Šiais metais stosiantiems į aukštąsias mokyklas būtina išsilaikyti tris valstybinius brandos egzaminus (VBE), iš jų matematika ir lietuvių kalbos (VBE) yra privalomi. Taip pat atsiranda antroji konkursinė eilė.
„Kitais metais keisis ir kartelė brandos atestatui gauti, ir VBE skalė. Šitie metai yra pereinamieji prieš būsimus dar didesnius pokyčius“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo LAMA BPO prezidentas, prof. Pranas Žiliukas.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Nacionalinės priėmimo grupės vadovas Saulius Bugailiškis pastebėjo, kad dar šių mokslo metų pradžioje, kai iki lapkričio 23 dienos reikėjo rinktis VBE, kuriuos laikys, atsirado tokių, kurie nežinojo įstatymų pakeitimų.
„Nuo 2024 m. įsigaliojo mokslo ir studijų įstatymas, kuriame aiškiai nurodyta, kad pretenduojant į aukštąsias mokyklas (ir kolegines, ir universitetines) reikės trijų VBE. Jeigu 2023 m. reikėjo trijų valstybinių egzaminų, tai yra lietuvių, matematikos ir bet kurio dar vieno išlaikyto tik pretenduojant į valstybės finansuojamas vietas, tai šiemet tas galioja ir pretenduojant į mokamas vietas“, – kalbėjo S. Bugailiškis.
MRU Nacionalinės priėmimo grupės vadovas vylėsi, kad šiemet nepasikartos kažkurių metų scenarijus, kai 35 proc. abiturientų neišlaikė matematikos.
„Tokiu atveju, jie neturės teisės stoti niekur, išskyrus profesines mokyklas, rengimo centrus“, – sakė S. Bugailiškis.
Neužtenka tik išlaikyti
MRU atstovas atkreipė dėmesį, kad tuos tris valstybinius brandos egzaminus neužtenka tik išlaikyti, dar reikia tą padaryti tam tikru lygiu.
„Pavyzdžiui, stojant į universitetus, reikia surinkti tų trijų VBE pagrindinį mokymosi lygį atitinkantį vidurkį. Tai reiškia, kad, kai yra trys VBE, jų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažiau kaip 36 balai šimtabalėje sistemoje. Šešiolika yra minimalus balas egzaminui išlaikyti. Juodžiausias scenarijus būtų, pavyzdžiui, matematika – 16 balų, kiti, tarkime, – 48 balai, 46 balai. Stojant į kolegijas, užtenka tik patenkinamo mokymosi lygio atitinkančio rezultato. Tai yra 16 balų“, – aiškino S. Bugailiškis.
Jis atkreipė dėmesį, kad, kai buvo pratęstas laikas rinktis egzaminus, matematikos VBE papildomai pasirinko 144 jaunuoliai.
„Vadinasi, jie žinojo tą situaciją“, – teigė S. Bugailiškis.
Remiantis Nacionalinės švietimo agentūros statistika, šiais metais matematikos VBE pasirinko daugiau. Jeigu, pavyzdžiui, 2023 metais matematikos egzaminą pasirinko 16 520 , tai dabar yra 17 tūkst. laikančių.
„Vadinasi, yra vaikų, kurie žinojo šitą situaciją, ir bando laikyti egzaminus, kad galėtų įstoti į aukštąsias mokyklas“, – svarstė S. Bugailiškis.
Kritika matematikos programai
MRU atstovas kvestionavo mokyklinės matematikos programos apimtį.
„Mokytojai skundžiasi, kad vaikai paprasčiausiai nespėja išeiti viso kurso. (…) Bet šiaip matematika yra vienas dalykų, kuris šiek tiek padeda loginiam mąstymui, šiek tiek formuoja supratimą apie procesus“, – teigė S. Bugailiškis.
Jo nuomone, dėl reikalavimo išsilaikyti matematikos VBE galimai labiausiai nukenčia tie, kurie planuoja stoti į filologines studijas, istoriją.
„ Čia gali būti niuansų, bet reikia tik išlaikyti VBE, nes konkursine bale kaip pagrindinis egzaminas skaičiuojamas arba istorijos, arba lietuvių, arba užsienio kalbos VBE, priklausomai nuo to, kur stoji. 16 gauni, ir jūs praeinate“, – sakė S. Bugailiškis.
Anksčiau baigusiems mokyklas – išimtis
Pasak laidos pašnekovo, abiturientai, kurie anksčiau baigė mokyklas, taikomi tokie patys minimalūs reikalavimai, kokie buvo tada, kai jie baigė.
„Bet yra toks dalykas, kad kiekvienais metais aukštosios mokyklos turi iki birželio 1 dienos nustatyti minimalų slenkstinį balą, kuris keičiasi. Pavyzdžiui, pas mus buvo prieš kažkiek metų vienoks slenkstinis balas, praeitais metais – 5,4, šiais metais – 5. Jis taikomas visiems stojantiesiems, nepriklausomai nuo baigimo metų. Slenkstinis balas aukštosiose mokyklose yra įvairus“, – teigė S. Bugailiškis.
Atsiranda antroji eilė
LAMA BPO prezidentas, prof. P. Žiliukas atkreipė dėmesį, kad šiais metais atsiranda dar viena naujovė – antroji konkursinė eilė, kuria galės pasinaudoti našlaičiai, mažesnį dalyvumo lygį turintys asmenys, gaunantys socialinę paramą, turintys darbo patirties.
„Nieko ypatingo toje konkursinėje eilėje nėra, tik ,pirmiausia, pagal ją vyksta konkursai, o tada jau pagal pirmą įprastą konkursinę eilę. Jai skirta maždaug 10 proc. bendro valstybės finansuojamų vietų skaičiaus“, – sakė P. Žiliukas.
LAMA BPO prezidento įsitikinimu, antrosios konkursinės eilės reikšmė didžiausia tose studijų kryptyse, kur didžiausia konkurencija.
„Šiemet antrai konkursinei eilei skirta apie 1300 vietų. Bendras valstybinių vietų skaičius šiemet daug nesikeičia – apie 12,7 tūkstančio“, – teigė P. Žiliukas.
