavęs labai pasiilgau. Ar viskas gerai? Kaip tu laikaisi?“. Šio pokalbio metu labai svarbu išlaikyti balansą ir apie emocijas, galimus psichologinius sunkumus kalbėti atvirai – antraip žmogus gali bijoti atsiverti ir pasiduoti nuostatai, jog ši tema – tabu. Vis dėlto, jeigu jūsų artimasis kalbėti apie sunkumus nenorės – nespauskite jo, tačiau patikinkite, kad visada būsite šalia, kai to reikės.

Bene svarbiausia šio pokalbio dalis yra klausymasis. Kol artimasis dalijasi savo išgyvenimais, turite jam atiduoti visą dėmesį, empatiškai priimti emocijas ir pasakojimus. Jeigu ir patys esate patyrę psichologinių sunkumų, galite tuo pasidalinti – tai sustiprins emocinį ryšį ir tarpusavio pasitikėjimą.

Nemažiau svarbu parodyti ne tik palaikymą, bet ir paskatinti žmogų apie išgyvenimus pasikalbėti su kitais žmonėmis, galiausiai – ir kreiptis į specialistą.

Jeigu norite geriau suprasti savo ar artimojo išgyvenimus, patikimos informacijos apie psichikos sveikatos gerinimą galima ieškoti interneto svetainėse www.zvelkgiliau.lt, o https://pagalbasau.lt/ išgyvenantys savižudybės krizę paramos ras tinklapyje https://tuesi.lt/.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai [phone] I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai [phone] II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai [phone] I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) [phone] I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00 Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) [phone] [e-mail]

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai [phone] www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. ([phone].