Taip po beveik metus trukusių teisminių procesų 41 metų S. Jakutavičiui buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jį policijos pareigūnai kaltino vairavus apsvaigus nuo alkoholio.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas televizijos laidų prodiuseriui buvo surašytas dėl įvykio 2014-ųjų rugpjūčio 12-ąją, kai Palangoje jo vairuojamą automobilį „Jaguar X-Type” sustabdė policijos ekipažas.
Pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl buvo nutarta jį patikrinti alkotesteriu. Rezultatai S. Jakutavičiui buvo nepalankūs – alkotesteris rodė 1,91 prom.
Tuo metu televizijos laidų prodiuseris kratėsi jam pateiktų kaltinimų dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio – vyras teigė, kad beveik 2 prom. alkoholio galėjo pripūsti dėl itin stipraus kvepalų kvapo.
Jis pasakojo, kad tądien buvo savo namuose Palangoje, kai jam paskambinęs langus gaminančios bendrovės darbuotojas ir pasiūlė nedelsiant susitikti, nes anksčiau sutartu laiku jis nebegali. Vyras ryžosi sėstis prie visureigio, nors pusryčiaudamas, kaip pats sakė, su kava buvo išgėręs dvi taureles spanguolių degtinės.
Išvažiuojant iš namų S. Jakutavičius automobilio garsiniu signalu pasisveikino su kaimyne ir taip atkreipė vos už 50 metrų buvusių policininkų dėmesį – šie jį sustabdė. Kadangi policijos pareigūnė užuodė alkoholio kvapą, vairuotoją paprašė prieiti iki tarnybinio policijos automobilio.
„Tuo metu, būdamas šoko būsenos, susijaudinęs, S. Jakutavičius pasielgė itin iracionaliai – suvokdamas, kad teks pūsti į alkotesterį, ir kad kvepalų kvapas galimai užmaskuos alkoholio kvapą, viena ranka ieškodamas rankinėje vairuotojo pažymėjimo, kita ranka užčiuopė mašinoje buvusių kvepalų testerio buteliuką, nerasdamas burnos gaiviklio, ir kelis kartus papurkštelėjo juo sau į burną bei ant drabužių, – sakė S. Jakutavičiui teisme atstovavęs advokatas Karolis Rugys. – Jis tada iš susijaudinimo ir pasimetimo nesuvokė, kad visų kvepalų pagrindas yra alkoholis. Jis pasipurškė „Calvin Clein Euphoria“ kvepalų, ir jau gerokai vėliau pastebėjo, kad ant buteliuko nurodyta 85 proc. gryno alkoholio koncentracija, dėl ko alkotesteris parodė 1,91 prom. alkoholio.“
Policijos pareigūnai S. Jakutavičių nušalino nuo vairavimo. „Jis policijos pareigūnei nurodė, kad prieš pučiant į alkotesterį pasipurškė kvepalais ir prašė atlikti pakartotinį testą, bet pareigūnė nurodė, jog taip ji elgtis negali, o šis turi teisę per valandą nuo pūtimo į alkotesterį priduoti kraują sveikatos įstaigoje“, – sakė advokatas.
Kad S. Jakutavičius neatrodė kaip neblaivus, policijos pareigūnė Inga Jarutienė patvirtino ir bylą nagrinėjant teisme. „Buvo toks įdomus alkoholio kvapas“, – sakė ji.
Su taksi automobiliu S. Jakutavičius nuvyko į Palangos ligoninę,bet čia medikai neturėjo alkotesterio, todėl vyras išskubėjo į netoliese esančią Kretingą. Bet ir čia nebuvo alkotesterio, be kurio rodmenų negali būti atliekamas tyrimas, S. Jakutavičius paprašė suteikti mokamą paslaugą – ištirti kraują. Atlikus tyrimą nustatyta, kad vyras yra blaivus. Medikai taip pat nurodė, kad „stovėsena neutrali, mėginius atlieka gerai, stovi nesvirduliuodamas, judesių tikslumas tikslus, vyzdžiai vienodi, orientuotas laike ir vietoje, atmintis gera, dėmesys normalus, mąstymas nuoseklus, kalba rišli, alkoholio kvapo nėra“.
S. Jakutavičiui bylą nutraukęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius nutarime pažymėjo, kad alkotesteris „Drager Alcotest 7510”, kuriuo buvo tikrinamas vairuotojas, matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl iškart po alkoholio pavartojimo duomenys gali būti iškreipti. Pagal instrukciją, po alkoholio vartojimo reikia palaukti bent 15 min.
