Pagal Vyriausybės nutarimą, karantinas Lietuvoje truks nuo 2020 m. lakpričio 7 d. 00 val. iki lapkričio 29 d. 00 val.
DARBO SANTYKIAI IR ĮMONIŲ VALDYMAS
1. Viešajame sektoriuje privalomas mišrus arba nuotolinis darbas, išskyrus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje, tai rekomenduojama ir privačiam sektoriui. Atkreipiame dėmesį, kad rekomendacija yra patarimas, o ne reikalavimas. Viešajam sektoriui priskiriamos visos institucijos, išlaikomos valstybės ir savivaldybių biudžetų. Kita – privatus sektorius.
Kas pasikeitė:
Pirmojo karantino metu viešajame sektoriuje nuotolinis darbas buvo privalomas, šio karantino atveju kalbama apie mišrų darbą arba būtinų funkcijų atlikimą darbo vietoje, tokio pobūdžio darbo organizavimas viešajame sektoriuje sąlyginai lengvina ir privataus sektoriaus veikimo sąlygas.
2. Darbuotojo pareiga – pranešti, darbdavio – klausti. Tokios abiejų darbo santykių šalių pareigos kyla iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 str. 1 d., 25 str. ir kt. Šiuo ypatingu laikotarpiu darbuotojas turi pareigą pranešti darbdaviui apie savo užsikrėtimą virusu arba patekimą į rizikos grupę, taip pat kelionės šalį ar maršrutą, o darbdavys turi teisę šią informaciją sužinoti. Toks duomenų tvarkymas Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui neprieštarauja. Kita vertus, darbdavys turėtų vengti matuoti darbuotojų temperatūrą, reikalauti ar rinkti medicinines pažymas, nebent įmonės veikla yra tokia, kurioje pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis: maisto gamyba ir realizavimas, sveikatos priežiūra, vaikų mokymas, auklėjimas ir paslaugos, įvairios globos, poilsio ir grožio procedūrų paslaugos gyventojams, galvijų ir paukščių priežiūra bei kita veikla.
Kas pasikeitė:
Papildomų rekomendacijų dėl duomenų apie darbuotoją rinkimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepateikė, tai reiškia, kad lieka galioti pirmojo karantino metu galiojusios priemonės.
3. Darbdaviams rekomenduojama organizuoti veiklą vengiant žmonių artimo kontakto, t. y. organizuoti posėdžius, pasitarimus, konferencijas ir kitus darbo susitikimus nuotoliniu būdu, naudojant telekomunikacijos priemones. Ši rekomendacija taip pat galioja bendrovėms rengiant visuotinius akcininkų susirinkimus (toliau – VAS), taip pat valdybos ar stebėtojų tarybos posėdžius. Jeigu nėra galimybės naudotis telekomunikacinėmis priemonėmis dalyvaujant ir balsuojant susirinkime ar posėdyje, rekomenduojame siūlyti balsuoti užpildant bendruosius balsavimo biuletenius arba balsavimą organizuoti apklausos būdu raštu, jei nė vienas iš kolegialaus organo narių dėl to neprieštarauja. Jeigu tai nepavyksta, reikėtų apsvarstyti galimybę susirinkimą ar posėdį atšaukti arba nukelti. Jeigu VAS būtų nukeltas, skelbiant apie naują susirinkimo datą, reikėtų laikytis tokios pačios teisės aktų nustatytos VAS šaukimo tvarkos ir informuoti apie naują numatytą datą iš naujo.
Kas pasikeitė:
Papildomų rekomendacijų Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepateikia. Lieka galioti senosios.
