Apie tokią idėją DELFI pranešusi Lietuvos moksleivių sąjungos pirmininkė Akvilė Burneikaitė tikino, kad moksleiviai pasisako už tai. A. Burneikaitės teigimu, nekantriai laukiama meto, kai mokyklinio amžiaus jaunuolių likimą nuspręs ne 2-4 valandos, per kurias paprastai laikomas egzaminas, o pasiekimai viso mokymosi metu.
Su tuo sutiko ir Lietuvos moksleivių parlamento (LMP) Švietimo ir mokslo komiteto atstovė Vilija Valatkaitė. Anot merginos, jei rengiant segtuvą būtų užtikrintas akademinis sąžiningumas, apie tokios idėjos realizavimą tikrai galima svarstyti.
Staiga panaikinti egzaminus būtų per didelis smūgis
„Jei jau nuspręstume šį pokyti priimti, manau, reikėtų link to eiti labai po truputi, todėl tokie pokyčiai negalėtų būti įvykdyti artimiausiu metu. Egzaminų tvarka yra įsisenėjusi ir jei sugalvotume staiga ją pakeisti, tai būtų didelis smūgis moksleiviams“, – sakė mergina.
Ji pripažino – moksleiviai patiria didžiulį stresą, kai viena diena ar pora valandų lemia jų likimą, tačiau V. Valatkaitė nemano, kad egzaminus reikėtų visiškai panaikinti. Mergina siūlo taikyti jungtinę sistemą – atsižvelgti ne tik į egzaminų rezultatus, bet ir į popamokinės veiklos pasiekimus.
„Pritartume tam, kad būtų atsižvelgiama ne tik į brandos egzaminų rezultatus, bet ir į moksleivių motyvaciją, visuomeninę veiklą, kitus pasiekimus – tai, kuo jie užsiėmė visus dvylika metų“, – sakė V. Valatkaitė.
Siūlo į moksleivių pasiekimus žiūrėti plačiau
Merginos teigimu, užsienyje gana populiaru stojant į aukštąsias mokyklas pateikti „personal statement“ – motyvacinį laišką ir savo veiklos ataskaitą.
„Galbūt matematinius pasiekimus ir būtų galima įvertinti tam tikru balu, tačiau visuomeninę veiklą, kad ir pavyzdžiui, dalyvavimą Lietuvos moksleivių parlamento veikloje, taip įvertinti sunku. Tai nėra išmatuojama, todėl motyvacinio laiško rašymas padėtų įvertinti ne tik moksleivių protinius sugebėjimus, bet ir tai, kas nėra vertinama mokykloje“, – aiškino LMP atstovė.
Jos teigimu, moksleivių parlamente jaunuoliai taip pat mokomi rašyti motyvacinius laiškus, apie jų pripažinimą ketinama diskutuoti su aukštųjų mokyklų atstovais.
„Smūginis“ vertinimas liks praeityje
Savo ruožtu Nacionalinio egzaminų centro (NEC) vadovė Saulė Vingelienė patikino, kad kriterinio kaupiamojo vertinimo elementų turi ir dabartiniai egzaminai.
„Baigiant mokyklą išlaikytų egzaminų krepšelį, bėgant metams, galima papildyti naujais egzaminais, perlaikyti kai kuriuos egzaminus, jei jų įvertinimai nepatinka. Valstybinių brandos egzaminų (VBE) vertinimas yra kriterinis. Naudojant apibrėžtus vertinimo kriterijus, kandidatų VBE metu gauti įvertinimai priskiriami iš anksto nustatytiems VBE pasiekimų lygiams“, – pasakojo ji.
Be to, šiuo metu nuo „smūginio“ akademinių pasiekimų įvertinimo baigiant mokyklą, palaipsniui pereinama prie galimybės įsivertinti po kiekvieno koncentro (standartizuoti testai baigus 2, 4 ir kt. klases).
„Tai padės stebėti ar mokinys daro pažangą ir padėti jam, jei reikia“, – aiškino S. Vingelienė.
Pabrėžia 2 dalykus
Tiesa, ji pripažino, kad kol kas dar nėra įrankio, padedančio įvertinti socialinius-emocinius įgūdžius. Tačiau apie tokio įrankio įvedimą yra svarstoma.
„Aptariama idėja apie galimybes kaupti standartizuotų testų rezultatus, įvairius reikšmingus darbus ar jų įvertinimus (pvz., konkursų, olimpiadų ir pan. apdovanojimus), dalyvavimo socialinėse veiklose įrodymus. Tikėtina, kad kriterinio kaupiamojo vertinimo sistema sumažintų patiriamą stresą, tačiau ji patikimai veiks tik tada, kai visi dirbs sąžiningai: mokiniai nenusirašinės, neapgaudinės, mokytojai nebandys nepelnytai „pagerinti“ rezultatų“, – sakė NEC atstovė.
Jos teigimu, vykstant diskusijoms dėl įvairesnių mokinių pasiekimų išorinio vertinimo įrankių, kurie leistų išmatuoti ne tik akademinius mokinių pasiekimus, bet ir mokinių socialines kompetencijas, NEC suvokia mokinių pasiekimų vertinimo principų svarbą, kuriuose pabrėžiami du svarbūs dalykai – tai vertinimo patikimumas ir validumas.
„Diegiant bet kokią vertinimo naujovę, reikia suvokti, kad bet koks vertinimas yra matavimas. Tik vieni matavimo vienetai yra išreikšti skaičiais, kiti yra aprašomieji. Bet visais atvejais reikia numatyti, ar naujasis įrankis leis maksimaliai skaidriai ir patikimai matuoti mokinių pasiekimus, nepriklausomai nuo jų lyties, gyvenamosios vietos, socialinio ir ekonominio konteksto. Kitas svarbus dalykas – tai vertinimo validumas – kertinis susitarimas tarp mokinių ir jų pasiekimų vertinimą vykdančios institucijos. Matuoti/vertinti galima tik tai, ko mokiniai buvo mokomi ugdymo procese. Tad paraleliai vykstant diskusijoms apie naujus vertinimo įrankius, reikia kelti klausimus ir apie ugdymo proceso kaitą“, – įsitikinusi S. Vingelienė.
