– Gerbiama Justina, pradėkime nuo statistikos. Kiek šiuo metu iš viso yra profesionalių gestų kalbos vertėjų ir kiek klausos negalią turinčių asmenų?
– Skaičiai visada gali truputį klaidinti, bet, preliminariais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 6 tūkst. kurčiųjų ir apie 40 tūkst. klausos negalią turinčių asmenų. O profesionalių gestų kalbos vertėjų – kiek daugiau kaip šimtas.
– Kuriose srityse dabar susiduriama su didžiausiomis problemomis ir vertėjų stygiumi?
– Ko gero, negalėtume išskirti vienos srities, nes visose srityse trūksta gestų kalbos vertimo. Kurtieji, kaip ir mes visi, yra žmonės, kurie nori mokytis, nori keliauti, nori lankytis renginiuose, įvairiose institucijose, gauti paslaugas ir susiduria su komunikacijos barjeru, kai girdintieji nemoka lietuvių gestų kalbos. Tuo metu mums reikia specialistų, tai yra gestų kalbos vertėjų. Ir, deja, šiuo metu poreikiui patenkinti gestų kalbos vertėjų tikrai neužtenka.
– O ar patys žmonės su klausos negalia linkę vis dažniau dalyvauti visuomeniniame socialiniame gyvenime, siekti išsilavinimo, ar tas įsitraukimas eina į priekį?
– Tai labai sparčiai eina į priekį ir klausos negalią turintys asmenys tikrai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, jie nori žinoti, kas vyksta jų mieste, apylinkėje, nori bendrauti su girdinčiaisiais, gauti informaciją, tai tas dalyvavimo visuomeniniame gyvenime aktyvumas pastaraisiais metais labai išaugo.
Kalbant apie aukštąjį mokslą, jaunimas, turintis klausos negalią, irgi nori mokytis, nori tobulėti, rinktis įvairias profesijas įvairiose ugdymo įstaigose. Tad tikrai gestų kalbos vertėjų poreikis šiuo metu yra labai didelis.
– Na, o turint visa tai omenyje, ar yra apskaičiuota, kiek nedelsiant reikėtų naujų gestų kalbos specialistų?
– Tokių tikslių skaičiavimų galbūt ir nėra atlikta, bet žiūrint į užsienio patirtį, sakykime, tokiose valstybėse kaip Didžioji Britanija, Ispanija, Amerika, kur vertėjų yra tikrai ne šimtas, o tūkstančiai, vis tiek jaučiamas gestų kalbos vertėjų stygius. Nes procentaliai kurčiųjų bendruomenės narių yra gerokai daugiau nei gestų kalbos vertėjų.
Ko gero, galėtume taip truputį pafantazuoti, pasamprotauti, jeigu šiuo metu Lietuvoje būtų bent tūkstantis gestų kalbos vertėjų, prieinamumas kurtiesiems būtų daug lengvesnis ir tikrai būtų galimybė gauti vertimo paslaugas įvairiose srityse.
– Tai deficitas jų yra tiesiog didžiulis. O kiek pačioje švietimo sistemoje yra spragų, dėl kurių žmonėms su klausos negalia sunku įsitraukti ir kokybiškai mokytis?
– Ko gero, didžiausia spraga ir yra gestų kalbos vertėjų trūkumas. Nes asmenys su klausos negalia yra labai skirtingi. Jie renkasi skirtingas specialybes – nuo socialinio darbuotojo iki IT specialisto. Susiduriame su situacija, kad reikalingas vertimas skirtingose ugdymo įstaigose, aukštojo ugdymo įstaigose, tai yra skirtingi fakultetai, skirtingos specialybės, paskaitų, žinia, per dieną būna dvi, trys ir keturios, seminarai, papildomi užsėmimai. Gauti vertimo paslaugą tikrai sudėtinga, nes vienas gestų kalbos vertėjas negali versti visą dieną. Maksimaliai vienas gestų kalbos vertėjas gali dirbti porą valandų, tada jam reikalinga pertrauka.
– O kaip atrodo pačios gestų kalbos vertimo studijos, kur jas galima pasirinkti, kiek laiko jos trunka?
– Lietuvoje yra vienintelė aukštojo mokslo įstaiga – Vilniaus kolegija, kurį rengia profesionalius gestų kalbos vertėjus.
Studijos trunka trejus metus, per šiuos trejus metus mokomasi ne tik pačios lietuvių gestų kalbos, bet taip pat supažindinama ir su kurčiųjų bendruomene, kurčiųjų kultūra.
