Net tris dešimtmečius klestėjusios Henriko Daktaro vadovaujamos grupuotės kai kurie nariai šiandien jau negyvi, kiti – už grotų, dar kitiems už jų padarytus nusikaltimus yra suėjęs senaties terminas. Galima drąsiai teigti, kad "Daktarų" gaujos nebėra. O viskas prasidėjo nuo vieno nebetylėti nusprendusio žmogaus.
Atviras Kapucino interviu
TV projekto kūrėjams pavyko pasikalbinti žmogų, tapusį vieno iš paskutinių įžūlių "Daktarų" gaujos išpuolių auka. Tačiau duoti interviu jis sutiko tik su sąlyga, kad mes neatskleisime jo tapatybės. Tad toliau jį vadinsime taip, kaip jį vadino buvęs artimas vaikystės laikų bičiulis H. Daktaras – Kapucinu.
„Mes kaimynai buvome su juo (H. Daktaru, - red.past.) nuo vaikystės, - „Mafijos kronikose” pasakoja Kapucinas. - Balandžius laikėme, ir bendravom normaliai prieš daug metų, - maždaug 1989 – 1990 metais. Buvom geri draugai, ne taip kaip pažįstami kaimynai būna: labas ir viso gero. Mes artimai bendravom su juo. Ir pasportuodavom, ir į pirtį nueidavom kartu. Bet po to pamačiau kas jis, todėl nusprendžiau atšokti. Pamačiau, kad jam ir jo aplinkai nieko švento nėra.Ten tėvą, motiną parduos už rublį”.
Praėjus daugeliui metų Kapucinas pasigailėjo buvusios savo draugystės su H. Daktaru. Už tai jam teko brangiai susimokėti. O prasidėjo viskas lyg ir nekaltai – nuo noro pasikalbėti.
„Iš pat pradžių jis atsiuntė vieną tokį bendrą pažįstamą, - prisiminė Kapucinas. – Jis pareiškė, kad Daktaras nori pasikalbėti. Aš atsakiau, kad sąžiningai gyvenu, dirbu, neturiu reikalų, neturiu net noro apie kažką šnekėti. Ir tai kartojosi kelis sykius. Galiausiai jam trūko kantrybė, todėl jis pats atvažiavo į mūsų butą. Atvykęs jis pareiškė: "Ko tu čia išdidus? Neatvažiuoji, nepasikalbi". Pasakiau, kad dirbu ir su tais senais reikalais nieko bendro neturiu. Tai išgirdęs jis pareiškė: „Jeigu dirbi, žinau, namą gerą statai, parduosi. Reikia kad biški bachūriukams padėtum”. O ta chebra – tai jo sūnus, žmona. Aš jam tiesiai pasakiau, kad tikrai neduosiu, nemokėsiu. Jis pasakė: „Nemokėsi. Pats žinai, kas bus arba kaip Mongolas (Rimantas Ganusauskas, - buvęs vienas iš "Daktarų" bosų, kuris iki šiol nesurastas, manoma, saviškių nužudytas ir užkastas viename iš pakaunės miškų, - red.past.) į Ameriką išvažiuosi”.
Apšaudytas vidury dienos
Psichologinis teroras tęsėsi pusę metų. "Daktarai" Kapuciną kalbino ir gražiuoju, ir grasino, net du kartus bandė pagrobti – niekas nepadėjo. Kapucinas reikalaujamos šimto tūkstančių litų sumos mokėti nesiruošė. Taip atėjo 2005-ųjų gegužės 6-oji diena.
„Atvažiavome su žmona į polikliniką. Ji nuėjo penkioms minutėms pas gydytoją, o aš likau sėdėt mašinoje prie vairo, - lemtingos dienos įvykius prisiminė Kapucinas. – Pamenu, sėdžiu, ir privažiuoja iš šono viena BMW mašina ir užstato, paskui kita iš užpakalio. O priekyje stovėjo mašina, tad aš negalėjau išvažiuoti. Iš BMW iššoko du vaikinai, vienas apibėgo aplink mašiną, kitas iš karto prie durelių. Ir pradėjo pro stiklus šaudyt iš karto”.
