„Organizacija gyvuoja daugiau nei 20 metų ir per šiuos metus mes įgyvendinome daug svarių pokyčių. Mūsų organizacija veikia psichikos sveikatos ir žmogaus teisių lauke ir mūsų pagrindinis siekis, kad žmonės, kurie patiria psichikos sveikatos sutrikimus, nebūtų diskriminuojami. Kad mes kiekvienas galėtume visuomenėje, bendruomenėje jaustis saugiai. Per visus šiuos gyvavimo metus mes daugiausiai atliekame įvairių projektų, teikiame paslaugas, kurios yra susijusius su psichikos sveikatos keitimu ir tobulinimu“, – sakė G. Klidziūtė.
Viena iš pastarųjų veiklų, kurią organizacija įgyvendino, tai atliko tyrimą, kurio metu buvo kalbinamos moterys su negalia, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje ir kaip joms buvo suteiktos psichikos sveikatos paslaugos. Tokie tyrimai, pasak pašnekovės, leidžia teikti rekomendacijas sistemoms, ką mes galėtume patobulinti, padaryti geriau, kad visuomenės psichikos sveikata stiprėtų.
Tai tik vienas pavyzdys iš organizacijos veiklų, ji įgyvendina daug kitų tyrimų, organizuoja mokymus. Viena iš didesnių organizuojamų mokymų temų yra psichikos sveikatos raštingumas, jų metu žmonės mokomi atpažinti save, psichikos sveikatos sunkumus, ką galėtų padaryti dėl savęs, kad padėti, kitiems, kas turi sunkumų. Taip pat mokosi, kur tos pagalbos gauti, kokia egzistuoja pagalbos teikimo sistema Lietuvoje.
Psichikos sveikatos patirčių priėmimas grįstas žmonių teisėmis
„Džiaugiamės, kad praėjusiais metais tapome psichikos sveikatos ambasadorių koordinatoriais projekto, kur žmonės dalijasi savo patirtimis psichikos sveikatos sutrikimais, siekdami sumažinti stigmą. Kai kalbame apie psichikos sveikatą, tai labai dažnai žmonės mini, kad ne pats sveikatos sutrikimas ir sunkumai yra sudėtingiausia dalis, bet vienišumas ir izoliacija, kuri su tuo susijusi. Tai mūsų tikslas yra dirbti su šia tema, įgalinant žmones, kurie turi sutrikimų, kad jie nebijotų kalbėti apie tai garsiai, įtraukti jų patirtį į rekomendacijų sistemai teikimą, kuriant ne tik ją geresnę, bet ir bendruomenę, kad mes visi joje jaustumėmės saugiai“, – laidoje kalbėjo G. Klidziūtė.
Pati organizacija jokių tiesioginių paslaugų žmonėms neteikia, jų pagrindinė užduotis – formuoti sistemą, psichikos sveikatos politiką, didžiąja dalimi dirbti su raštingumu, padėti įvairioms visuomenės grupėms atpažinti ir daugiau kalbėti, kas yra psichikos sveikata.
„Tai yra svarbus klausimas, kurį mes per savo organizaciją išnešame, kas yra ta psichikos sveikata, kaip mes ją matome ir kodėl tai, kaip mes ją matome, grįsta žmogaus teisėmis, kodėl tai yra svarbu. Mes jas turime matyti kaip žmogiškas, paprastas žmogiškas patirtis, o ne diagnozes. Tai daugiausiai dirbame su bendruomenėmis, sveikatos specialistais, socialiniais darbuotojais, vesdami raštingumo arba kitokio pobūdžio mokymus organizuodami. Išnešame svarbias žinutes visuomenei, kuri matome, kad yra pažeidžiama su žmonių sveikatos sutrikimais teisėmis“.
Visos psichikos sveikatos patirtys turėtų būti priimamos, ne tik tos apie kurias kalbama garsiausiai
Į klausimą, kur didžiausi kyla iššūkiai tiek sveikatos sistemoje, tiek visuomenės požiūryje, ekspertė atsako, kad žmonių požiūris į psichinę sveikatą po truputį kinta, bet nevienodai: „Jeigu kalbėti apie depresiją ir nerimą tampa patogiau, nes matome vis daugiau žmonių, kurie apie tai kalba, tai pavyzdžiui negalia vis dar lieka paraštėse. Tam reikalingos mūsų visų bendros pastangos, kad visos psichikos sveikatos patirtys turėtų būti priimamos, ne tik tos apie kurias kalbama garsiausiai ir kurias lengviausiai priimti, bet ir tos, kurios ne visuomet mums yra suprantamos.
Su kokiais pati visuomenė psichinės sveikatos iššūkiais susiduria, išskirstyti negalime, nes kalbame apie patirtis. Pavyzdžiui, kokia bus jūsų ar mano patirtis, turint tokį patį psichikos sveikatos sutrikimą, mes negalime palyginti. Taip pat ar asmuo turės nerimo sutrikimą, ar depresiją, ar psichozės patirties, irgi sulyginti negalime, jos individualios. Svarbu vertinti, kaip mes į tai žiūrime, kaip mes matome tas patirtis“.
