Vaikinas savo planą brandino ilgai
Kaip DELFI pasakojo vieno iš socializacijos centrų darbuotojas, nelaimė įvyko vasarą, kai dalis vaikų išvyko atostogoms namo, o dalis turėjo likti socializacijos centre, kadangi jie dėl savo nusižengimų nebuvo išleisti. Dėl to teko sujungti ištuštėjusias grupes.
„Anksčiau naujokai gyveno atskirai, bet sujungus grupes jie atsidūrė grupėje su jau patyrusiais ir žiauresniais paaugliais. Šis paauglys labai jautrus, sunkiai pritampantis. Nors jis gyvena pas mus jau keletą mėnesių, iki šiol nesusitaikė su padėtimi. Vieną kartą, kai jie buvo išvežti į renginį, bandė pabėgti – neatlaikė jo nervai. Aišku, buvo sugautas ir neteko teisės vasarai grįžti į šeimą. Mano žiniomis, prieš keletą dienų jis kalbėjosi su motina, kuri pranešė, kad iš užsienio grįžta tėvas. Galbūt norėdamas pamatyti namiškius, jis ir surezgė tokį planą. Bėgti iš socializacijos centro sudėtinga, todėl persipjovė venas, kad atsidurtų ligoninėje, o iš ten vėl pabėgo. Ar jis norėjo nusižudyti, sunku pasakyti, faktas, kad jei nebūtų sulaukęs pagalbos, tikrai galėjo mirti. Vieną vakarą jis pasiliko vienas bendrame kambaryje. Ten ir įvykdė savo planą. Laimė, kad auklėtoja kas 15 minučių ateidinėjo pasižiūrėti, ką jis veikia. Ji ir rado jį pasruvusį kraujuose, iškvietė apsauginį, o šis greitai užveržė venas diržu. Beje, kaip vėliau paaiškėjo, jis šiam veiksmui ruošėsi, klausinėjo savo bendraamžių, ar skauda, kai persipjauni venas“, - teigė DELFI pašnekovas.
Pasak jo, apmaudu, kad per 20 metų socializacijos centruose niekas nepasikeitė, gal tik smurto vis dėlto mažiau, nors hierarchija tarp paauglių ir išlieka. Jo manymu, reikia iš esmės keisti visą sistemą: negalima į tą patį socializacijos centrą siųsti vaiko už mokyklos nelankymą ir vaiko, turinčio kriminalinės patirties. Dar viena bėda, kad darbuotojai esą neprileidžiami prie vaikų bylų, todėl nežino, už kokius nusižengimus jie pateko.
„Anksčiau būdavo galimybė susipažinti su auklėtinio istorija, dabar vaikas nebent pats pasipasakoja, o tai yra blogai, kadangi auklėtojas turi turėti apie jį kuo daugiau informacijos. Be to, anksčiau vaikai laisviau galėdavo matytis su namiškiais, jei tokius turėdavo. Jeigu vaiko vieno neišleisdavo atostogoms pas tėvus, kartu vienai dienai galėdavo į jo namus vykti auklėtojas. Tuo pačiu susipažindavo su vaiko aplinka ir geriau jį pažindavo. Dabar vaikas – kaip mumija, nieko negalima apie jį žinoti.
Mano manymu, neišleisti vaiko namo – pats baisiausias dalykas, koks gali būti. Suprantama, kad jis probleminio elgesio, bet turėtų būti sistema, tam tikros institucijos, kurios kontroliuotų jį, kai šis atostogų metu gyvena šeimoje. Vaikas turi turėti teisę matytis su artimaisiais. Minėtas incidentas akivaizdžiai parodė, kad vaikai pasiilgsta šeimos, jiems svarbu su ja bendrauti. Todėl negalima už nusižengimus visiškai atimti tokią galimybę – galima tiesiog sutrumpinti buvimo namuose laiką, o ne visai jį nubraukti“, - svarstė pašnekovas.
Jo teigimu, socializacijos centrai dažniau gadina vaikus, o ne socializuoja. Esą izoliavimas nuo visuomenės dar niekam nepadėjo. Už menkus nusižengimus patekę vaikai čia gali praeiti tokią mokyklą, kad išeis kriminalinio pasaulio žinovais. Kiti tiesiog nepritampa ir bėga iš ten, visiškai negalvodami apie pasekmes.
Tragiškai pasibaigę pabėgimai
Prieš keletą savaičių paauglės bandymas pabėgti iš kito socializacijos centro pasibaigė dar tragiškiau. Paauglė surištomis paklodėmis bandė nusileisti iš trečio aukšto. Apie tai budėtojui pranešė išsigandusios jos draugės, tačiau jau buvo per vėlu: paklodės neatlaikė merginos svorio ir nutrūko, o paauglė smarkiai susižalojo – susilaužė koją ir stuburo slankstelį, netgi prireikė blauzdikaulio operacijos. Į socializacijos centrą ji pateko už mokyklos nelankymą ir valkatavimą, o pabėgimo dieną buvo atlikusi tik pusę bausmės. Po incidento socializacijos centro direktorė žiniasklaidos atstovus tikino, kad mergaitė bėgo ne dėl konfliktų su bendraamžėmis, o ištroškusi laisvės.
