Klausk teisininko: kas nustato „mamadienių“ ir „tėvadienių“ dieną – darbuotojas ar darbdavys?

Ar darbdavys turi teisę privalomai nustatyti poilsio dieną pagal Darbo kodekso 214 str. (mamadienį), pvz., paskutinį mėnesio penktadienį? Ar dieną darbuotojas gali pasirinkti pats?

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako teisininkas Aleksandras Kovalevskis.

Šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 214 straipsnis nustato papildomas lengvatas tėvams, auginantiems vaikus. Darbuotojams, kurie augina du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę.

Neįgalius vaikus iki 18 metų auginantiems tėvams suteikiama tokia pat lengvata kaip ir turintiems du vaikus. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, suteikiamos dvi poilsio dienos per mėnesį arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę. Darbdavys „mamadienių“ ir „tėvadienių“ metu privalo mokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Darbuotojas, norėdamas pasinaudoti jam suteiktomis lengvatomis, turėtų parašyti prašymą darbdaviui, kuriame privalo nurodyti kokios rūšies lengvatą (papildoma poilsio dieną ar sutrumpintą darbo laiką) ir kokia tvarka (pvz.: papildomą poilsio dieną skirti paskutiniąją mėnesio darbo dieną) prašo jam suteikti. Prie prašymo darbuotojas turėtų pridėti dokumentus, patvirtinančius, kad jis turi teisę į Darbo kodekso 214 straipsnyje numatytą lengvatą (vaikų gimimo liudijimai, asmens dokumentai, neįgalumą liudijantys dokumentai).

Dažniausiai darbdavys ir darbuotojas suranda bendrą sprendimą dėl „mamadienių“ ir „tėvadienių“ suteikimo būdo ir tvarkos, tačiau praktikoje pasitaiko atveju, kai kyla sudėtingumų sprendžiant šį klausimą. Keblumų kyla įstaigose ir įmonėse, kuriuose sunku pakeisti darbuotoją kitu (pvz.: gydymo įstaigose, mokyklose ir pan.). Taip pat įmonėse, kuriuose darbuotojas nuolat dalyvauja nenutrūkstame gamybos procese ir dėl darbuotojų stygiaus nėra galimybių jo pavaduoti. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymas nenumato kokių nors išimčių atskirų specialybių žmonėms.

Vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu, nei darbdaviui yra suteikta teisė privalomai nustatyti darbuotojui poilsio dieną, nei darbuotojas turi teisę reikalauti iš darbdavio poilsio dienos būtent tam tikru laiku, todėl darbo santykių šalys šiuo klausimu visuomet yra užprogramuotos ieškoti bendro kompromiso. Akivaizdus teisės pažeidimas būtų tik tuo atveju, jei darbdavys iš viso atsisakytų darbuotojui suteikti „mamadienį“ ir „tėvadienį“, jei šis jam priklauso pagal įstatymą.

Jei darbuotojas nesutaria su darbdaviu dėl poilsio dienos skyrimo pagal Darbo kodekso 214 straipsnį, tai darbuotojas turi galimybę ginti savo teises kreipdamasis į Valstybinę darbo inspekciją arba Darbo ginčų komisiją.

Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu [e-mail].

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.