Greito gyvenimo pasekmės prasiveržia kaip ugnikalnis: psichiatras įspėjo, kokią kainą už tai sumokėsime

Pastebima, kad vis greitėjantis gyvenimo tempas neigiamai veikia žmogaus psichikos sveikatą – pastarąjį dešimtmetį vis dažniau sutinkami įvairūs nerimo sutrikimai, tarp kurių išskiriamos ir panikos atakos. Apie jas vis dažniau prabyla žinomi žmonės, tikėtina, kad apie jas jau girdėjote ir iš savo draugų ar artimųjų, o galbūt teko susidurti ir patiems. Tačiau ar išties gerai pažįstame panikos atakas ir žinome, kaip jas sutramdyti, kaip padėti sau ar kitiems jai ištikus? Koks iš tikrųjų jausmas apima panikos atakos metu, ką jis reiškia ir kuo jis gali būti pavojingas?

Perdegimas darbe išsiveržė kaip ugnikalnis: buvo sunku paaiškinti šeimai, kas nutiko

Prieš metus vilnietė Vaida (Delfi redakcijai vardas žinomas) sulaukė paaukštinimo darbe ir pradėjo vadovauti vienai iš įmonės komandų. Nors šios dienos ji ilgai laukė ir su džiaugsmu priėmė naujas pareigas ir didesnį atlyginimą, pakili nuotaika greitai apsivertė aukštyn kojomis.

„Buvo gėda kam nors pripažinti, bet po pirmų savaičių pajutau, kad psichologiškai nepavežu naujo krūvio, kurį pati sau susigalvojau užsikrauti. Kolegos ir šeima mane sveikino, o aš labai norėjau prieš visus gerai pasirodyti. Taip ir prasidėjo viršvalandžiai, savęs drožimas be jokio gailesčio. Ir viskas tam, kad tik visi galvotų – oho, kaip ji viską suspėja. Realybė tokia linksma nebuvo“, – prisimena Vaida.

Anot jos, po sunkios darbo dienos ji nieko nenorėdavusi veikti – atlikdavo namų ruošos darbus, pasirūpindavo šeima ir eidavo miegoti. Rytais net nesinorėdavo valgyti, nes dėl didelio streso ją nuolat pykino. Tačiau labiausiai Vaidą išgąsdino diena, kai viskas tarytum sprogo.

„Vasarą su šeima išvykome pailsėti į kaimą. Ten jaučiausi lyg pabėgusi nuo kažko siaubingo. Vieną dieną atvažiavo dar keli giminaičiai, susėdome prie stalo pabendrauti, viskas taip jauku ir idiliška. Kažkas paklausė: na, o kaip darbai sekasi, ar šilta vadovės kėdė? Atsakiau, kad daug darbo, bet kažkaip susitvarkome. Net kai pakeitėme temą ir iš kažko visi juokėmės, staiga manyje kažkas užkunkuliavo, pasijutau lyg nesava. Užspaudė krūtinę, širdis ėmė plakti lyg pasiutusi, pradėjau dusti, drebėti, o iš manęs išsiveržė toks nesąmoningas žliumbimas, kurio absoliučiai niekaip pati nekontroliavau. Nesupratau, kas darosi ir nejaučiau jokios kontrolės, kad galėčiau tai sustabdyti“, – prisimena ji.

Tąkart Vaidos būsena kaip reikiant išgąsdino ir artimuosius – anot jos, jie taip pat neturėjo jokio supratimo, kas darosi. Moteris teigia iki šiol negalinti pamiršti, kaip tada išsprogo jų akys.

„Kol dusau, drebėjau ir žliumbiau, norėjosi tiesiog prasmegti ir nuo visų pasislėpti. Pamenu, kad kažkur ėjau, o visi sekė iš paskos ir klausinėjo, kas nutiko. Kažkas norėjo ir greitąją iškviesti, bet po kelių minučių tarsi sugrįžau į savo kūną. Buvo tragiškai nejauku ir gėda prieš visus, nes nežinojau, kaip viską jiems paaiškinti. Prireikė laiko, kol atsitokėjau ir supratau – čia juk buvo panikos ataka“, – sako moteris.

Išsikalbėjusi su artimaisiais, Vaida teigia pajutusi savotišką prabudimą ir supratusi, kad alinti save darbe yra neverta ir nesveika.

„Supratau, kad išsikraustysiu iš proto, jei neturėsiu sveikos dienotvarkės. Pradėjau lankyti psichoterapiją ir greitai pajutau, kad dingsta tas nesveikas poreikis save gręžti iki paskutinio lašo. Tačiau liūdna savo aplinkoje taip dažnai pastebėti, kad tokių, kokia buvau aš – daugybė. Mes pernelyg dažnai matome tokį pavyzdį savo aplinkoje ir priimame jį kaip normą ar net siekiamybę, nors reikėtų jį gydyti kaip ligą“, – problemą pastebi ji.

Kas vyksta panikos atakos metu: žmogui atrodo, kad jis tuoj mirs arba išprotės

Kaip aiškina Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius, panikos atakos priskiriamos nerimo sutrikimams. Anot jo, panikos atakai būdingas labai intensyvus nerimo epizodas, kuris nebūna išprovokuotas realios situacijos, o atsiranda visiškai netikėtai.

Panikos ataka gali užklupti net ir netikėčiausiu metu – pavyzdžiui, einant gatve, važiuojant autobusu. Gydytojas psichiatras pažymi, kad ypač baisios būna tos panikos atakos, kurios užklumpa naktį, kuomet panikos priepuoliai net pažadina žmogų iš miego.

„Panikos priepuoliams būdingas didžiulis nerimas. Žmonės dažniausiai nefiksuoja nerimo kaip atskiro simptomo, nes labiausiai juos vargina nerimą lydintys somatiniai simptomai. Tai yra padažnėjęs kvėpavimas, dusulys, toks įspūdis, kad labai trūksta oro, taip pat dažnas širdies plakimas ir spaudimas širdies plote. Gali būti svaigimas, prakaitavimas“, – žmogaus pojūčius panikos atakos metu įvardija M. Marcinkevičius.

Jis pažymi, kad panikos atakos metu labai dažnai šiuos stiprius somatinius simptomus lydi ir depersonalizacijos jausmas – kažkur viduje žmogus jaučia, tarsi būtų išėjęs iš savęs, viskas aplink tampa svetima ir nerealu. Anot jo, tai labai nemaloni ir gąsdinanti būsena, atsirandanti staiga, be jokios priežasties.

„Labai dažnai per panikos ataką žmogus įsivaizduoja, kad jis tiesiog miršta, kad prasidėjo kažkokia baisi būklė – infarktas ar insultas. Ypač baisios pirmosios atakos, nes paskui, jeigu jos kartojasi, žmogus išmoksta jas atpažinti. Pirmus kartus jausmas būna labai stiprus, lydimas somatinių pojūčių, ir žmogus nesupranta, kas su juo darosi. Atrodo, kad tuoj mirs arba išprotės“, – sako M. Marcinkevičius.

Nerimo sutrikimai pasireiškia vis dažniau: kaltas gyvenimo būdas

Rodos, pastaruoju metu apie panikos atakas išgirstame vis dažniau, apie jas dažnai prabyla ir žinomi žmonės. M. Marcinkevičius patvirtina, kad nerimo sutrikimų pastaraisiais metais išties daugėja.

„Dar prieš kokį 10–15 metų civilizuotas pasaulis kalbėjo apie depresijos pandemiją, tada jų buvo diagnozuojama daugiausiai. Per pastaruosius 10 metų depresijos diagnozių nemažėja, bet dar labiau auga nerimo sutrikimai. Visų nerimo sutrikimų tarpe auga ir panikos atakos. Tai mūsų nestebina – deja, tokia tendencija yra“, – sutinka gydytojas psichiatras.

Tačiau kodėl šiuolaikiniame pasaulyje stebimas depresijos, perdegimo sutrikimų ir nerimo sutrikimų šuolis? Anot M. Marcinkevičiaus, problemą galima įvardyti ir dviem žodžiais – gyvenimo būdas. Tai, kokiu tempu šiandien gyvename, ir lemia daugybę psichikos problemų.

„Gyvename labai intensyvų gyvenimą, labai daug visko norime ir visko siekiame, o, iš kitos pusės, savo emocijose esame labai suvaržyti. Laikomės labai daug vidinių taisyklių ir labai mažai nuoširdžiai bendraujame su artimaisiais. Apskritai, labai mažai bendraujame, nes tai, ką veikiame su kompiuteriu, socialiniais tinklais, nėra pilnavertis bendravimas. Už savo perfekcionizmą ir norą viską pasiekti, už tai, kad neskiriame laiko gyvam bendravimui, mes ir mokame tokią kainą su psichikos sutrikimais“, – įspėja M. Marcinkevičius.

Anot jo, didelę įtaką nerimo sutrikimų atsiradimui turi informacinės technologijos. Kai vienu metu atliekame labai daug darbų, gauname labai daug informacijos, kurios mūsų smegenys nesugeba apdoroti. Kai gauname didžiulius informacijos kiekius, mums atrodo, kad mes susitvarkome, bet iš tiesų informacijos perdirbimas yra laiko reikalaujantis procesas. Netgi tokia daugeliui atrodanti nekalta informacija kaip socialinių tinklų nuotraukos ar tiktoko tipo vaizdeliai taip pat yra informacija, apkraunanti mūsų smegenis. Taigi, nerimo sutrikimai ir yra rezultatas informacinio pertekliaus, kurio smegenys nesugeba aprėpti.