Tokie atvejai socializacijos centrams nėra didelė naujiena. Štai prieš keletą metų panašioje situacijoje, iššokusi per antro aukšto langą, susižalojo šešiolikmetė, laisvės ribojimu nubausta dėl bėgimo iš namų, mokyklos nelankymo, valkatavimo ir girtuokliavimo. Anksčiau ji jau buvo pabėgusi – pralindo pro grotuotą langą, nusileido virve ir grįžo namo pas mamą. Nors po šio incidento įstaigos administracija pažadėjo, kad jei mergina nieko neprisidirbs, galbūt galės grįžti namo legaliai, būdama mokykloje per pertrauką ji staiga šoko per antrame aukšte esančios klasės langą.
Ministerija žada permainas
Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerija įsitikinusi, kad šioje srityje vyksta teigiami pokyčiai. Pasak ministerijos specialistų, socializacijos centre, kuriame ir įvyko minėtas incidentas, jau yra įvykę svarbių pokyčių. Peržiūrėtas darbuotojų etatų sąrašas, atsižvelgus į mokinių poreikius, peržiūrėta jų dienotvarkė: vaikų ugdymas labiau individualizuojamas, atsižvelgiama į kiekvieno mokinio poreikius, švietimo pagalbos specialistai pradėjo teikti vaikams labiau koordinuotą kompleksinę pagalbą pagal kiekvienam vaikui sudarytą individualų planą, vaikams suteikta galimybė mokytis pagal ikiprofesinio mokymo programą. Pagerintos vaikų gyvenimo ir mokymosi sąlygos: atnaujinta dalis gyvenamųjų patalpų, mokymo kabinetų, nupirkta naujų ugdymo priemonių.
Švietimo ir mokslo viceministrės Nataljos Istominos patikinimu, nėra teisinga informacija, kad vaikai į socializacijos centrus patenka tik už mokyklos nelankymą.
„Aš kaip tik peržiūrėjau sąrašus – visiems socializacijos centre atsidūrusiems vaikams pagal įstatymus skirta vidutinė priežiūra, t. y nebeužtenka vaiko stebėti, lankyti namuose, nepadeda specialistų konsultacijos. Šie vaikai jau padarę veiką, kuri traktuojama kaip nusikalstama. Didžiausia problema, kad vieni turi vos vieną teistumą, kiti – net vienuolika. Padarę labai sunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, žmogžudystę, siunčiami į nepilnamečių pataisos namus, ne į socializacijos centrą. Mano nuomone, socializacijos centrai neturėtų būti su tvoromis ir traktuojami kaip bausmė. Tai turi būti vieta, kurioje vaikas gauna visą jam reikalingą kompleksinę pagalbą, įgauna tam tikrų įgūdžių. Juk apie 60 proc. socializacijos centrų vaikų – iš globos įstaigų ir dauguma jų turi emocijų ar elgesio sutrikimų, tiesa, ne tokių, dėl kurių jie nesugebėtų grįžti į visuomenę“, - svarstė ministerijos atstovė.
Paklausta, kodėl kai kuriuose centruose sumažėjo psichologų etatų, N. Istomina aiškino, kad, pavyzdžiui, Veliučionių socializacijos centre nuėmus pusę psichologo etato buvo pridėtas visas socialinio pedagogo etatas. Pasak jos, psichologas turi tik diagnozuoti specialiuosius poreikius ir pasiūlyti veiksmų planą. Tokių specialistų daug nereikia, tačiau labai trūksta psichoterapeutų, kurie taikytų įvairias įvairių krypčių metodikas – nuo judesio, meno iki šunų, žirgų ar delfinų terapijos.
„Specialistų netrūksta. Tiesiog, kaip ir visose srityse, trūksta gerų specialistų. Juk jie turi ne tik prižiūrėti vaikus, bet dirbti komandoje, bendradarbiauti ir siekti bendrų tikslų ugdydami vaikus“, - antrino Švietimo politikos ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas.
Pasak jo, vaikų socializacijos centrų paskirtis – užtikrinti centre apgyvendinto vaiko tinkamą ugdymą, teikti kvalifikuotą socialinę, pedagoginę, psichologinę, specialiąją pedagoginę, informacinę arba kitą pagalbą, siekiant teigiamų vaiko elgesio pokyčių. Taip pat ugdyti jo vertybines nuostatas bei socialinius įgūdžius, padedančius tapti savarankišku, atsakingu žmogumi gyvenimui visuomenėje. 2015 m. vienam vaikui per metus planuojama skirti 15 189 EUR. Daugiausiai lėšų skiriama ugdymo proceso organizavimui ir komunalinėms išlaidoms, kadangi centras dirba visus metus, 24 valandas per parą.
Pagalbos telefonai:
| Psichologinės pagalbos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
| Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai | 8 800 28888 | I-VII visą parą |
| Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai | 116 111 | I-VII 11:00 - 21:00 |
| Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba) Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui. | 8 800 77277 | I-V 16.00 - 20.00 |
| Pagalbos moterims linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai | 8 800 66366 | I-VII 10:00 - 21:00 |
| Vilties linija Budi profesionalai, savanoriai konsultantai | 116 123 | I-VII visą parą |
| „Vaikų linija“ | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt | Atsako per dvi dienas |
| „Jaunimo linija“ | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetas | Atsako per dvi dienas |
| „Vilties linija“ | Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com | Atsako per tris darbo dienas |
| „Pagalbos moterims linija“ | Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt | Atsako per tris dienas |