Ketvirtadienį Lietuvos apeliacinis teismas atvertė H. Daktaro ir jo bičiulių baudžiamąją bylą, tačiau trijų teisėjų kolegija net nesigilino į joje nustatytas aplinkybes – į posėdį neatvyko valstybinį kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Zdislavas Tuliševskis.
Prokuroro keliolika minučių laukė ne tik teisėjai ir nuteistieji, bet ir gausus būrys advokatų. Toks vaizdas, kai valstybinio kaltintojo kėdė yra tuščia, teismo salėje yra gana retas dalykas, todėl darbuotojai susisiekė su valstybinį kaltinimą palaikančiu prokuroru – kodėl jis neatvyksta į posėdį.
Dar atsakymo nežinojęs H. Daktaras neslėpė nuostabos, kad neatvyko valstybinis kaltintojas ir juokavo, jog greičiausiai prokuroras nebenori jo teisti ir nusprendė atsiimti kaltinimus, tačiau netrukus teisėjų kolegijos pirmininkas Valdimaras Bavėjanas paskelbė, kad posėdis neįvyks.
„Susisiekėme su prokuroru ir jis pranešė, kad neatvyks, nes nespėjo sugrįžti iš atostogų“, – proceso dalyvius informavo teisėjas.
Bylos be prokuroro nebuvo galima tęsti, tam neprieštaravo ir H. Daktaras, ir taip pat suimtas jo bendras Egidijus Abarius. „Čia jau teismui spręsti, ar galima tęsti bylos nagrinėjimą, ar ne“, – sakė grandinėlę su religinio pobūdžio pakabukais ant kaklo pasikabinęs H. Daktaras.
Tuo metu nuteistųjų advokatai stebėjosi, kad Generalinė prokuratūra į bylos nagrinėjimą neatsiuntė kito prokuroro – juk jam tereikėtų išklausyti baigiamąsias advokatų kalbas.
„Jeigu nors vienas advokatas būtų neatvykęs į posėdį, tai iš karto būtų nubaustas“, – sakė jie.
Teismas bylos nagrinėjimą atidėjo iki pirmadienio – tuomet nuteistųjų advokatai turės galimybę išsakyti savo poziciją dėl baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų.
Kaip visada, stebėti proceso atvyko H. Daktaro motina Jadvyga Daktarienė ir žmona Ramutė Daktarienė. Pastaroji posėdžiui pasibaigus norėjo pabučiuoti nelaisvėje esantį savo sutuoktinį, tačiau H. Daktarą saugantys konvojaus pareigūnai paprieštaravo.
„Čia ne mes, čia įstatymai draudžia pabučiuoti“, – juokavo pareigūnai.
H. Daktaro byloje prokuroras jau yra baigęs sakyti savo baigiamąją kalbą – jis siekia, kad Hena būtų pripažintas kaltu ir dėl nusikaltimų, kuriuos jam prokuratūra inkriminavo, tačiau Klaipėdos apygardos teismas panaikino. Be to, valstybinis kaltintojas siekia, kad 20 metų laisvės atėmimo nuteistas E. Abarius, pravarde Goga, būtų įkalintas iki gyvos galvos.
Prokuratūra atsiprašė dėl apmaudaus nesusipratimo
Generalinė prokuratūra kaip nepriimtiną ir neturinčią pasikartoti vertina šios dienos situaciją, kai valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras neatvyko į teismo posėdį ir atsiprašo Lietuvos apeliacinio teismo bei kitų proceso dalyvių.
Sužinojus apie šią netikėtą situaciją Generalinėje prokuratūroje nedelsiant buvo pradėta aiškintis, dėl kokių priežasčių prokuroras neatvyko į posėdį ir kodėl jo nepakeitė joks kitas prokuroras.
Pirminiais duomenimis, atostogauti išvykusio prokuroro jį pavaduojantis kolega nepakeitė dėl apmaudaus nesusipratimo, tokių atvejų anksčiau nėra pasitaikę, todėl šis įvykis bus išnagrinėtas išsamiai ir aptartas visų pirma tam, kad ateityje tokios situacijos negalėtų susidaryti ir teismo darbas dėl tokių priežasčių nebūtų trikdomas.
H. Daktaras – labai pavojingas
Klaipėdos apygardos teismas yra nusprendęs, kad 1993-2000 metais veikė vienvaldžio lyderio H. Daktaro vadovaujamas nusikalstamas susivienijimas, kurio dalyviai buvo ginkluoti šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, naudotais ir planuotais panaudoti daromuose nusikaltimuose (nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose ir kt.).
Pasak teismo, anksčiau teistas H. Daktaras padarė septynis labai sunkius, su kėsinimusi į žmogaus gyvybę susijusius nusikaltimus bei šešis lengvesnius nusikaltimus. Pats tiesiogiai dalyvavo nužudant du žmones, nusikalstamas veikas darė siekdamas savanaudiškų tikslų ir išsaugoti savo įtaką nusikalstamame pasaulyje.
