Pagal naująją tvarką ginčai dėl darbo santykių sprendžiami ne tik teisme, bet ir darbo ginčų komisijose, kurios veikia Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) skyriuose.
Tuo metu į į teismus gali būti kreipiamasi tik nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu arba kai darbo santykiai jau nutrūkę.
Ar naujoji tvarka pasiteisino, ką apie konfliktų sprendimą turėtų žinoti darbdaviai ir darbuotojai – apie tai pokalbis su Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Petkuviene ir VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėju Jonu Griciumi.
– Kas yra darbo ginčų komisijos? Kokia kreipimosi į darbo ginčų komisijas tvarka?
J. Gricius: – Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, nuo 2013 m. sausio 1 dienos sprendžianti individualius darbo ginčus. Jei darbo ginčo nepavyksta išspręsti darbovietėje, darbuotojai ir darbdaviai, kurių teisės pažeidžiamos, gali kreiptis į darbo ginčų komisiją artimiausiame VDI teritoriniame skyriuje. Lietuvoje įsikūrė 13 tokių komisijų. Ši valstybės teikiama administracinė paslauga yra nemokama.
– Kokius skundus nagrinėja darbo ginčų komisijos?
J. Gricius: – Individualiu darbo ginču laikomas darbuotojo ir darbdavio nesutarimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, neatlygintos materialinės žalos, paskirtos drausminės nuobaudos, nesuteiktų atostogų ir panašiai. Pabrėžtina, jog darbuotojo atleidimo iš darbo ar grąžinimo į pareigas teisėtumo klausimai ir toliau bus sprendžiami teismuose.
Pagal statistiką, daugiausia (net 92 proc.) nusiskundimų ir ieškinių gauname dėl darbo užmokesčio nemokėjimo arba galutinio atsiskaitymo pažeidimų. Apie 2 proc. darbdavių pateikia ieškinius, skųsdami darbuotojų veiksmus arba teikdami reikalavimus dėl padarytos materialinės žalos.
– Kokias klaidas dažniausiai daro į darbo ginčų komisijas besikreipiantys asmenys?
J. Gricius: – Svarbiausia – pateikti išsamiai situaciją apibūdinantį nustatytos formos prašymą. Pagrindinė klaida – žmonės nesuformuluoja savo reikalavimų, pavyzdžiui, neįvardija ieškinio sumos, kurią prašo priteisti iš darbdavio ar iš darbuotojo.
– Kaip nagrinėjami darbo ginčai? Per kiek laiko komisija priima sprendimą?
J. Gricius: – Darbuotojo ar darbdavio pareiškimą gavusi komisija su juo susipažinus, esant reikalui, apklausia įmonės darbuotojus, surenka kitą reikiamą informaciją. Paskirtą dieną į komisijos posėdį kviečiamos abi darbo ginčo šalys – darbdavys ir darbuotojas. Posėdžio tikslas – sutaikyti abi šalis. Jei tai nepavyksta, komisija balsuoja dėl sprendimo priėmimo. Pagal įstatymą ginčo išnagrinėjimo terminas – vienas mėnuo nuo ieškinio padavimo dienos.
– Kokius darbo ginčus šiuo metu nagrinėja teismai?
R. Petkuvienė: – Tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, visi atvejai, susiję su nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, taip pat skundai dėl darbo ginčų komisijos sprendimo.
– Per kiek laiko darbo ginčų komisijos sprendimu nepatenkintas darbuotojas ar darbdavys turi skųsti teismui sprendimą ir perkelti darbo ginčo nagrinėjimą į teismą?
R. Petkuvienė: – Įsigaliojus naujai individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkai, darbdavys arba darbuotojas, nesutinkantis su priimtu darbo ginčų komisijos sprendimu, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo.
– Kokius įrodymus teismui turi pateikti darbuotojas ar darbdavys?
R. Petkuvienė: – Norėčiau atkreipti dėmesį, kad skundimo esmė yra ne darbo ginčų komisijos sprendimas, bet ginčo išsprendimas iš esmės.
Šalis turėtų pateikti darbo ginčų komisijos sprendimą ir argumentus, kodėl nesutinka su priimtu sprendimu. Jei darbuotojas yra nepatenkintas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, jie turi aiškiai suformuluoti nesutikimo argumentus, tačiau už teisingą darbo užmokesčio paskaičiavimą yra atsakingas darbdavys, dėl to teismas, gavęs darbuotojo skundą, iš karto nutartimi įpareigoja darbdavį pateikti įrodymus dėl teisingo darbo užmokesčio apmokėjimo. Įrodinėjimo pareiga yra perkeliama darbdaviui, dėl to, kad jis tikrai turi visus dokumentus ir jam yra paprasčiau juos surinkti. Jeigu ginčas kyla dėl neturtinės žalos atlyginimo, darbuotojas, be abejo, nėra atleistas nuo pareigos įrodinėti, kodėl jis patyrė žalą.
– Ar įsigaliojus naujajai tvarkai sumažėjo darbo ginčų bylų teismuose?
R. Petkuvienė: – Įsigaliojus pakeitimams yra užtikrinamas objektyvesnis darbo ginčų nagrinėjimas pirminiame darbo ginčų nagrinėjimo organe. Manau, kad darbo ginčų komisijos yra puikus neteisminis ginčų sprendimų būdas. Iki šių metų pradžios teismui buvo pakankamai sudėtinga per trumpus bylos nagrinėjimo terminus aiškiai suprasti, ko šalis nori, dažnai reikėdavo šalims padėti suformuluoti reikalavimą. Darbo ginčų komisijos teismams yra didelis pagalbininkas. Bandydamos taikytis šalys įvertina, ar tikrai yra pasiruošusios teisiniam konfliktui.
– Kiek laiko trunka ginčo teisinis nagrinėjimas teisme?
R. Petkuvienė: – Darbo kodekse nustatyti griežti terminai – vienas mėnuo parengiamiesiems veiksmams atlikti ir per vieną mėnesį byla turi būti išnagrinėta iš esmės.
Parengė Nacionalinė teismų administracija