Apie ginkluotą išpuolį išgirdo tuo metu gydymo įstaigoje buvusi Kapucino žmona: „Užėjau, priimamajame sėdžiu, po to išgirdau garsus, trenksmus. Na, aišku apie šaudymą tikrai nepagalvojau. Juk kas gali pagalvoti, kad vidury dienos. Be to, aplinkui šeimos vaikščioja, nemažai žmonių. Tad nė negalėjau pagalvoti, kad už lango gali būti kažkoks šaudymas, - „Mafijos kronikose” prisiminė Kapucino sutuoktinė. - Paskui įėjusi pas gydytoją išgirdau balsus. Per langą pamačiau kiaurą mašinos stiklą ir nueinantį Mačianską (Darių, - vieną iš tuometinių H. Daktaro „torpedų”, - red.past.). Aš pamačiau jo paskutinį judesį su ginklu rankoje, jis sėdo į mašiną, atsisukdamas dar į mus. Kaip atsidūriau prie mašinos, aš tikrai nebeatsimenu. Pamenu, kad radau kruviną vyrą”.
Užpuolikai paleido šūvius į Kapucino kojas. „Dar spėjau kažkiek sėdynę atsislinkti, būtų per pilvą šaudę, bet kai sėdynę atsislinkau, - tai per kojas pataikė, - apie užpuolikų ataką pasakojo Kapucinas. - Iš užpakalio iš BMW iššoko D. Mačianskas, įlipo pro užpakalines dureles ir laikė mane už sprando. Paskui, kai jie sušaudė kojas, stengėsi išvilkt mane iš mašinos. Rankomis į vairą įsirėmęs laikiausi, todėl ir neišvilko manęs. Nors mėgino tai padaryti trise”.
Po nusikaltimo pasirodė policijos automobilis
Beveik prieš 9 metus ne tik Kauną, bet ir visą Lietuvą šokiravęs banditų išpuolis nustebino net aukščiausius šalies kriminalistus.
„Buvo sužalotas, suluošintas visam gyvenimui, kadangi sužeistas šaunamaisiais ginklais ir, ko gero, niekas nežino, kas būtų nutikę, jeigu būtų pavykę jį pagrobti, - kalbėjo vienas iš aukščiausių Kriminalinės policijos biuro darbuotojų Andžejus Roginskis. - Neaišku, ar mes jį kada nors būtume pamatę. Mes savo praktikoje turėjome ne vieną atvejį, kada dingdavo žmonės be žinios. Po to ir nesužinodavome, kas su jais atsitikdavo, nors de fakto žinojom, kad gyvo rast nelabai tikimės”.
Po šio įvykio Kapucinas apsisprendė duoti parodymus. Tais laikais tai buvo toks išskirtinis įvykis, kad į šios bylos tyrimą iškart įsijungė aukščiausi Lietuvos teisėsaugos pareigūnai.
„Bent jau mano asmeninėje praktikoje tai labai retas atvejis, kai žmogus imasi atsakomybės, aukodamas asmeninę ramybę siekiant duoti parodymus prieš tikrai "autoritetą" turinčius asmenis ir būdamas nukentėjusio liudytojo padėtyje, - pasakoja Tomas Meškauskas, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, tyręs reketuojamos kauniečių poros bylą. – Dabar kur kas dažniau susiduriame su situacijomis, kai bendradarbiauti su policija ar suteikti tikrai vertingos informacijos imasi tie asmenys, kurie patys susikuria sau problemų. Tačiau šiuo atveju, situacija buvo visai kita. Žmogus, kurio visiškai nieks nevertė ir jam nebuvo pasirinkimo dilemos, kurią reikėtų spręst, sutiko bendradarbiaut, davė parodymus”.
Tuo metu Kauno teisėsauga turėjo tokią prastą reputaciją, kad daugelis laikinosios sostinės policiją laikė tik dar vienu "Daktarų" gaujos filialu. Tad buvo nuspręsta šį nusikaltimą narplioti vilniečių pareigūnų pajėgomis.
„Tada, kai į mane šaudė, užpakalyje stovėjo policijos mašina. Ji buvo kažkodėl sustojus. Sustojo, pažiūrėjo, kas šaudo, pastovėjo tenai kažkiek, ir nuvažiavo. Buvo mašina su švyturėliais, - atvirai prieš įjungtą vaizdo kamerą kalbėjo Kapucinas. – Nežinau ar jie netyčia sustojo ir pasigrožėjo vaizdu ar Daktaras atsiuntė pažiūrėti, kad viskas būtų tvarkoje… Po to, kai jau gulėjau ligoninėje, sakė, iš darbo minėtus pareigūnus išmetė”.
Buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas pareiškė, kad anuomet H. Daktaras netgi turėjo policijoje patikimų žmonių. „Įvykdžius prieš jį, kaip jam atrodė, pasikėsinimą, buvo suimti nusikaltėliai ir policijoj buvo tardomi jie, ir buvo klausiami, ar ne jie organizavo prieš H. Daktarą šitą pasikėsinimą ir kaip man pasakojo tas žmogus jo parodymai buvo tikslinami skambinant Daktarui ir klausiant ar atitinka jo parodymai, ir Daktaras patvirtina tai, ar ne. Tai sako aš supratau tardymo metu, kad čia viena „chebra” ir kad man tenka ne tik prieš policininkus, bet ir prieš Daktarą aiškintis”.
Bandė paveikti per artimus žmones, draugus
Po nepavykusio pasikėsinimo pagrobti vaikystės laikų draugą H. Daktaras buvo dar keletą kartų susitikęs su Kapucinu ir bandė saldžiomis kalbomis užglaistyti šį, anot jo, nesusipratimą. H. Daktaras nežinojo, kad šie pokalbiai buvo filmuojami.
Ilgas ir kruopštus kriminalistų darbas galų gale atvedė prie logiško rezultato – H. Daktaro sulaikymo. Vieną 2005-ųjų lapkričio rytą surengtas sulaikymas gaujos vadeivai buvo visiškai netikėtas.
„Vienu žodžiu pasakysiu – jam buvo šokas, - sakė "Daktarų" boso sulaikymą koordinavęs A. Roginskis. - Teko būti šitoje operacijoje, dalyvauti su kitais kolegomis, kurie padarė milžinišką darbą dokumentuojant šito nusikalstamo susivienijimo ir būtent H. Daktaro nusikalstamą veiklą. Aš manau, kad minėtas sulaikymas jam buvo visiškas netikėtumas ir tikrai nesitikėjo, kad tai išsirutuliuos į tai, ką mes turime dabar”.
Suėmus H. Daktarą, išaiškėjo ir tai, kad Kapucinas ir jo žmona ruošiasi liudyti teisme. Gauja metė visas pajėgas, kad tik šie parodymai būtų pakeisti – prisijungė netgi H. Daktaro žmona ir motina.
Tačiau Kapucinui ir jo žmonai kategoriškai atsisakius derėtis su nusikaltėliais, banditai ėmė spausti visais frontais. Jie nepamiršo nieko – nei šios poros artimųjų, nei draugų.
„Kartą pas mano mamą apsilankęs Daktaro pasiųstas žmogus atėjo ir pareiškė: "Jūs jai pasakykit, kad jinai tegul geriau atsiima visus pareiškimus, nes pati suprantate, kad ilgai negyvens". Aiškiai, leido suprasti kad kas su H. Daktaru pykstasi - ilgai negyvena, - siaubingas dienas prisiminė Kapucino žmona. – Daktaro moterys per vieną močiutę susirado jaunystės laikų draugę, ir per ją prašė, kad aš atsiimčiau parodymus, kad pakeisčiau viską. Ramutė (H. Daktaro žmona, - red.past.) sakė: "Ir ant kelių atsiklaupsiu aš prieš tave tiktai tu pasakyk”.
Visų įtariamųjų kaltė šioje byloje buvo įrodyta ir visi jie ilgiems metams sėdo už grotų. Visi, išskyrus gaujos vadeivą. Tyrėjams ir prokurorams taip ir nepavyko įrodyti, kad pasikėsinimą į Kapuciną organizavo H. Daktaras.
Jis irgi buvo nuteistas, tačiau tik už turto prievartavimą, epizodą su pasikėsinimu į Kapuciną išskyrus į atskirą bylą, kurioje gaujos vadeiva kaltinimų išvengė. H. Daktarui paskirtos bausmės dydis Kapucinui sukėlė abejonių teismo nešališkumu.
„Stiprių labai abejonių, - nelinksmai ištarė Kapucinas. - Kaip H. Daktaras teistas buvo už reketą, teistumas nesibaigęs, ir iš karto vėl reketas ir gauna mažiau negu minimumą. Galiausiai ir ieškinį sumažina aukštesnės instancijos teismas, tai čia daug ką pasako. Pirmas teismas buvo priteisęs kažkur 40 tūkst. litų, o antras teismas sumažino, priteisdamas 8 ar 9 tūkst. Lt”.