4. Darbuotojams rekomenduojamas darbas nuotoliniu būdu ar mišrus darbas. Tuo tarpu DK normos nustato, jog darbas nuotoliniu būdu yra darbuotojo teisė, bet ne pareiga. Tai reiškia, kad darbas nuotoliniu būdu galimas tik darbuotojo prašymu arba jo sutikimu, šalims susitarus. Vis dėlto, šalyje susidarius epideminei situacijai, darbdavys turi pareigą užtikrinti ir tinkamai organizuoti saugų darbo procesą, vadovaudamasis valstybinių institucijų rekomendacijomis ir privalomais nurodymais. Ši darbdavio pareiga kildinama iš DK 32 str. 2 d. ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d. Taigi, jeigu darbdavys nustato, jog saugiausia darbuotojui likti namuose, jo sutikimas nebūtinas. Vienintelė darbdavio pareiga – aprūpinti darbuotoją visomis darbui iš namų reikalingomis priemonėmis, susitarti dėl darbo iš namų organizavimo tvarkos. Esant ekstremaliai situacijai arba karantinui darbdavys gali nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę jo kolegoms, bet darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu.
Nušalinimas nuo darbo galioja ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nėra mokamas. Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš užsienio valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui.
Kas pasikeitė:
Darbuotojams, grįžtantiems iš valstybių, kuriose Vyriausybė dėl ekstremalios situacijos nerekomenduoja lankytis arba draudžia į jas vykti, privaloma 10 dienų saviizoliacija, kurios metu darbutojui išduodama nedarbingumo pažyma arba darbas organizuojamas nuotoliniu būdu. Izoliacija netaikoma turint ne seniau nei 48 val. laikotarpiu prieš atvykstant į Lietuvą atliktą tyrimą koronavirusui nustatyti ir gautą neigiamą atsakymą. Darbdavys gali nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę jo kolegoms, bet darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu.
Kas pasikeitė:
Papildomų rekomendacijų ir/ar teisės aktų pasikeitimų dėl darbo dienos (pamainos) metu suteikiamo nemokamo laisvo laiko darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti nėra pateikiama.
6. Paprastai, kai darbuotojas hospitalizuojamas ar izoliuojamas, jam medikų sprendimu yra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Jei jis neišduotas, o darbuotojas neatvyko į darbą be darbdavio leidimo, tokiu atveju neatvykimas į darbą žymimas kaip pravaikšta.
Kas pasikeitė:
Papildomų rekomendacijų ir/ar teisės aktų pasikeitimų dėl pravaikštos žymėjimo nėra pateikiama.
7. Drausti darbuotojui naudotis kasmetinėmis mokamomis atostogomis (vykstant ar nevykstant į užsienį) darbdavys negali net dėl pandemijos. Darbdavys galėtų nesuteikti atostogų dėl kitų objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, argumentuodamas, kad laikotarpis yra labai intensyvus darbo organizavimo prasme ir reikalinga, jog darbuotojai dirbtų). Visgi pažymėtina, kad darbdaviui nėra draudžiama teikti darbuotojams rekomendacijų dėl viruso grėsmės ir dėl nesilankymo tam tikrose šalyse.
Kas pasikeitė:
Papildomų rekomendacijų ir/ar teisės aktų pasikeitimų dėl darbuotojo kasmetinių atostogų naudojimo tvarkos nėra pateikima.
8. Nemokamos, kaip ir mokamos atostogos visais atvejais imamos tik darbuotojo iniciatyva ir jo reikmėms. Darbdavys neturi teisės priversti darbuotoją imti nemokamų ar mokamų atostogų. Vis dėlto atsižvelgiant į susidariusią situaciją, kai dėl tam tikrų priežasčių nėra galimybės darbuotojui suteikti darbo ir kai darbuotojas turi sukaupęs kasmetinių atostogų daugiau nei už vienus darbo metus bei nebuvo pareiškęs pageidavimo jas išnaudoti, tuomet darbdavys gali reikalauti darbuotojo pasinaudoti savo sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, kurios sukauptos daugiau kaip už vienerius metus.
Kas pasikeitė:
Darbadvys gali argumentuotai reikalauti darbuotojo pasinaudoti savo sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, kurios sukauptos daugiau kaip už vienerius metus.
9. Jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės, kaip šiuo atveju, darbdavys turi teisę darbuotojui skelbti prastovą, kuri, be kita ko, gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei. DK numato, jog, paskelbus neterminuotą arba ilgesnę nei trijų darbo dienų prastovą, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Valstybė nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio kompensuoja 90% (maksimali kompensacijos suma 607 EUR) arba 70 % (maksimali kompensacijos suma 910, 50 EUR) ir kai darbuotojui yra 60 metų ar daugiau – 100 % (maksimali kompensacijos suma 607 EUR) arba 70 % (maksimali kompensacijos suma 910,50 EUR). Visais atvejais darbuotojo darbo užmokestis privalo būti ne mažesnis nei 607 EUR.
Prastova juridinio asmens vadovui. Darbo kodeksas neišskiria jokių darbuotojų, kuriems negalėtų būti skelbiama prastova. Kadangi su juridinio asmens vadovu sudaroma darbo sutartis, todėl ir įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui prastova gali būti skelbiama. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tam tikrų faktinių darbo teisinių ir organizacinės įmonės veiklos aplinkybių susiklostymą. Svarbu, jog prieš skelbiant juridinio asmens vadovui prastovą, turėtų būti įvertinta situacija dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos funkcionavimo tiek vidiniuose santykiuose (pvz., darbuotojų prašymų nagrinėjimas), tiek išoriniuose (pvz., sutarčių sudarymas, jų pasirašymas). Nesant atsakingo asmens, kuris užtikrintų įmonės, įstaigos ar organizacijos funkcionavimą vadovo prastovos metu, vadovui galėtų būti paskelbta dalinė prastova arba tokia iš viso neskelbiama.
Kas pasikeitė:
Pirmojo karantino metu administracinė bauda įmonės vadovui už Vyriausybės nustatytų karantino taisyklių nesilaikymą siekė iki 3 000 EUR.
11. Ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas vykdomi, užtikrinant Operacijų vadovo sprendimu nustatytas sąlygas.
Kas pasikeitė:
Pirmojo karantino metu darželinukų, priešmokyklinukų ir pradinukų tėvai (įtėviai), globėjai ir budintys globotojai, kurie neturėjo galimybės dirbti nuotoliniu būdu, galėjo kreiptis į savo šeimos gydytojus dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ne ilgiau nei 14–kai kalendorinių dienų. Šio karantino atveju pirmiau minėta sąlyga nėra taikoma, nes ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas ir toliau vykdomi.
12. Nuo spalio 26 d. visos Europos Sąjungos šalys pagal epidemiolginius kriterijus skirstomos į keturias grupes šviesoforo principu, t. y. pagal spalvas – žalią, geltoną, raudoną ir pilką. Pagrindiniai šalių vertinimo kriterijai yra 14 dienų sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų, teigiamų tyrimų dalis procentais tarp atliktų tyrimų per 7 dienas, testavimo apimtys (tyrimų skaičius 100 tūkst. gyventojų) per 7 dienas. Darbuotojams, kurie lankėsi didžiausios epidemijos rizikos šalyse išduodamas nedarbingumo pažymėjimas elektronine tvarka ne ilgesniam nei 10–ties kalendorinių dienų laikotarpiu. Darbuotojai taip pat turi pasirinkimą izoliacijos netaikyti, jeigu ne vėliau nei 48 val. laikotarpiu prieš atvykstant į Lietuvą atliko koronaviruso testą ir gavo neigiamą atsakymą. Šalių sąrašą galite rasti paspaudę šią nuorodą.
Kas pasikeitė:
Pirmojo karantino metu buvo išduodamas nedarbingumo pažymėjimas elektronine tvarka ne ilgesniam nei 14–kos kalendorinių dienų laikotarpiui bei nebuvo galimybės netaikyti izoliacijos, jeigu ne vėliau nei 48 val. laikotarpiu prieš atvykstant į Lietuvą buvo atliktas koronaviruso testas.
DARBUOTOJŲ INFORMAVIMAS DĖL COVID-19
Kaip tinkamai, nerizikuojant pažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų, informuoti darbuotojus apie COVID-19 susirgimą ar riziką darbovietėje?
