Klausk teisininko: vyras ir vėl mane sumušė, bet nenoriu, kad jį įkalintų – kaip elgtis?

Mano vyras nuteistas namų arešto bausme vienerių metų laikotarpiui, bet jam nepraėjus vėl pakėlė ranką prieš mane. Kas jam gresia? Aš į ekspertizę nėjau. O jeigu jam gresia kalėjimas, ar galėčiau jam padėti, jeigu prisipažinčiau, kad pati jį išprovokavau? Ką patartumėte daryti?

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako advokatų kontoros COBALT advokatas Linas Kuprusevičius.

Nors klausime ir nėra konkrečiai nurodyta, tačiau iš teksto galima daryti prielaidą, kad asmuo buvo nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę, vėliau vėl įvykdė analogišką nusikalstamą veiką.

Atsakomybė už smurtą artimoje aplinkoje yra numatyta Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Už tokios veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Specialisto išvada ar ekspertizės aktas yra tik viena iš įrodymų baudžiamajame procese rūšių ir asmens kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką gali būti įrodyta ir kitais įrodymais.

Parenkant bausmės rūšį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kadangi Jūsų atveju, vyras būdamas kartą jau teistas už smurtą artimoje aplinkoje, neatlikęs jam teismo paskirtos bausmės, vėl padarė analogišką nusikaltimą, labiausiai tikėtina, kad teismas tokiu atveju skirs griežtesnę bausmės rūšį – areštą arba laisvės atėmimą, t.y. su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Nukentėjusiojo asmens provokuojantis elgesys, jeigu tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, yra laikomas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau šiuo atveju reikia pabrėžti, jog nukentėjusysis yra apklausiamas pagal tas pačias taisykles kaip liudytojas ir yra įspėjamas dėl atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas nukentėjusysis apklausos metu privalo sakyti tik tiesą, o už melagingų parodymų davimą jam gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Kita vertus, reikėtų paminėti, kad įtariamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus.

Todėl Jūsų atveju galite atsisakyti duoti parodymus byloje prieš savo vyrą arba atsisakyti atsakinėti į atskirus klausimus. Tačiau tuo atveju, jeigu sutiksite duoti parodymus, Jūs būsite įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir privalėsite sakyti tiesą.

Jeigu iš tikrųjų Jūs neprovokavote savo vyro, duodama priešingus parodymus galite ne tik, kad nepadėti savo vyrui, tačiau ir pakenkti pati sau.

Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos galite kreiptis el. paštu: [e-mail]

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.