Jei žinosite šias sveikos mitybos taisykles, jūsų augintinis galės išvengti daugybės ligų

Jeigu jūsų gyvūnas vis priauga svorio – dažniausiai tai yra ženklas, kad jis gauna arba per didelį kiekį pašaro, arba gauna per mažai krūvio, kad sunaudotų perteklinę energiją. Tam yra reikalingas pašaro normavimas, šėrimas tam tikrais intervalais, o ne dubenėlio pripildymas ir palikimas visai dienai. Reikėtų vengti šerti gyvūną kasdien tiksliai tam tikromis valandomis, nes gali išsivystyti refleksas, kad būtent tuo metu gyvūnas gaus ėsti, jam pradės kilti rūgštys, dėl ko jis gali pradėti vemti.

Skirtingi mitybos tipai: kokius jų privalumus ir trūkumus mato veterinaras?

Esama skirtingų augintinio mitybos tipų, kurių laikosi šunų ir kačių šeimininkai. Populiariausi jų – šėrimas sausu pašaru granulėmis ir šlapiu konservuotu maistu. Dalis šeimininkų renkasi RAW mitybą, kurią apima žalia mėsa, žuvis ir subproduktai, arba BARF mitybą, kai prie žalios mėsos ir subproduktų į racioną įtraukiami maisto papildai, vaisiai ir daržovės.

Vertindamas skirtingus augintinio mitybos tipus, veterinarijos klinikos „Kaivana“ veterinarijos gydytojas Marius Mincė teigia, kad visi šie šėrimo būdai yra tinkami, išskyrus vadinamą augintinio šėrimą „nuo stalo“.

„Svarbiausia pasirinkti tokį šėrimo būdą, kuris garantuotų subalansuotą mitybą, atitinkančią gyvūno mitybos poreikius. Populiariausias šėrimo būdas šunims ir katėms yra sausas pašaras. Jo privalumas – dažniausiai nekeliami specialūs laikymo reikalavimai, paprastas dozavimas, ekonomiškumas laiko atžvilgiu. Taip pat pliusu arba minusu gali būti laikomas platus jo pasirinkimas. Konservuotas gyvūnų ėdalas taip pat yra daug laiko nereikalaujantis ir paprastas dozuoti šėrimo būdas. Jo minusai – užimama daugiau vietos, o, pradarius pakuotę, ją reikia sunaudoti per tam tikrą laiką. Dauguma atidarytų gyvūnų konservuoto pašaro skardinių neturėtų būti laikomos šaldytuve ilgiau nei 5–7 dienas“, – aiškina M. Mincė.

Vis dėlto, šeriant augintinį RAW ar BARF mityba nereikia galvoti, kad šuo šeriamas vien tik vieno tipo kaulais ir niekuo kitu. Kaip teigia veterinarijos gydytojas, RAW mityba yra paremta tuo, kad mūsų augintinis yra mėsaėdis gyvūnas, todėl ji sudaroma iš mėsos, kaulingos mėsos, žuvies ir subproduktų, o BARF mityboje remiamasi visaėdžio gyvūno modeliu, todėl prie kaulų ir organų yra pridedama šviežių vaisių, daržovių, maisto papildų, pavyzdžiui, lašišų aliejaus ar česnakų. Vis dėlto, tokios mitybos trūkumas – reikės daugiau vietos šaldytuve ir šaldiklyje, investuoti daugiau laiko į pašaro paruošimą ir, prieš pradedant šerti, pasidomėti, kaip padaryti šį šėrimo tipą pilnaverte, subalansuota mityba.

Vitaminai ir papildai: kada jų reikia?

Vis dėlto, neužtikrinus pilnavertės augintinio mitybos ir susidūrus su sveikatos problemomis, gyvūnui gali trūkti vitaminų ir papildų. Anot M. Mincės, kaip ir pašarų, vitaminų pasirinkimas taip pat yra platus, o jų atliekamos funkcijos skiriasi.

„Dažniausiai su vitaminais mėginama išspręsti tam tikras problemas, pavyzdžiui, išsausėjus kailiui, dingus plauko blizgumui, pradėjus intensyviai slinkti plaukams. Kai kuriais atvejais ir atsiradus odos niežuliui vertėtų pagalvoti apie papildus, kurių sudėtyje yra biotino – jis būtinas normaliai epidermio keratinizacijai ir ragėjimui. Kita dažna problema – seniems šunims sunku vaikščioti. Jiems rekomenduojama duoti papildus su gliukozaminu ir chondroitinu. Gliukozaminas yra kremzlės matricos statybinė medžiaga, skatinanti kremzlės ląstelių augimą, o chondroitinas naikina kremzlės ląstelės naikinančius enzimus. Duodant juos kartu, jų poveikis žymiai geresnis. Kai kurių papildų sudėtyje galima rasti organinių MSM medžiagų, kurios mažina uždegimą sąnariuose ir gaunamas geriausias rezultatas netgi nenaudojant vaistų“, – pastebi veterinarijos gydytojas.

Kaip vieną iš naudingiausių papildų augintiniams M. Mincė įvardija lašišų aliejų, praturtintą omega-3 ir omega-6 nesočiosiomis rūgštimis. Šis papildas ne tik pagerina gyvūnams pašaro skonį, bet ir stiprina imunitetą, gerina kailio kokybę, mažina uždegimą, mažina kraujospūdį, skatina svorio metimą, gerina protinę veiklą seniems gyvūnams.

Augintiniui sveikstant po ligos, veterinarijos gydytojas rekomenduoja alaus mieles ir vitaminus su B grupės vitaminais. Jie veikia tonizuojančiai, tinka suaugusiems šunims, nėščioms ir maitinančioms kalėms, ypač tinka sveikimo metu po ligos. O norint apsaugoti augintinį nuo dantų apnašų susidarymo ir blogo burnos kvapo, plačiai naudojami jūros dumbliai.

Tačiau ar pakanka reguliarios pilnavertės mitybos, kad augintinis gautų visas reikiamas medžiagas? Kaip aiškina M. Mincė, sveikiems gyvūnams, kurie gauna pilnavertį ir subalansuotą pašarą, maisto papildams neturėtų būti poreikio, tačiau problemos prasideda tuomet, kai šeimininkai taupydami perka pašarą, kuriame mėsos būna labai mažas procentas, o vyrauja grūdinės kultūros.

„Kuo didesnis mėsos procentas pašare – tuo mažesnio kiekio jo reikės. Kaip dauguma žmonių žino, šunys ir katės yra mėsėdžiai gyvūnai, tačiau šunys išsivystė taip, kad jiems reikalingas nedidelis kiekis angliavandenių. Pašaruose, kuriuose vyrauja grūdinės kultūros, nebūna pakankamai vitaminų ir mineralų, dėl to gyvūnas privalo gauti šias medžiagas su maisto papildais. Jie svarbūs ir tam tikrų ligų atveju gyvūno sveikatos būsenos atstatymui ir palaikymui. Taip pat vitaminai prie pašaro gali būti naudojami sportuojantiems ar didelius fizinius krūvius gaunantiems gyvūnams, augantiems gyvūnams. Be to, vertėtų pamiršti, kad visavertį pašarą sudaro apie 40 skirtingų būtinų gyvūnams medžiagų. Taigi skanėstai negali būti laikomi pilnaverte mityba“, – pabrėžia veterinarijos gydytojas.

Tarp dažniausių mitybos klaidų – staigus pašaro pakeitimas

Planuodami augintinių mitybą, kartais šeimininkai neišvengia klaidų, kurios neigiamai veikia augintinio svorį ir sveikatą. M. Mincė pabrėžia, kad vienas iš svarbiausių dalykų, kurį reikėtų žinoti – renkantis pašarą ar šėrimo būdą, būtina atsižvelgti į gyvūno amžių, fiziologinę būklę ir aktyvumą.

„Jeigu jūsų gyvūnas vis priauga svorio – dažniausiai tai yra ženklas, kad jis gauna arba per didelį kiekį pašaro, arba gauna per mažai krūvio, kad sunaudotų perteklinę energiją. Tam yra reikalingas pašaro normavimas, šėrimas tam tikrais intervalais, o ne dubenėlio pripildymas ir palikimas visai dienai. Reikėtų vengti šerti gyvūną kasdien tiksliai tam tikromis valandomis, nes gali išsivystyti refleksas, kad būtent tuo metu gyvūnas gaus ėsti, jam pradės kilti rūgštys, dėl ko jis gali pradėti vemti“, – perspėja veterinarijos gydytojas.

Anot jo, kita dažnai pasitaikanti klaida – pašaro keitimas. Gyvūnai gali labai ilgai ėsti tą patį pašarą, gyvūno virškinamasis traktas prisitaiko prie pašaro sudėties, o, staigiai jį pakeitus, gali sunkiai virškinti. Todėl rekomenduojama naują pašarą įvedinėti į racioną po truputi, pirmom dienom duodant didesnį procentą seno pašaro, po kelių dienų apylygį, o dar po kelių dienų – didesnį procentą naujo pašaro.

„Nepatariama šunų šerti prieš didelį krūvį dėl galimo skrandžio užsisukimo. Kitas klaidingas įsitikinimas yra susijęs su vištienos baltymu. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad šunims dažniausiai alergijas sukelia jautiena, antroje vietoje seka pieno produktai, o tik po jos rikiuojasi vištiena. Pasirinkus produktą, kuriam gyvūnas alergiškas, dažniausiai prasideda odos problemos, akių ašarojimas. Blogiausiais atvejais gyvūnas gali patirti stiprią alerginę reakciją, kuri gali pasireikšti netgi tam tikrų sričių, pavyzdžiui, snukio stipriu sutinimu. Gyvūnai apsinuodyti gali tik sugedusiu arba pasibaigusio galiojimo pašaru“, – aiškina M. Mincė.