Klausk teisininko: kaip elgtis, jeigu darbdavys nemoka atlyginimo?

Darbuotojas savo noru išėjo iš darbo, tačiau darbdavys jau mėnesį nesumoka darbuotojui priklausančio atlyginimo, kadangi areštuota įmonės sąskaita. Kaip darbuotojas gali išsireikalauti iš darbdavio savo atlyginimą, ar gali iš darbdavio reikalauti delspinigių ir koks vienos dienos delspinigių dydis?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokatė Vaiva Nevardauskienė.

Darbo kodekso 141 str. 1 d. numatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu darbo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (Darbo kodekso 141 str. 3 d.). Šioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu.

Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės.

Atitinkamai, ir šiuo atveju, darbdavio nurodymas, kad nesumoka darbuotojui, nes areštuota įmonės sąskaita, nepašalina jo pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką.

Dėl galimybės šiuo konkrečiu atveju reikalauti delspinigių, pasakytina, kad nutrūkus darbo santykiams ir esant nesumokėtoms išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, taikytinas ne Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymas, bet Civilinio kodekso 6.210, 6.261 str. normos, reglamentuojančios palūkanas už pinigines prievolės įvykdymo terminio praleidimą, bei Civilinio kodekso 6.37 str. 2 dalies norma, įtvirtinanti palūkanas už priteistą sumą. Kalbant apie palūkanų, kurių galėtų reikalauti darbuotojas, dydį, tikslinga paminėti Civilinio kodekso 6.210 str. 1 d., numatančią, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Norėdamas išsireikalauti iš darbdavio atlyginimą, darbuotojas pirmiausiai turėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priklausomai nuo įmonės sąskaitos arešto pagrindo, tam tikrai atvejais yra galimybė gauti leidimą atlikti tam tikrus mokėjimus iš įmonės sąskaitos, tame tarpe ir atsiskaityti su darbuotojais.

Naujojo Darbo kodekso 147 str. 2 d. numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (naujojo Darbo kodekso 146 str. 2 d.), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš trijų.

Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš trijų.

Pateikiamas komentaras yra bendrojo informacinio pobūdžio ir negali būti laikomas individualia teisine konsultacija.

Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta