Negana to, pratybos vyks apie tris savaites, kurių metu bus mokamas tik kario atlyginimas. Savo darbovietėje uždirbu ženkliai didesnį atlyginimą, tačiau dalyvaudamas apmokymuose gausiu tik kario atlyginimą. Ar privalau atvykti į karinius mokymus?
Į DELFI skaitytojo klausimą dėl šaukimo į karinius mokymus, pratybas anksčiau atlikus privalomąją karinę tarnybą ir darbo teisinių santykių išlaikymą tarnybos atlikimo metu, atsako kontoros D LEGALS teisininkas Konstantinas Trišinas.
Vadovaujantis Darbo kodekso (DK) 131 straipsnio 1 dalies 2 punktu, karo prievolininkas, gavęs šaukimą į mokymus, yra laikinai atleidžiamas nuo pareigų savo darbovietėje mokymų laikotarpiu, o darbo sutartis su juo negali būti nutraukiama.
Susidarius tokiai situacijai, kai karo prievolininkas yra šaukiamas į apmokymus ar pratybas, tačiau jis yra pasirašęs darbo sutartį ir dirbantis asmuo, darbdavys privalo išsaugoti darbo vietą iki darbuotojo karinės prievolės atlikimo pabaigos. Atitinkamai, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbuotojas laikinai atleidžiamas nuo darbinių įsipareigojimų dėl visuomeninių pareigų atlikimo.
Apmokymų, pratybų metu karo prievolininkui yra mokamas kario atlyginimas. Suprantama, kad aptariamu atveju darbuotojo einamos pareigos ir jo atliekamos funkcijos yra labai svarbios darbdaviui siekiant užtikrinti ir palaikyti tinkamą veiklos vykdymą. Tam, kad nebūtų prarastas darbo našumas laikotarpiu, kai darbuotojas yra išvykęs į karinius apmokymus, darbdavys gali sudaryti terminuotą darbo sutartį su kitu asmeniu, nurodant, kad jo pareigos yra trumpalaikės ir truksiančios iki pagrindinio darbuotojo karo prievolės atlikimo pabaigos. Tokiu atveju terminuotoje darbo sutartyje terminas bus apibrėžiamas konkrečiu įvykiu.
Grįžus darbuotojui, kuris buvo pakviestas į karinius apmokymus, su trumpalaikiu darbuotoju sudaryta darbo sutartis gali būti nutraukta remiantis DK 126 straipsnio 1 dalimi.
2011 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymui buvo sukurta įstatyminė bazė darbuotojų nuomai, kuri gali būti naudinga alternatyva trumpalaikiam įdarbinimui.
Darbuotojų nuomos galimybėmis vis dažniau naudojasi darbdaviai, siekiantys išlaikyti ekonominę veiklą ar susiklosčius situacijai, kai staiga prireikia papildomos darbo jėgos. Pasirašęs sutartį su laikinojo įdarbinimo įmone, darbdavys galės laikinai pakeisti darbuotoją, kuris atlieka karinę prievolę, taip išsaugant darbuotojo darbo vietą bei apsaugant savo vykdomos veiklos interesus.
Atsakant į DELFI skaitytojo klausimą dėl privalomumo dalyvauti kariniuose apmokymuose ar pratybose, pasakytina, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas (KPĮ), kurio 6 straipsnio 4 dalis numato, kad į privalomąją pradinę karo tarnybą jaunuoliai kviečiami savanoriškumo pagrindais, ir tik jų pritrūkus – atsitiktine tvarka galima pašaukti noro nepareiškusius karo prievolininkus.
KPĮ taip pat numatyta, kad asmenys, kurie iki įstatymo įsigaliojimo atliko pradinę privalomąją karinę tarnybą, yra laikomi karo prievolininkais, įgijusiais pagrindinį karinį parengimą. Asmenys, įgiję pagrindinį karinį parengimą, patenka į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą pagal KPĮ 2 straipsnio 16 dalį, iš kurio gali būti šaukiami dalyvauti apmokymuose, pratybose.
Kontoros D LEGALS teisininkas atkreipia dėmesį, kad karo prievolininkai esantys parengtajame kariuomenės personalo rezerve turi pareigą, esant šaukimui, dalyvauti mokymuose, pratybose. Tai numatyta KPĮ 21 straipsnio 3 dalyje. Taigi, dalyvavimas šaukime nurodytuose kariniuose mokymuose yra privalomas, išskyrus atvejus, kai yra atleidimo nuo karinės prievolės arba jos atidėjimo pagrindai.