1. Teikiant su COVID-19 susijusią informaciją darbuotojams vadovaukitės principais „mažiau yra geriau“ ir „jei gali nesakyti, nesakyk“. Svarbiausias uždavinys – užkirsti kelią COVID-19 plitimui viduje. Tad kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų vertinti, kiek ir kam pateiktos informacijos pakaktų, kad šis tikslas būtų efektyviai pasiektas.
3. Konkretaus užsikrėtusio darbuotojo tapatybę kitiems darbuotojams atskleisti turėtumėte vengti. Tai būtų galima tik išimtinais atvejais, kai jokių kitų būdų efektyviai užkirsti kelią COVID-19 plitimui neturite. Vietoje to naudokite bendro pobūdžio informaciją naudodami tokias formuluotes kaip „vienam mūsų darbuotojų diagnozuotas COVID-19“, „vienas mūsų darbuotojų šiuo metu yra izoliacijoje dėl rizikingo kontakto su COVID-19 sergančiu asmeniu“ ir pan.
4. Glausta forma pateikite savo darbuotojams informaciją apie jų asmens duomenų tvarkymą COVID-19 susirgimų bei užsikrėtimų valdymo tikslais. Teisiniu pagrindu tokio pobūdžio asmens duomenų tvarkymui turėtų būti įvardijama darbdaviui tenkanti teisinė prievolė užtikrinti saugias darbo sąlygas, taip pat laikytis privalomų valdžios institucijų nurodymų.
5. Peržiūrėkite ir pasitikrinkite, ar dėl naujo asmens duomenų tvarkymo tikslo neturite pareigos keisti ar pildyti Jūsų turimos vidinės BDAR dokumentacijos, visų pirma – asmens duomenų tvarkymo veiklos įrašų.
Nedvejodami kreipkitės, jei reikėtų daugiau informacijos COVID-19 tema ar pagalbos rengiant vidaus dokumentus, pranešimus darbuotojams, kurie atitiktų duomenų apsaugos reikalavimus.
SUBSIDIJOS DARBO UŽMOKESČIUI
Norint pasinaudoti valstybės subsidijomis darbuotojų darbo užmokesčiui karantino metu kompensuoti:
1. Į paskelbtos prastovos subsidiją gali pretenduoti visi darbdaviai, nukentėję nuo šios situacijos, kreipęsi į Užimtumo tarnybą (rengiant įsakymą dėl prastovos reikės pagrįsti, kad darbo objektyviai nėra daliai darbuotojų).
2. Įmonė gali pretenduoti į prastovos subsidijas, jei nuo karantino pradžios pati savo iniciatyva neatleido nei vieno darbuotojo ir neišsiuntė darbuotojų neapmokamų atostogų.
3. Pasinaudojus garantijomis darbdavys privalo išlaikyti ne mažiau nei pusę darbo vietų bent 3 mėn. po subsidijų mokėjimo. Tai reiškia, kad po karantino pabaigos nebus galima atleisti darbuotojo darbdavio valia. Darbuotojas savo noru išeiti, žinoma, galės. Kai vertinamas darbuotojų išlaikymas, neskaičiuojami tie darbuotojai, kurie atleidžiami bandomojo laikotarpio metu, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl svarbių priežasčių, taip pat nustačius darbuotojo kaltę.
4. Prastovos negalima skelbti tiems darbuotojams, kas gali dirbti nuotoliniu būdu (jei objektyviai yra darbo), apie prastovą per 1 d. d. nuo jos įforminimo reikia pranešti Darbo inspekcijai.
5. Skelbti prastovą galima kad ir dabar (oficialiai nutarimas dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo įsigaliojo spalio 30 d.). Kreiptis dėl finansavimo su dokumentais ir pagrindimu, kad nėra galimybės darbuotojams suteikti darbo galima kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. imtinai. Prastovos subsidija išmokama už praėjusi mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos.
Kas pasikeitė:
Pasinaudojus prastovos subsidijomis darbdavys privalo išlaikyti ne mažiau nei pusę darbo vietų bent 3 mėn. po subsidijų mokėjimo, tai reiškia, kad po karantino pabaigos nebus galima atleisti darbuotojo darbdavio valia.