Ši istorija Kapucinui ir jo šeimai nepraėjo be pasekmių. Jis visam gyvenimui liko invalidas, teko atsisveikinti su svajone gyventi nuosavame name, daugybė nepatogumų kelia juos iki šiol visur lydinti policijos apsauga. Dar sunkiau įvertinti psichologines traumas ir žaizdas. Bet nei Kapucinas, nei jo žmona tuomet priimto sprendimo nepaklusti banditams nesigaili. Sako, jeigu reikėtų, pasielgtų taip pat. Todėl šiandien jie miega ramiai.
Kodėl neįtiko šiuolaikiniams banditams?
2007-ųjų vasarą po pusantrų metų grįžęs iš įkalinimo vietos, H. Daktaras rado visai kitokį pasaulį. Organizuotas nusikalstamumas per tą laiką stipriai pasikeitė. Kaune galvas kėlė naujos gaujos, o jo vardas jau nebesukeldavo tokio baimingo virpulio kaip anksčiau.
„Tuo metu jo autoritetas krito, atsirado daug naujų įžūlių besiformuojančių gaujų. Jų nariai, matydami silpnėjantį "Daktarų" gaujos autoritetą, jų ekonominį potencialą, ne visada paklusdavo net ir stiprių tarptautinių gaujų nuomonei, - „Mafijos kronikose” pasakojo aktyviai prie Daktarų gaujos sužlugdymo prisidėjęs, buvęs ilgametis Kriminalinės policijos biuro darbuotojas, dabartinis Seimo narys Vitalijus Gailius. - Vienas organizuoto nusikalstamumo klasikas dar maždaug 1997 – 1998 metais yra sakęs, kad ateina nevaldomų jaunuolių metas, kuriems negalioja banditų įstatymai. Vienintelis, kas juos motyvuoja – tai pinigai”.
Prieš pasitraukdamas iš pakaunėje esančio Užliedžių dvaro, 2008-ųjų pabaigoje H. Daktaras dar mėgino užmegzti kontaktus su Kaune tuo metu karaliavusia Agurkinių gauja. Manoma, kad jis norėjo išsiaiškinti dėl nuskriausto savo pažįstamo, o gal net prisišlieti prie išaugusios "Daktarų" pamainos. Tačiau tokie bandymai Henai baigėsi viešu pažeminimu.
„Bandė jis šlietis, ar atstovėti kažkokios kitos asmenų grupės interesą – čia yra dvi skirtingos versijos. Man yra tekę girdėti, kad keletą kartų buvo mandagiai paprašytas palikt susitikimo vietą ir pasiųstas tuo metu galvas kėlusių jaunimo gaujų”, - savą versiją pateikė V. Gailius.
Net ir banditus paveda jausmai
Pasak buvusio H. Daktaro vaikystės draugo Kapucino, su eilinio bandito padėtimi gaujos vadas susitaikyti negalėjo. Pradėti sąžiningą gyvenimą jis irgi nenorėjo.
Tuo metu virš jo galvos jau tvenkėsi juodi debesys – buvo suburta geriausių kriminalistų grupė, kuriai buvo iškeltas vienas vienintelis uždavinys – sutriuškinti Daktarų gaują.
Paaiškėjo, kad jauni, išsilavinimą jau nepriklausomoje Lietuvoje gavę operatyvininkai, ginkluoti naujausia technika, nestandartiniu mąstymu ir begaliniu entuziazmu gali nuversti kalnus. Stebėtina, tačiau nors ir sakoma, kad laikas visada dirba policijos nenaudai, šį kartą laikas tapo pareigūnų sąjungininku.
Bene pirmasis iš senosios gvardijos su kriminalistais pradėjo bendrauti Saulius Vaitukaitis, pravarde Sauliukas. Jis kone dešimtmetį gyveno ir dirbo Jungtinėse Valstijose, tačiau prieš šešerius metus buvo sulaikytas, kai bandė neteisėtai kirsti Meksikos sieną, ir pargabentas į gimtinę.
Prieš ketverius metus Čikagoje Federaliniai agentai sulaikė Daktarų jaunimui priskiriamą Arūną Šimėną, pravarde Kiška. Nesnaudė ir Lietuvos pareigūnai – į jų tinklus daktarų gaujos nariai pakliūdavo vienas po kito.
Laisvėje likusi "Daktarų" autoritetų trijulė – Henrikas Daktaras, Egidijus Abarius ir Rolandas Zaveckas supanikavo ir bandė sprukti iš Kauno. Tik išlipęs iš kelto, atplaukusio iš Estijos į Suomiją, buvo suimtas E. Abarius, pravarde Goga. Po mėnesio į kriminalistų rankas pakliuvo ir R. Zaveckas - Džempis. Jis buvo sulaikytas Klaipėdoje, išeinantis iš konspiracinio buto. Pasislėpti nuo teisėsaugos atokioje sodyboje nutarė ir pats gaujos vadeiva.