Panikos atakos gyvybei nepavojingos, tačiau gali pridaryti daug žalos

Nors panikos atakos metu žmogui atrodo, kad jis miršta ir eina iš proto, M. Marcinkevičius pažymi, kad panikos ataka savaime nėra mirtina ir pavojaus žmogaus gyvybei nekelia. Tačiau tai dar nereiškia, kad ji nėra pavojinga – gyvenimo kokybę ji gali paveikti labai neigiamai.

„Panikos atakos pavojingos tuo, kad jų visiškai negalime prognozuoti. Jos gali pasireikšti įvairiose netikėtose situacijose. Taip žmonės gali pradėti bijoti tam tikrų situacijų – pavyzdžiui, eiti į susirinkimą, egzaminą ar dar kažkur. Jeigu panikos ataka ištinka uždaroje erdvėje, pavyzdžiui, autobuse ar, neduok Dieve, lėktuve, tai labai dažnai žmonės po to nebegali naudotis tomis transporto priemonėmis. Pavyzdžiui, baimė skristi lėktuvu labai dažnai yra susijusi ne tik su aukščio baime, bet ir su tuo, kad žmogų lėktuve ištiko panikos priepuolis“, – pastebi M. Marcinkevičius.

Kadangi panikos atakas lydi įvairūs somatiniai simptomai, tokie kaip greitas širdies plakimas, dusimas, labai danai žmonės nesupranta, kas jiems nutiko ir pradeda ieškoti įvairių somatinių širdies, plaučių ir panašių ligų. Dažniausiai jų niekas neranda, todėl žmogus pradeda galvoti, kad kažkuo serga ir nerimauja nežinodamas, kas tai gali būti.

Kaip padėti sau ir kitam: kad panikos atakos nesikartotų, būtina rasti jų priežastį

Ką darytumėte, jei pastebėtumėte, kad susirinkimo metu kolegą ištiko panikos ataka, o galbūt namuose ji pasireiškė artimam žmogui? Pirmas pagalbos žingsnis, kurį įvardija gydytojas psichiatras – nepalikti panikos atakos ištikto žmogaus vieno.

„Reikėtų prieiti prie to žmogaus, pabandyti jį nuraminti ir nenuvertinti to, ką jis išgyvena. Nors panikos ataka nėra pavojinga gyvybei, tuo metu žmogui patiriami simptomai yra labai baisūs, jis bijo numirti, išprotėti. Reikėtų padėti nusiraminti ir pirmiausia pasakyti, kad tai yra panikos ataka, tu nemiršti, tu neišprotėsi, tau reikia nusiraminti. Tada reikėtų bandyti išvesti žmogų iš uždaros patalpos į kuo ramesnę vietą – į lauką, į balkoną, atidaryti langą. Nors žmogus iš tikrųjų nedūsta, jam bus lengviau gryname ore“, – pirmuosius pagalbos žingsnius vardija M. Marcinkevičius.

Anot gydytojo psichiatro, geriausiai ištverti panikos ataką padeda gilus kvėpavimas. Dusimo pojūtis atsiranda todėl, nes žmogaus kvėpavimas tampa paviršutinis, todėl pagrindinė pagalba sau ar kitam panikos atakos metu – gilus kvėpavimas, kuomet įkvėpdami suskaičiuojame iki 3, o iškvėpdami skaičiuojame iki 6.

Gydytojas psichiatras pastebi, kad dažniausiai panikos atakos turi tendenciją augti – tai reiškia, kad dažniausiai jos prasideda nuo nedidelių simptomų, tokių kaip padažnėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas, ir tik vėliau vėliau atsiranda dusulys, baimė mirti ir išprotėti. Todėl labai svarbu, kad žmogus išmoktų valdyti panikos atakas ir ieškotų priežasties, kurią būtina pašalinti.

Norint padėti sau, gydytojas psichiatras taip pat pataria atsisiųsti programėlę „Ramu“, o reikiamos informacijos ieškoti oficialioje sveikatos apsaugos svetainėje „Pagalba sau“. Tačiau jei panikos atakos kartojasi, vien savipagalbos nepakaks.

„Jeigu panikos atakos kartojasi, be abejo, būtina specialistų pagalba. Tai reiškia, kad reikia rasti panikos atakos priežastį. Dažniausiai tai yra neišspręstos problemos, susikaupusios neigiamos emocijos. Dažniausiai tos atakos nėra gydomos medikamentais – jos gydomos psichoterapinėmis intervencijomis, relaksacijomis, režimo sureguliavimu. Svarbiausia atrasti priežastį, dėl kurios nebeatlaiko mūsų psichikos apsauginiai vožtuvai ir staiga, lyg pro mažą skylutę, nekontroliuojamai ir audringai išsiveržia garas – mūsų užspaustos neigiamos emocijos“, – pabrėžia M. Marcinkevičius.

Psichikos sveikata – žmogaus emocinės gerovės pagrindas. Projektas „Žvelk giliau“ kviečia į ją pažvelgti atsakingai, siekiant edukuoti ir ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę.