Darželyje dirbanti mokytojo padėjėja: vaikučiai konkuruoja dėl mano dėmesio
„Šiuo metu grupėje yra beveik trečdalis grupės vaikų, turinčių individualiųjų poreikių. Didžioji dalis jų turi autizmo spektro sutrikimą. Grupėje paprastai dirbu su 4 vaikais, turinčiais skirtingų ugdymosi poreikių“, – sako viename šalies darželių dirbanti mokytojo padėjėja.
Šiandien, pasak specialistės, krūvis didelis, tai reiškia, kad neįmanoma suspėti kokybiškai padėti visiems, kuriems to reikia: „Norint visiems vaikučiams padėti, reikėtų mažinti grupėje vaikų skaičių arba didinti mokytojų padėjėjų etatus. Padėjėjų alga – minimalus atlyginimas. Ir bent jau mūsų įstaigoje priedai mokytojo padėjėjoms nėra duodami.“
Padėjėja pasakoja, kad jos rytas prasideda pasitinkant vaikučius: „Kiekvieną dieną jų nuotaika būna kitokia: vieną dieną noriai viską daro su mokytojo padėjėju, kitą dieną reikia įkalbinėti. Pagalbos vieniems reikia ir persirengiant, kitiems – valgant. Būna, kad vaikui vandens lašelis gali sukelti blogų emocijų. O dalyvauti veiklose visi nori ir jiems reikia pagalbos, pagyrimo, pastūmėjimo nebijoti pabandyti daryti įvairius darbelius, padrąsinimo, kad viskas bus gerai.“
Visgi, sunku, pasak specialistės, visiems vaikams vienodai paskirstyti dėmesį: jeigu vienam padeda, tai kitas nustoja daręs, išsiblaško, greitai praranda dėmesį, tad būna sunku sugrąžinti atgal į veiklą.
„Šiems vaikučiams reikalinga individuali pagalba. Kai jaučiasi blogai, būna, reikia išeiti į kitą patalpą. Yra vaikų, kurie neįeina į tam tikras patalpas, taigi, kol vyksta bendra veikla, kartais tenka su vienu vaiku būti kitur. O tai sunku padaryti, kai pagalbos laukia kiti vaikai. Tas ir yra sunkiausia mano darbe – suspėti pabūti prie visų vaikų, norint jiems tikrai padėti išmokti atlikti veiklas kokybiškai“, – sako ji.
Kadangi dirba su mažesniais vaikais, pasak specialistės, jie dėl lydinčio asmens jokios gėdos nejaučia, atvirkščiai – jaučiasi daug saugiau: „Mano vaikučiai nuolat konkuruoja, kuriam bus duodama ranka eiti šalia. O atlikdami veiklas visi stebi ir laukia, kada prie jų prieisiu.“
Didelis krūvis, vaikams sunku gauti psichologo pagalbą
„Dirbu su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais, daugiausia autistiškais, paprastai būna 3–5 vaikai. Krūvis didokas. Manau, tam, jog būtų galima dirbti kokybiškai, vienam padėjėjui reiktų pagelbėti dviem vaikams“, – mano mokytojo padėjėja, dirbanti vienoje iš Kauno bendrojo lavinimo mokyklų.
Ji sako, kad kiekviena diena kupina įspūdžių, naujų patirčių: „Mano diena prasideda su skambučiu ir iškart kimbame į darbus. Priklausomai nuo pamokų, su vaikais rašome, skaičiuojame, dainuojame, šokame. Lydžiu vaikus į būrelius, juose pagal veiklą padedu suprasti užduotis, padedu persirengti (fizinio lavinimo ar šokių pamokai), einame kartu į valgyklą, ten įdedu maisto, įpilu sriubos ar kompoto, jei vaikas pats negali, pasirūpinu, kad vaikai būtų pavalgę. Taip pat kartą per savaitę vykstame į baseiną, ten taip pat padedu visokeriopai.
Svarbiausia mano užduotis – užtikrinti vaikams jų saugumą, padėti mokytis, įveikti nesėkmes pamokų metu, nuolat bendradarbiaujame dėl to kartu su mokytoja, kaskart apsvarstome tolesnį vaikų ugdymo procesą.“
Sunkiausia, pasak mokytojos padėjėjos, su ypač didelių specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais, kuomet jiems reikalinga kitų specialistų pagalba, bet jos negaunama (ypač psichologo) dėl šių užimtumo.
Vaikus kasdien lydinti specialistė sako, kad vaikai niekuomet jos nesigėdijo, kaip tik laukia pagalbos ir niekada nesidrovi jos paprašyti.
Šios mokytojo padėjėjos alga atskaičius mokesčius, taikant NPD, yra 725 į rankas, ji dirba visu etatu. Jokių priedų nėra, atlyginimas stabilus.
Mokytojo padėjėjas: sunkiausia, kai vaikui bloga diena, tada darau viską, kad ji taptų šviesesnė
„Dirbu su vienu autistišku berniuku. Man asmeniškai krūvis nėra didelis, manau, toks ir turėtų likti, nes vis tiek dirbi atsakingą darbą, darai viską, kad padėtumei vaikui mokytis, įsisavinti žinias. Bet kiekvienam mokytojo padėjėjui krūviai gali būti skirtingi, atsižvelgiant į tai, kokią diagnozę vaikas turi“, – sako vienoje Vilniaus progimnazijų dirbantis mokytojo padėjėjas, kurio alga – apie 300 eurų.
Sako, kad jo, kaip lydinčio vaiką asmens, kasdienybė – kaip ir visų, dirbančių tokį darbą: „Rytas prasideda anksti. Atvykstu į mokyklą, sulaukiu savo vaiko, nueiname į klasę, pasižiūrime, kokios pamokos tądien, ar reiks eiti pas kokį specialistą. Prasidėjus pamokai stebiu klasę, kokia joje atmosfera, ar nepernelyg daug triukšmo. Jei daug, tiesiog išeiname mokytis į koridorių. Pasibaigus pamokoms kartu sulaukiame jo mamos, atsisveikiname ir lekiu į kitą darbą.“
Sunkiausia, pasak mokytojo padėjėjo, tuomet, kai matai, kad vaikui sunki diena, – bandai viską padaryti, kad pavyktų pakelti nuotaiką, antraip jis net nenori mokytis ir neklauso.
„Labai džiaugiuosi, kad mokykla turi sensorinį kambarį, jame praleidžiame nemažai laiko, nes labai noriu jam sukurti jaukią atmosferą mokytis, kad galėtų susikaupti, mat klasėje dažnai sunku tai padaryti. Beje, man ir pačiam buvo iššūkis susipažinti su mokykla, susibendrauti su mokytojais bei darbuotojais. Bet kai daugiau žinai, domiesi, gali padėti vaikui vis geriau. Tai labai svarbu mūsų darbe“, – sako jis.
Berniuką lydintis mokytojo padėjėjas sako, kad su nevisavertiškumu, kurį galbūt patiria kiti vaikai, kai juos lydi mokymosi metu, pats nėra susidūręs: „Pažįstu šį berniuką jau daug metų ir mes dar labiau susibendravome mokykloje. Manau, yra ir kitokių istorijų, žinau iš savo patirties mokykloje, kai pats mokiausi, – kai kurie klasiokai turėjo mokytojo padėjėjus ir tiems vaikams tikrai buvo nejauku, jautėsi baisiai, tai matėsi iš jų akių. Tokių situacijų labai daug, bet aš džiaugiuosi, kad šioje mokykloje to nėra, kad klasė labai draugiškai priima ir padeda, jeigu reikia mums abiem. O jeigu kas juoktųsi iš vaiko, tai, manau, tiesiog pasikviesčiau pokalbio ir pasišnekėtume apie tai, kodėl jis ar ji juokiasi iš šių vaikų, kur yra bėda ir ką galėčiau padaryti, kad to nebūtų.“
Mokytojo padėjėjas: yra buvę, kad vaikas gėdijosi mano pagalbos, nors jis net neturėjo specialiųjų poreikių
„Šiuo metu klasėje yra du vaikai su specialiaisiais poreikiais. Yra buvę metų, kai teko dirbti ir su daugiau nei dviem vaikais. Dirbau su turinčiais Dauno sindromą, cerebrinį paralyžių, autizmo spektro sutrikimą“, – pasakoja dar vienas mokytojo padėjėjas, šiandien dirbantis visu etatu. Ir nors mano, kad krūvį galima susimažinti, bet tenkina ir toks.
Jo alga – 753 eurai, atskaičius mokesčius, priedų nėra.
Paklausus, kaip atrodo kasdienybė, jis sako, kad 8 val. prasideda pamokos, 7.30 susitinka su klasės auklėtoja: „Su mokytoja pasikalbam, pasidžiaugiam, padejuojam. Dalyvauju visose pamokose. Diena išties greitai pralekia, rūpinantis vaikais.
Sunkiausia būna motyvuoti vaikus dirbti, sunku paskatinti atlikti užduotis, sukaupti jų dėmesį. Didelis išsiblaškymas ir skubėjimas – dar keli kasdieniai sunkumai, bet stengiamės kartu juos įveikti.“
Paklausus, kaip jaučiasi vaikai, kad šalia jų nuolat yra padėjėjas, ar jiems ne gėda dėl to, atsako, kad tikrai taip būna: „Žinau tokių atvejų, kai gėdijasi padėjėjų, ignoruoja, nenori, kad padėtų. Pradinėse klasėse, 5-oje ar 6-oje to nėra. Prasideda paauglystė, tada atsiranda nepatogumas, gėda. Bet tai – reta išimtis.
Mano praktikoje irgi yra taip buvę, bet pagalbos gėdijosi vaikas be jokių specialiųjų poreikių. Mačiau, kad atlieka darbą labai klaidingai. Priėjau, paaiškinau, o jis paprašė, kad nepadėčiau, nes ką kiti vaikai pamanys.... Po pamokos visą pertrauką aiškinomės klaidas ir neliko jokio gėdos jausmo. Buvo šurmulio, mažiau dėmesio, vaikas buvo mažiau pastebimas kitų. Bet tai – vienkartinis atvejis. Vėliau dar kelerius metus dirbau toje klasėje, padėdavau, kam tik galėdavau ir sugebėdavau, taip pat ir tam moksleiviui. Gal buvo pasišaipę, pasijuokę iš jų, net nežinau. Jie to nesakė.“
Mokytojo padėjėja: būna, kad palieka pavaduoti mokytoją net ir visą dieną
„Dirbu iš viso su 7 vaikais, tačiau daugiausia – su vienu vaiku, kuriam nustatytas elgesio ir emocijų sutrikimas. Su kitais turiu po 1–2 pamokas. Yra kelios pamokos, kai su dviem vienu metu tenka dirbti. Pusei vaikų nustatytas elgesio ir emocijų sutrikimas. Vienai mergaitei – autizmas, kitiems – mišrus raidos ir kalbėjimo sutrikimas“, – pasakoja mokytojo padėjėja, dirbanti Kauno rajono bendrojo lavinimo mokykloje.
Į klausimą apie kasdienybę atsako, kad jų mokykloje padėjėjai turi tvarkaraščius, nurodančius, su kuriuo vaiku per kokią pamoką reikia dirbti, tad nėra taip, kad visą laiką būtų toje pačioje klasėje su vienu vaiku, nors vis tiek visos su kažkuriuo vaiku turi daugiausia pamokų.
„Su vienais vaikais tenka dirbti daugiau individualiai, su kitais visą laiką dirbame klasėje. Mokytojo padėjėjui iš esmės pačiam nereikia galvoti užduočių, bet būna, kad tenka pasukti galvą, kaip paaiškinti vieną ar kitą užduotį, kad vaikas suprastų ir išmoktų. Vieniems daugiau reikia padėti apskritai mokytis, kitus labiau tenka motyvuoti. Yra tokių vaikų, kuriems daugiausia pagalbos reikia dėl tinkamo elgesio klasėje.
Mane nustebino, kad padėjėjas kartais paliekamas pavaduoti mokytojos per visą pamoką ar net visą dieną. Išeina, kad tada turi užimti visą klasę, ne tik tuos vaikus, kuriems reikia pagalbos. O mokytojos padėjėjui atskiro padėjėjo juk niekas neskiria, – pastebi mokytojo padėjėja, kurios alga už praėjusį mėnesį buvo 376 eurai į rankas. – Manau, daugumoje mokyklų, kurios yra ne didmiestyje, atlyginimas panašus.“
Į klausimą, kas sunkiausia darbe, atsako, kad žinių trūkumas, ypač jei neturi panašios darbo patirties. Be to, tenka derintis prie mokytojo, nors kartais ir atrodo, kad toje situacijoje gal būtų geriau elgtis kitaip.
„Kaskart reikia galvoti, kaip prieiti prie kiekvieno vaiko, kokiu būdu pateikti užduotį, kad suprastų, kaip tinkamai motyvuoti ją atlikti. Jautiesi, lyg privalėtum turėti ir spec. pedagogo, ir psichologo, ir logopedo išsilavinimą, nors pagal reikalavimus, kalbant apie šią darbo vietą, kaip suprantu, nereikia visai jokio išsilavinimo, – tai labai keista. Manau, toks darbas turėtų būti kaip atskira profesija, kurios galima išmokti. Aišku, ir atlyginimai tada gal turėtų būti atitinkami. Mūsų mokykloje, kadangi ji pradinė, visos padėjėjos dirba po pusę etato. Kai kurios nuo pietų eina į kitą darbą. Man asmeniškai šiuo metu laiko atžvilgiu pusė etato yra pats tas, nes turiu vaikus vežioti į užsiėmimus, be to, šiemet pradėjau studijuoti magistrantūrą, taigi kitaip būtų per sunku viską suspėti. Tačiau daugumai, aišku, per mažai dirbti pusę etato, kadangi atlyginimas tikrai labai mažas tiek valandų dirbant“, – mano mokytojo padėjėja.
Paklausus, kaip vaikai reaguoja į pagalbą kitiems vaikams, ji atsako: „Asmeniškai tik kartą vienas vaikas nejaukiai jautėsi dėl pagalbos, bet su juo turiu tik 2 pamokas, dažniausiai jam tos pagalbos ir nereikia. Taigi visai suprantama, kad gėdijasi, nes nori jaustis kaip visi, mat jo sutrikimai tokie nežymūs, jog jis ir yra kaip visi. O kiti vaikai turi didelių problemų mokydamiesi, tai kaip tik džiaugiasi pagalba ir nori, kad dažniau pas juos ateičiau. Kad kas nors juoktųsi iš tokių vaikų, nepastebėjau. Manau, taip yra, nes tai pradinė mokykla ir visi pripratę vienas prie kito nuo pirmos klasės. Be to, mokytojai labai gerai prižiūri tvarką, kad tokių dalykų nevyktų. Tiesą sakant, dėl to esu maloniai nustebinta.“
Nerimą kelia galimi mokytojų padėjėjų etatų mažinimai
Pasak jos, mokinių su dideliais ir labai dideliais specialiaisiais ugdymosi poreikiais skaičius bendrosios paskirties mokyklose išaugo (iki beveik 15 000), tačiau, jų manymu, mokytojų padėjėjų prieinamumas šio tipo mokyklose auga nepakankamais tempais (nuo 1000 iki 4000 etatų per visą šalį).
„Gauname nerimą keliančių signalų apie galimus etatų skaičiaus mažinimus kai kuriose savivaldybėse. Taip pat kelia nerimą, kiek pagalbos kiekvienam mokiniui gali suteikti padėjėjas, vienu metu dirbantis su 5 ar 6 vaikais. Šiuos iššūkius būtina spręsti, kad kiekvienas vaikas sulauktų tokios paramos, kuri jam ar jai reikalinga, ir taip būtų sudarytos sąlygos kiekvienam vaikui patirti sėkmę mokykloje“, – įsitikinusi Kristina Košel-Patil.