Kompanijos statusas darbo sutartyje – SIA (latviškas UAB atitikmuo). Šiuo metu planuojame susilaukti atžalos ir paaiškėjo, jog kompanijos statusas vis tik yra „micro–enterprise“ – pasirodo, įmonė nemokėjo jokių socialinio draudimo įmokų, taigi nesikaupė nei pensija, nei motinystės pašalpa.
Norėčiau sužinoti ar gali neatitikti kompanijos statusas darbo sutartyje nuo realaus? Juk, jeigu būtume žinoję, jog nemokamos socialinio draudimo įmokos, būtume jas mokėję savanoriškai. Kiek žinau Lietuvos Respublikos piliečiai dirbantys užsienio kompanijoms Lietuvos teritorijoje yra privalomai draudžiami socialiniu draudimu. O kaip yra šiuo atveju?
Į DELFI skaitytojo klausimą dėl įmonės formos ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarkos atsako kontoros D LEGALS teisininkė Akvilė Dobromilskytė.
Siekiant išsamiai atsakyti į skaitytojo pateiktus klausimus, reikalinga papildoma informacija apie skaitytojo gyvenamąją vietą, darbo laikotarpį, kurį jis pradirbo Lietuvoje, dirbant Latvijos kompanijai. Taip pat reikėtų išsiaiškinti, ar darbdavys nemoka socialinio draudimo įmokų už skaitytoją Latvijos Respublikoje, ar darbuotojas nėra pasirašęs susitarimo su darbdaviu dėl taikytinos teisės ir pan. Dėl informacijos trūkumo negalima vienareikšmiškai atsakyti į skaitytojo klausimus ir pasiūlyti konkretų sprendimo būdą, tačiau galima pateikti bendrą informaciją, kaip yra reguliuojamas socialinis draudimas darbo užsienyje metu bei kam kyla atsakomybė dėl netinkamos darbo sutarties sudarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.
Pirma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalimi už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, tai reiškia, jei darbo sutartyje yra numatyta klaidinanti informacija, už teisingos informacijos nepateikimą ir dėl to kilusias pasekmes atsako darbdavys.
Antra, Europos Sąjungoje asmenų, judančių tarp šalių narių, socialinę apsaugą reguliuoja Reglamentas dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje Nr. 1408/71 (toliau – Reglamentas). Vadovaujantis Reglamento nuostatomis, socialinis draudimas darbo užsienyje metu reguliuojamas šalių susitarimais. Tokiais susitarimais yra nustatoma tarp šalių judančių asmenų teisės į socialinę apsaugą ir šalių atsakomybė dėl socialinio draudimo įmokų. Susitarimų dėl socialinio draudimo ir Reglamento tikslas yra taip sureguliuoti teisinius santykius, kad vienam asmeniui vienu metu būtų taikomi tik vienos šalies įstatymai. Asmuo apdraudžiamas ir privalo mokėti socialinio draudimo įmokas tik vienoje šalyje vienu metu pagal toje šalyje galiojančią sistemą.
Nors bendroji taisyklė nurodo, jog žmogui garantuojamas tos šalies, kurioje jis dirba, socialinis draudimas, kontoros D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė atkreipia DELFI skaitytojų dėmesį, jog, darbdaviui su darbuotoju susitarus, kad darbdavys socialinio draudimo įmokas už darbuotoją mokės Lietuvos Respublikoje, dar nereiškia, jog iš tikrųjų draudimo įmokos yra sumokamos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, darbdaviui, jei jis yra užsienio įmonė, visų pirma, reikia įsiregistruoti draudėju ir tik tada jam kyla tiesioginė pareiga mokėti už savo darbuotoją socialinio draudimo įmokas.
Pažymėtina, jog kol kas atsakomybės klausimas dėl darbdavio socialinio draudimo įmokų nemokėjimo nėra galutinai išspręstas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (SODRA) kol kas nėra prisiėmusi pareigos išmokėti darbuotojui jam priklausomų išmokų, jei yra nustatoma, kad darbdavys už darbuotoją nemokėjo socialinio draudimo įmokų. Darytina išvada, jog pačios darbo santykių šalys turi domėtis, ar atitinkama šalis vykdo savo pareigas. Vis dėlto, kontoros D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė pažymi, kad kiekvienas pilietis turi teisę savo pažeistas teises ginti teisme.
Taigi, jeigu būtų nustatyta, jog įmokų darbdavys nemokėjo nė vienoje valstybėje ir darbuotojui su darbdaviu susitarti taikiai nepavyksta, darbuotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, reikalaujant atlyginti patirtus nuostolius. Pabrėžtina, jog prieš kreipiantis į teismą, yra svarbu susirinkti darbdavio socialinio draudimo įmokų nemokėjimą pagrindžiančius įrodymus (pavyzdžiui, pažymas iš atitinkamų valstybių institucijų, jog darbdavys įmokų nėra sumokėjęs, susitarimą dėl socialinio draudimo, jei toks buvo sudarytas su darbdaviu ir kt.).
Apibendrinant visą aukščiau pateiktą informaciją, kontoros D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė nurodo, jog skaitytojo situaciją reikėtų analizuoti ir spręsti individualiai, atsižvelgiant į konkrečią informaciją ir duomenis, susijusius su darbuotojo gyvenamąja vieta, darbo laikotarpiu atitinkamoje valstybėje, pačia įmone, darbo sutartimi ir t.t.
Vadovaujantis principu, kad socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos pagal darbuotojo faktinę darbo vietą, darbuotojas galėtų kreiptis į atitinkamas socialinio draudimo išmokas išmokančią instituciją (Lietuvos Respublikoje į SODRĄ) ir reikalauti, kad ši išduotų pažymą, patvirtinančią darbdavio socialinio draudimo įmokų nemokėjimą.
Teisininkė taip pat pataria darbuotojui išsiaiškinti, ar darbdavys nemokėjo už jį socialinio draudimo įmokų kitoje šalyje (šiuo atveju Latvijos Respublikoje), nes tada skaitytojui dėl išmokų reikėtų kreiptis į atitinkamą Latvijos instituciją, kuri yra atsakinga už tokių išmokų išmokėjimą. Jei vis dėlto paaiškėtų, kad darbdavys nė vienoje šalyje nemokėjo socialinio draudimo įmokų už darbuotoją, darbuotojas turi teisę savo pažeistas teises ginti teisme, prieš tai pasirūpinus tai patvirtinančiais įrodymais (šiuo atveju, greičiausiai, pažymomis tiek iš atitinkamos Latvijos Respublikos institucijos, tiek iš SODROS, kurios patvirtintų apie darbdavio pareigų nevykdymą). Pabaigai, siekiant išvengti panašių situacijų dėl socialinio draudimo, kai darbo veikla yra vykdoma užsienio šalyje, kontoros D LEGALS teisininkė A. Dobromilskytė pataria darbuotojams ir darbdaviams pasirašyti rašytinius susitarimus, kuriais darbdaviai aiškiai įsipareigotų mokėti socialinio draudimo įmokas už darbuotoją konkrečioje valstybėje.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885 arba kitais kontaktais nurodytais kontoros internetiniame puslapyje www.dlegals.eu, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.