Kas galėtų sudaryti segtuvą?
Paklausta, kaip mano, kas turėtų būti įsegta mokinio segtuve, kad šis prilygtų egzamino vertinimui, NEC atstovė patvirtino, kad pirmiausiai nesiektų prilyginti naujų pasiekimų vertinimo formų ir turinio egzaminų įvertinimui.
„Į virtualų mokinio segtuvą galima įsegti įvairias jo socialines kompetencijas liudijančius pasiekimus, akademinius pasiekimus neformaliame švietime. Galima svarstyti, kad dalyvavimas socialinėse/labdaros/pilietinėse akcijose ar jų organizavimas leidžia pademonstruoti ne mažiau svarbias organizavimo, iniciatyvumo, kūrybiškumo, atsakingumo kompetencijas. Pasiekimai šalies ir tarptautinėse olimpiadose, įvairiuose mokslo ir kūrybos konkursuose taip pat gali būti mokinio segtuvo dalimi. Mokinio segtuvo objektai gali būti interesų grupių (mokinių, jų tėvų, mokytojų, švietimo politikos formuotojų ir vykdytojų, aukštųjų mokyklų atstovų, darbdavių) susitarimo klausimu. Gal net galima svarstyti, kad mokiniai galėtų patys nuspręsti kokie jų pasiekimai yra svarbūs ir viešintini. Ypač kai Lietuvoje jau yra išbandyta mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo elektroninė EUfolio platforma“, – sakė ji.
Pasak S. Vingelienės, daug svarbiau yra užtikrinti pasiekimų rezultatų patikimumą ir validumą, nesumenkinti mūsų mokinių tarptautinio konkurencingumo, įvedant pasiekimų vertinimo naujoves.
Įkvepia pavyzdžiai iš užsienio
NEC vadovė ne kartą pabrėžė, kad egzaminai ne tik patogiausiais, bet ir pigiausiais būdas patikrinti moksleivių žinias. Anot S. Vingelienės, kol kas finansiniai skaičiavimai, kiek kainuotų pereiti nuo egzaminų prie segtuvų nėra atlikti, tačiau ji mano, kad „pigiai, greitai ir gerai“ apsisukti tikrai nepavyktų.
„Esame susipažinę su išorinio vertinimo sistemomis įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, Airijoje, Olandijoje galutinį mokinio pasiekimų įvertinimą sudaro projektinės/ilgalaikės veiklos ugdymo procese įvertinimo ir centralizuotai vykdomo egzamino rezultato suma. Šių šalių sėkmę garantuoja ne tiek pačių įrankių inovatyvumas, kiek egzistuojanti mokinių pasiekimų monitoringo sistema. Šiose šalyse ne tik vyksta nuolatinis įvairių mokinio pasiekimų stebėjimas, bet, remiantis tais pasiekimais, priimami sprendimai dėl tolimesnio mokinio mokymosi. Mokyklos stebimos ir kontroliuojamos ar mokinių pasiekimai, atliekant ilgalaikes užduotis, sutampa su išorinio vertinimo rezultatais. Tokia sistema taikoma Olandijoje“, – aiškino S. Vingelienė.
Ji taip pat nedrįso spėti, kada tokia sistema galėtų įsigalėti Lietuvoje, nes kol nėra aiškių kriterinio kaupiamojo vertinimo sistemos apmatų – kokie bus nauji vertinimo įrankiai, kokiuose ugdymo koncentruose būtų diegiamos vertinimo naujovės, ar naujus vertinimo įrankių rezultatus naudos aukštosios mokyklos stojimui, tai pasakyti sunku.
Sumaišties išvengti nepavyks
Tačiau S. Vingelienė sutiko su moksleivių parlamento atstovės požiūriu, kad jau netrukus tokių permainų nereikėtų.
„Kiekviena naujovė pradžioje įneša sumaišties. Žinoma, priimant sprendimą dėl mokinių naujų pasiekimų vertinimo įrankių diegimo, reikia atsižvelgti į daugelį faktorių, taip pat ir mentalinį. Rengimosi Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitai patirtys, kada mokinys turi savarankiškai pasiruošti viešajam kalbėjimui pagal pateiktą arba paties suformuluotą temą, rodo, kad savarankiškumas, sąžiningumas, atsakomybė už savo veiklą ir rezultatą vis dar nėra savaime suprantami mūsų mokiniams. Dalis mokinių pasinaudoja galimybe lengvai ir nebrangiai nusipirkti parengtas kalbas ir jų planus, parduodamus gerai žinomuose internatiniuose puslapiuose, kurių veiklos sustabdyti švietimo sistemos darbuotojai neturi jokių galių.
Viskas prasideda nuo kiekvieno mūsų sąmoningumo, kurį šiuo atveju, žvelgiant iš mokinio perspektyvos, geriausiai apibūdintų atsakymai į tokius klausimus: ar man nėra gėda pirkti tai, ką aš pats esu įgalus ir privalau padaryti? Ar man nėra gėda tiesiog elgtis nesąžiningai mokytojo ir kitų mokinių atžvilgiu? Vienas svarbiausių iššūkių būtų realiai perkelti mokymosi atsakomybę nuo mokytojo ant paties mokinio pečių“, – paklausta apie tai, kaip būtų galima užtikrinti akademinį sąžiningumą moksleivių darbuose, atsakė ji.