„Iš grupuotės lyderio veiksmų matyti, kad nusikalstama veikla buvo jo gyvenimo būdas. H. Daktaras – labai pavojingas visuomenei ir jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma. Nagrinėtu laikotarpiu nusikalstama veikla taip pat buvo šio vyro gyvenimo būdas“, – paskelbė teismas.
Byloje dėl itin sunkių nusikaltimų buvo 16 kaltinamųjų. Teismas konfiskavo kaltinamųjų turto už 550 tūkst. litų, nukentėjusiesiems priteisė 205,5 tūkst. litų turtinės ir 450 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo.
H. Daktaras dėl aštuonių nusikaltimų, iš kurių du kaltinimai nužudymu, padarymo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias veikas.
E. Abariui teismas skyrė laisvės atėmimą pataisos namuose 20 metų – jis pripažintas vienu iš nusikalstamo susivienijimo kūrėjų ir vadovų, padariusiu tris labai sunkius ir keturis mažiau visuomenei pavojingus nusikaltimus.
E.Abarius dėl dvylikos nusikaltimų, iš kurių trys kaltinimai nužudymu ir du pasikėsinimu nužudyti, padarymo išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias veikas.
Apeliaciniu skundu Generalinė prokuratūra prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę su teisėsauga bendradarbiaujančiam buvusiam nusikalstamo susivienijimo dalyviui R. Žilinskui. Teismas jam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Tuo metu prokuratūra mano, kad kaltę pripažinusiam ir tyrimui padėjusiam R. Žilinskui turi būti skirta švelnesnė bausmė.
Prokuratūra skunde taip pat rašo, kad nuteistieji turi atlyginti tūkstantines proceso - lavonų paieškos, atgabenimo iš užsienio – išlaidas.
Nuosprendį taip pat apskundė E.Abarius, Audrius Gudomskas, Nikolajus Archipovas, Rolandas Zaveckas, R. Žilinskas.
R. Zaveckui skirta 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad jau anksčiau teistas kaltinamasis buvo aktyvus nusikalstamo susivienijimo narys, smurtinių nusikaltimų vykdytojas, susivienijimo hierarchijoje turėjęs aukštesnę padėtį ir nusikalstamo susivienijimo vadovų vertinamas kaip patikimas dalyvis. Jis padarė du labai sunkius ir kelis lengvesnius nusikaltimus.
Rimgaudas Lantuchas nuteistas 13 metų laisvės atėmimo bausme, Gyčiui Ježeriui skirta 11 metų laisvės atėmimo.
Virginijų Silvestravičių teismas nuteisė devynerių metų laisvės atėmimo bausme, Vaidą Vansevičių - aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, jas nuteistieji taip pat privalės atlikti pataisos namuose.
Pasak teismo, V. Silvestravičius padarė trylika nusikalstamų veikų, o V. Vansevičius - dešimt, abu kaltais prisipažino visiškai, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimus ir juose dalyvavusius asmenis.
Kitiems kaltinamiesiems - N. Archipovui, R. Žilinskui, Sauliui Vaitukaičiui, V. Gudzinskui, Ramūnui Stanioniui, A. Gudomskui - teismas skyrė bausmes nuo dvejų iki aštuonerių metų. Jie jas privalės atlikti pataisos namuose. Kazimieras Petronis nuteistas 45 paromis arešto, o R. Stončiui baudžiamoji byla nutraukta suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Teismas nustatė, kad N. Archipovas, R. Stanionis ir K. Petronis nepriklausė nusikalstamam susivienijimui.
H. Daktaro ir jo grupuotės narių byla teisme nagrinėta nuo 2011 metų gegužės. Pirmąsyk už grotų jis atsidūrė būdamas 19 metų. Suėmimą H. Daktarui teismas skyrė dar 2008 metų gruodžio 24 dieną, tačiau tada „Hena“ pasislėpė. Jis sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto 2009-ųjų rugsėjį.
Byloje „daktarų“ grupuotės nariams inkriminuoti sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, padaryti 1993-2000 metais: nusikalstamo susivienijimo dalyvių padaryti nužudymai buvo susiję su įtakos įtvirtinimu, konkuruojančių dėl pelno ar „daktarų“ autoriteto nepaisančių nusikalstamo pasaulio atstovų pašalinimu.
Pareigūnai išsiaiškino, kad susivienijimo dalyviai pasižymėjo geru organizuotumu, buvo apsirūpinę ginklais – disponavo dideliu kiekiu automatų, pistoletų, granatų, sprogmenų. Pagrindinę nusikaltimų dalį sudarė veikos, susijusios su svetimo turto užvaldymu, tai – turto prievartavimai, plėšimai, kurių metu prieš nukentėjusiuosius buvo naudojami šaunamieji ginklai, fizinis ir psichologinis smurtas. Kaltinamiesiems inkriminuojamas ir didelį atgarsį visuomenėje sukėlęs Sigito Čiapo ir Vinco Varno nužudymas 1996 metų pavasarį Kaune.