„S. Jakutavičiui prieš pat alkoholio kiekio matavimo atlikimą pasipurškus į burną kvepalų, savo sudėtyje turinčių alkoholio, alkoholio matuoklio duomenys galėjo būti smarkiai iškreipti dėl didelio alkoholio ir koncentruotų jo garų likučių burnos ertmėje, likusių nuo panaudotų kvepalų ir rodyti daug didesnį alkoholio kiekį S. Jakutavičiaus iškvėptame ore, – pabrėžė teismas. – Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas daro išvadą, kad alkoholio matuoklio parodymai yra nepatikimas įrodymas šioje byloje, kurių pagrindu būtų galima patraukti S. Jakutavičių administracinėn atsakomybėn.“
Nutarimas, kuriuo S. Jakutavičiui buvo nutraukta byla, dar neįsiteisėjęs – policijos pareigūnai jį galės skųsti apeliacine tvarka, jeigu nesutiks.
Pasak advokato K. Rugio, teisme suabejojus atliktu medicinos apžiūros neblaivumo nustatymo sąžiningumu, buvo atlikta ekspertizė, po kurios paaiškėjo, kad laboratorijoje saugomas kraujas atitinka S. Jakutavičiaus DNR.
„Teismų praktikoje yra formuojama nuostata, kad administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas, – pabrėžė advokatas. – Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais. Pažymėtina, kad medicininės apžiūros tikslą reiktų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, bet nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba šlapimą), reiktų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo). Būtent dėl to asmuo, kuris savo iniciatyva, nesutikdamas su pareigūnų alkotesterio rodmenimis, vyksta į medicinos įstaigą medicininės apžiūros atlikimui, turėdamas tikslą paneigti nustatytą neblaivumo laipsnį, turėtų būti suinteresuotas kraujo tyrimo atlikimu, kaip tikslesnių duomenų apie jo būklę gavimu. „
K. Rugys pabrėžė, kad sveikatos priežiūros įstaigų išvada dėl neblaivumo (girtumo) yra galutinė.
„Vertinant alkotesterio parodymus reikia atsižvelgti į alkotesterio parodymų tikslumą ir patikimumą – alkotesterio patikimumas sąlyginai nėra didelis, vertinant jį su testu atliekamu laboratorijoje, – sakė jis. – Svarbu paminėti, kad netgi alkotesterio techninių savybių apraše yra nurodoma, kad burnoje užsilikęs alkoholis gali smarkiai iškreipti testo rezultatus, jeigu tiriamasis asmuo ką tik vartojo alkoholį, alkotesteriai išmatuoja burnoje užsilikusių alkoholio garų kiekį ir parodo smarkiai didesnį rezultatą, nei yra iš tikrųjų. Atitinkamai šioje situacijoje taip ir atsitiko, kadangi pareigūnai atlikę neblaivumo patikrinimo testą nesilaikė reikalavimo nustatyto tikrinant neblaivumą palaukti bent 20 min. ir tik tada atlikti testą, kadangi, kaip jau buvo minėta, prieš pat atliekant neblaivumo testą S. Jakutavičius pasipurškė kvepalų į burną, kurių garai ir iškraipė blaivumo testo rezultatus.“
K. Rugys taip pat pabrėžė, kad, jei netgi ir atlikus neblaivumo nustatymo testą, kuris buvo atliktas laboratorijoje, kyla abejonės dėl objektyvumo, tai ši aplinkybė yra vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir šias aplinkybes turi įrodinėti institucija surašiusi administracinės teisės pažeidimo protokolą.
„Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai“, – sakė advokatas.
Skaudi patirtis pakeitė S. Jakutavičiaus požiūrį.
„Nors Lietuvos teisės aktuose, kaip ir daugumoje Europos Sąjungos šalių, yra įtvirtinta leistina alkoholio koncentracija kraujyje, o tai paprasta kalba tariant, yra ne kas kita, kaip leidimas, neviršijus nustatytos normos sėsti už vairo išgėrus, iš savo karčios praktikos galiu patarti vairuojantiems: jei teks vairuoti, nevartokite alkoholio, – sakė jis. – Viena kita taurelė ar alaus bokalas, žinant kad teks sėsti už vairo, atsipalaiduoti vis tiek neleis, o kelyje sutikus policijos pareigūną su alkotesteriu neišvengiamai kils vidinis sumišimas, pasimetimas, o kontaktas su alkotesteriu gali priminti rusišką ruletę. Teismo procesas bus nemalonus, sukels daug įtampos, streso, nervų ir lėšų, todėl jei yra galimybė viso to išvengti, geriau vengti ir šį laiką skirti savo, šeimos ir Lietuvos gerovei kurti.“