Nedalyvavimas mokymuose gali užtraukti administracinę ar net baudžiamąją atsakomybę, pvz.: Administracinių teisės pažeidimų kodekso 213 (1) straipsnis numato administracinę atsakomybę už KPĮ numatytų karo prievolininko pareigų nevykdymą ir užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 200 Lt. Pakartotinai pažeidus KPĮ už karo prievolininko pareigų nevykdymą, gali būti skiriama bauda nuo 500 Lt iki 1000 Lt. Pažymėtina, kad asmeniui, vengiančiam atlikti krašto apsaugos tarnybą, taip gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.
Baudžiamasis kodeksas nustato karo prievolininko atsakomybę už vengimą atlikti privalomąją karo tarnybą simuliuojant ligą, klastojant dokumentus ar kitaip panaudojant apgaulę prievolės išvengimui.
KPĮ nustato bendruosius pagrindus, kuriems esant asmuo yra atleidžiamas nuo karinės prievolės atlikimo. Vadovaujantis KPĮ 3 straipsniu prievolininkas gali būti atleistas nuo karo prievolės tam tikrais atvejais, pvz.: asmuo yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, yra neįgalus, asmuo perkeltas į dismisiją ir kt. Tokiu atveju asmuo nėra įtraukiamas į karo prievolininkų sąrašus ir nėra šaukiamas atlikti karinę tarnybą.
Jeigu pagal bendruosius pagrindus asmuo negali būti atleidžiamas nuo karo prievolės vykdymo, privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti atidėta individualia tvarka, kaip tai nustatyta KPĮ 15 straipsnyje. Asmuo taip pat turi galimybę raštu kreiptis į krašto apsaugos ministrą su prašymu dėl karo tarnybos apmokymų, pratybų atidėjimo esant rezerve, kartu nurodant konkrečias priežastis bei pateikiant tai įrodančius dokumentus.
Privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama karo prievolininkui krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka – jei atliekančiam privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima išvengti, jeigu karo prievolininkui privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų kitu metu. Tokiu pagrindu apmokymai, pratybos gali būti atidėti iki pasikeis nurodytos aplinkybės.
Taip pat svarbiomis aplinkybėmis siekiant atidėti karinę tarnybą būtų laikomos tokios aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, kai karo prievolininkas yra vienintelis darbingas šeimoje asmuo ir yra šeimos maitintojas, karo prievolininko šeima augina nepilnamečius vaikus, karo prievolininko žmonos komplikuotas nėštumas.
Prašymo Krašto apsaugos ministrui teikimo tvarka nustatyta ministro 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1057 „Dėl privalomosios pradinės karo tarnybos ir tarnybos rezerve atidėjimo karo prievolininkui ministro sprendimu tvarkos aprašo patvirtinimo“. Prašymus nagrinėja nuolatinė komisija. Komisijos sprendimus vertina ir atsakymus į prašymus tvirtina krašto apsaugos ministras.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, kontoros D LEGALS teisininkas pažymi, kad darbuotojas gavęs šaukimą atlikti karo prievolę, turi pareigą dalyvauti mokymuose ar pratybose, išskyrus KPĮ numatytus atvejus ir išimtis, jei tokios egzistuoja šaukimo gavimo metu ir asmuo jas gali patvirtinti. Vertinant situaciją iš darbuotojo perspektyvos, darbuotojas negali būti atleistas iš darbo, jo darbo vieta turi būti išsaugoma iki karo prievolės atlikimo pabaigos.
Taip pat žvelgiant iš darbdavio perspektyvos, jei darbuotojo laikinas darbo pareigų nevykdymas esant kariniuose mokymuose ar pratybose apsunkina darbdavio vykdomą veiklą, darbdavys gali pasinaudoti terminuotomis įdarbinimo galimybėmis arba darbuotojo nuoma, kas leistų šioje situacijoje maksimaliai suderinti abiejų darbo teisinių santykių šalių pareigas ir interesus.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885 arba kitais kontaktais nurodytais kontoros internetiniame puslapyje www.dlegals.eu, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.