Šiandien žinoma, kad slapstydamasis H. Daktaras kartais atslinkdavo į apleistą sodybą Panevėžio rajone pasiimti jam atvežamų daiktų. Čia jis laikė ir savo pašto karvelius. Gali būti, kad su jų pagalba H. Daktaras palaikė ryšį su Kaune likusiais šeimos nariais.
„Šiaip jis ilgą laiką slapstėsi ir Lietuvoje. Irgi imdamasis labai didelių atsargumo priemonių, praktiškai taikydamas, sakyčiau, pokario laikų rezistentų metodus, - apie Vilijampolės įžymybės slapstymosi mėnesius kalbėjo buvęs šalies policijos vadovas Vytautas Grigaravičius. - Jokios šiuolaikinės technikos, jokio telefono, kompiuterių ar panašiai, tiktai per žmones, kuriuos tu pažįsti, praktiškai per ryšininkus”.
Kad H. Daktaras slepiasi atokioje sodyboje Panevėžio rajone kriminalistai sužinojo prieš penkerius metus - 2009 metų vasarį, tačiau buvo jau per vėlu – gaujos vadeiva pakeitė slėptuvę. Ir nors niekas iš teisėsauginininkų vis dar nelinkęs atskleisti operatyvinio darbo virtuvės paslapčių, tačiau ką reikia sekti, kriminalistai puikiai žinojo.
„Aš turbūt išliksiu iki galo profesionalus ir neįvardinsiu konkrečių detalių, tiktai pasakysiu, kad vienaip ar kitaip vyksta asmenų, nusikaltėlių paieškos organizavimas…, - pasakojo V. Gailius. - Ir kaip parodė ilgametė praktika, net 80 procentų, vis dėlto koks bebūtų nusikaltėlis, paveda jausmai. Dalis šitos teorijos pasitvirtino ir H. Daktaro atveju”.
Kodėl Henytė pasirinko Bulgariją?
Sekdami H. Daktaro artimuosius, pareigūnai nustatė, kad Kauno mafijos bosas slapstosi Bulgarijoje. Šią šalį H. Daktaras pasirinko ne šiaip sau.
„Per pastaruosius dešimt metų Bulgarijoje buvo nušauta 150 žmonių. Tenai mafiozai veikė pakankamai drąsiai, - „Mafijos kronikose” kalbėjo seniausio Lietuvoje kriminalinio spaudos leidinio „Akistata” steigėjas Vytautas Žutautas. Jis H. Daktaro sulaikymo metu ilsėjosi Bulgarijoje. – Todėl man susidarė įspūdis, kad H. Daktaras neatsitiktinai pasirinko Bulgariją, kadangi tuo metu pas juos buvo toks „bezpriedelas”, kaip pas mus Lietuvoje, 1990-aisiais. Todėl tuo metu jis galėjo ne tik pasislėpti, bet ir sukūręs savą gaują pradėti daryti naujus nusikaltimus”.
2009 m. rugsėjo 4 d. kovinė bulgarų šturmo grupė H. Daktarą suėmė, kai jis kartu su sūnumi Enriku ir jam prieglobstį suteikusiais vietos gyventojais užsuko pasistiprinti avienos patiekalų į restoraną. Vietiniams Henytė prisistatinėjo kaip Kostia.
Lietuvos nusikaltėlis Nr. 1 į tėvynę buvo pargabentas su karališka pagarba – kariniu lėktuvu „Spartan“, kuriuo į užsienio vizitus skraido ir mūsų šalies vadovai.
Henytės pargabenimo operacija mūsų valstybei kainavo beveik 20 000 litų.
Kauno Daktarų gauja – unikalus reiškinys. Iš kitų nusikaltėlių susivienijimų ji išsiskyrė savo dydžiu, griežta organizacine struktūra ir išskirtiniu, net 30 metų trukusiu klestėjimu. Tačiau šiandien Daktarai – jau istorija. Pernai birželį Klaipėdos apygardos teisme H. Daktaras nuteistas kalėti iki gyvos galvos ir nors neabejojama, kad jis tokį nuosprendį skųs iki pat aukščiausiojo teismo, kalėjimo vartai jam greičiausiai jau niekuomet nebeatsivers.
„Mafijos kronikos – su Dailiumi Dargiu“, pirmadieniais, 20 val. per TV3 televiziją.