Prastovą skelbti galima jau nuo šios dienos, nereikia laukti sprendimo dėl karantino Lietuvos Respublikoje įsigaliojimo.
MOKESTINĖ PAGALBA DĖL COVID-19
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ar Sodra apie papildomas priemones šiuo metu neskelbia, tačiau vis dar galima pasinaudoti anksčiau paskelbta VMI mokestine pagalba:
VMI:
1. Toliau skelbiamas ir pildomas mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo Covid-19, sąrašas. Mokesčių mokėtojai, įtraukti į šį sąrašą, ir kuriems nuo kovo 16 d. iki gruodžio 31 d. atsiranda mokėtinų mokesčių (išskyrus vykdomųjų dokumentų prievolių), yra automatiškai, be jokio prašymo atleidžiami nuo delspinigių, bei nevykdomas jų mokesčių išieškojimas.
2. Po gruodžio 31 d. į nurodytą sąrašą įtrauktos įmonės mokesčiams sumokėti arba mokestinės paskolos sutarčiai sudaryti turės dar 2 mėnesius, t. y. iki 2021 m. vasario 28 d. Šiuo laikotarpiu nukentėjusių įmonių atžvilgiu taip pat nebus vykdomas mokesčių išieškojimas, nuo jų nebus skaičiuojami delspinigiai.
3. Mokestinės paskolos sutartį be palūkanų bus galima sudaryti tik toms skoloms, kurios susidarys nuo kovo 16 d. iki gruodžio 16 d., ir pagal tokią paskolos sutartį įmokos turės būti sumokėtos iki 2022 m. gruodžio 31 d. VMI užteks pateikti tik prašymą be papildomų dokumentų. Jeigu norėsite išdėstyti skolą ilgesniam laikui, mokestinės paskolos sutarties sudarymui bus taikoma standartinė procedūra (turėsite pagrįsti savo prašymą dokumentais), ir tokiu atveju nuo vėlesnio laikotarpio nei 2022 m. gruodžio 31 d. įmokoms bus skaičiuojamos 0,01 proc. per dieną palūkanos.
4. Jeigu Jūsų įmonė nėra įtraukta į paminėtą sąrašą – teikite prašymą Jus įtraukti į šį sąrašą ir taikyti nurodytas pagalbos priemones, o jei toks prašymas nebus patenkintas – vis tiek galite teikti prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį standartine tvarka.
5. Verslininkai mokestinės paskolos sutartis gali sudaryti ir dėl gyventojų pajamų mokesčio.
7. Jeigu Jūsų įmonė laikinai visiškai nevykdo veiklos – galite prašyti laikinai Jus atleisti nuo mokesčių deklaracijų pateikimo.
SODRA:
1. Paskelbus karantiną kovo mėnesį subjektams, įtrauktiems į VMI paskelbtą neigiamą poveikį dėl Covid-19 patyrusių įmonių sąrašą, buvo taikomos analogiškos Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą palengvinančios priemonės. Tačiau jeigu nespėjote pasinaudoti šia pagalba, kol kas šiai dienai papildomų analogiškų pagalbos priemonių SODRA neskelbia. Tikimės, kad ši situacija pasikeis.
2. Susidūrę su finansiniai sunkumais, turite teisę teikti prašymą SODRAI dėl įmokų sumokėjimo atidėjimo bendra tvarka – privalėsite pagrįsti mokumą, o nuo įsiskolinimo sumos bus skaičiuojamos palūkanos.
PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS OBJEKTŲ APSAUGOS TERMINŲ SUSTABDYMAS
Paskelbus nepaprastąją padėtį ar valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, ar karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir dėl to nustačius ribojimus, susijusius su asmenų laisvu judėjimu ar ūkinės veiklos laisve, Prekių ženklų, Patentų, Dizaino įstatymų nustatytų veiksmų atlikimo terminų, išskyrus Valstybinio patentų biuro veiksmų atlikimo terminus, eiga sustabdoma. Kai ribojimai atšaukiami, šių terminų eiga atnaujinama. Informacija apie terminų sustabdymą ir atnaujinimą skelbiama Valstybinio patentų biuro interneto svetainėje.