Be to, mokoma ne tik kalbos, bet ir pačios vertimo profesijos, nes viena yra mokėti kalbą ir ja bendrauti, bet vertimas yra labai specifinis, ypač kalbant apie gestų kalbos vertimą, nes vertėjai dalyvauja įvairiose srityse, jie gali stovėti prieš kameras, jie gali versti didelius masinius renginius arba netgi uždarus pokalbius.
Tad per trejus metus Vilniaus kolegijoje įgyjamas labai stiprus gestų kalbos ir vertimo specialybės pagrindas, bet gestų kalbos vertimas yra tokia unikali profesija, nes pačios kalbos tenka mokytis visą gyvenimą, net ir jau dirbantys gestų kalbos vertėjai 5, 10 ar 15 metų nuolat mokosi tos kalbos, nes gestų kalba yra gyva kalba, atsiranda naujų gestų, seni gestai tampa nebevartojami.
Kaip, sakykime, lietuvių kalboje atsiranda labai daug anglizmų, gestų kalboje atsiranda gestų, paimtų iš amerikiečių ar britų gestų kalbų. Taigi ta kalba nuolat auga, o kartu auga ir pati kurčiųjų bendruomenė, ir gestų kalbos vertėjai.
– Ar žmogus, nebūtinai norintis tapti gestų kalbos vertėju, bet tiesiog susikalbėti su savo brangiu žmogumi, artimuoju ar draugu, gali kur nors įgyti svarbiausias bazines žinias?
– Žinoma, gali. Tik galbūt viena klaida, kad dažniausiai žmonės, norintys išmokti bent jau keletą gestų ar žodžių, mokosi iš vaizdo įrašų „YouTube“ platformoje, tai to daryti galbūt nerekomenduočiau.
Žmonės, besimokantys Vytauto Didžiojo universitete ar kituose universitetuose, turi galimybę pasirinkti gestų kalbą kaip papildomą dalyką, tiesiog savo žinių plėtrai. Taip pat Lietuvoje veikia Lietuvių gestų kalbos vertimo centro metodinis skyrius, kuris nuolatos organizuoja mokymus girdintiesiems.
Mokymai yra nemokami, bet yra tokia situacija, dėl kurios iš vienos pusės labai džiaugiamės, iš kitos – labai liūdime. Mokymai vyksta kartą arba du kartus per metus, bet eilės užsiregistruoti į šiuos mokymus yra milžiniškos. Visai neseniai buvo paskelbtas kvietimas registruotis į mokymus. Pilnos grupės susidarė per dvi dienas.
– O kas žmones labiausiai paskatina eiti būtent šiuo profesiniu keliu? Atlyginimas ar kokie kiti kriterijai?
– Atlyginimas, aišku, yra vienas kriterijų šiuolaikiniame pasaulyje. Gestų kalbos vertėjų laukia tikrai geras atlyginimas. Bet, ko gero, pirminė mintis, kodėl žmonės apskritai renkasi šią specialybę, nes gestų kalba atrodo egzotiška. Labai graži kalba. Tarsi žiūrėtume 3D filmą. Bendraujame visu kūnu: dirba mūsų akys, lūpos, veidas, visas kūnas. Tas egzotiškumas patraukia ir tikrai didžioji dalis žmonių, pasirinkusių šią specialybę, yra girdintys vaikai, turintys kurčiuosius tėvus.
Arba, jeigu, sakykime, šeimoje ar tarp giminaičių yra klausos negalią turintis asmuo, tuomet žmonės renkasi šią specialybę, kad padėtų savo artimiesiems, nes mato ir tą socialinę atsakomybę.
– Dėl atlyginimo, manau, visiems būtų įdomu sužinoti, kaip jis atrodo?
– Ko gero, dėl paties atlyginimo ir įkainių reikėtų kreiptis į Lietuvių gestų kalbos vertimo centrą. Jie tiksliau žinotų, koks tas atlyginimas yra. Bet visi gestų kalbos vertėjai turi galimybę akredituotis, t. y. kelti savo kvalifikaciją, ir, kai žmonės keliasi savo kvalifikaciją, auga ir jų alga.
– O kokių žmogiškųjų savybių, galbūt kitų išsilavinimų reikia, norint rinktis šį karjeros kelią?
– Visų pirmiausia drąsos, nes, kaip minėjau, versti tenka įvairiose situacijose. Taip pat smalsumo, nes reikia domėtis įvairiomis sritimis. Nėra taip, kad vienas gestų kalbos vertėjas verčia tik vienoje srityje. Tenka domėtis, kas vyksta finansų srityje, kas vyksta politikos srityje. Kartais gestų kalbos vertėjai net mokosi automechanikos.
Ir, aišku, empatijos. Kiekvienas gestų kalbos vertėjas turi būti empatiškas, turi suprasti kitą žmogų, kurčiųjų bendruomenę ir mokėti tinkamai atlikti vertimo paslaugą.
