„Pirminis pasiūlymas buvo padaryti labai plačias išimtis, kad bet kas, kas sankcionuotas, bet turi susijusią veiklą su maisto saugumu – eksportuoja maistą į trečiąsias šalis arba su tuo susijusius produktus, kaip, pavyzdžiui, trąšas, gali tikėtis išimties. Po ilgų ir skausmingų derybų pavyko sutarti, kad tos išimtys būtų iš principo apribotos“, – Delfi sakė viceministrė.
Jos teigimu, išimtyse buvo numatyti saugikliai: verslininkai, eksportuojantis maistą arba trąšas į trečiąsias šalis, neturėtų tikėtis, kad automatiškai jiems dabar bus leidžiamos visos operacijos.
„Bus labai apribota galimybe tas nacionalines išimtis taikyti – jos bus ne tiek žmonėms, bet reikės tikrinti kiekvieną transakciją: kai yra pavedimas, reikės susitikrinti. Taigi, apie kiekvieną išimtį turės būti informuojamos visos šalys narės, tai turės būti suderinta su Komisija – kiekvienas atvejis bus tikrinamas.
Taip pat yra užfiksuojama, kad tai bus taikoma tik žmonėms, kurie turėjo ryšį su žemės ūkio, maisto verslu iki karo: kad neatsitiktų taip, jog žmogus įsigyjo vieną akciją kokioje nors įmonėje ir dabar staiga patapo laisvas“, – paaiškino J. Neliupšienė.
Be to, pasak jos, pakete yra užfiksuota, kad šiuos išimtys neturi įtakos kitiems ES sankcijų režimams, tame tarpe – ir Baltarusijos režimui.
„Kitas svarbiausias elementas yra tai, kad paliekama teisė šaliai narei apsispręsti dėl to, ar ji apskritai nori taikyti tą išimtį, atsižvelgiant į jos nacionalinio saugumo interesus“, – akcentavo viceministrė.
Taigi dėl išimčių Lietuva, kaip ir kitos šalys, spręs kaskart, kai bus kreipiamasi prašant leidimo eksportuoti maisto produkciją ar trąšas į trečiąsias šalis, paaiškino J. Neliupšienė.
„Sprendimai bus atsižvelgiant į sudėtus saugiklius. Žmogus galbūt prieš tai turėjo kažkokį verslą, susijusį su maistu, žemės ūkiu ar trąšomis, tačiau reikia turėti labai aiškų teisinį pagrindą. Mes kalbame tik apie tuos atvejus, kai yra išvežama į trečiąsias šalis. Tada mes tikriname kiekvieną operaciją, ar tikrai reikia tos išimties, ar tam yra teisinis pagrindas, priežastis ir, galų gale, atsižvelgiant į mūsų nacionalinius interesus“, – sakė viceministrė.
Tad, anot jos, bus tikrinama ne tik kiekviena operacija atskirai, bet ir kiekviena finansinė transakcija.
„(Pavardžių ir įmonių) iš viso yra 1,5 tūkst. Šį kartą, su devintuoju paketu, yra 180 naujų individualių sankcijų – dalis yra pavardžių ir dalis įmonių, kurios dar buvo susijusios su gynybos pramone bei nebuvo iki šiol sankcionuotos. Dar yra surašytos partijos ir kai kurie propagandos kanalai“, – pridūrė J. Neliupšienė.
„Lietuva rinksis vartus laikyti uždarytus“
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį tviteryje taip pat pakomentavo naują sankcijų paketą ir numatytą išimčių mechanizmą.
„9-asis sankcijų paketas buvo praleista proga. Liūdna, kad tiek daug laiko turėjome skirti diskusijoms dėl leidžiančių nukrypti nuostatų, o ne dėl griežtesnių sankcijų.
Kartu su Lenkija mums pavyko užtikrinti pasirenkamas saugumo priemones, kuriomis pašalinamos visos spragos. Lietuva rinksis vartus laikyti uždarytus“, – rašė G. Landsbergis.
Ketvirtadienį ryte Lietuva, kartu su Estija ir Lenkija, pranešė blokuojančios naujo sankcijų paketo priėmimą dėl jame numatytų išimčių, kurios, anot mūsų šalies vadovų, būtų palikusios per daug galimybių oligarchams apeiti sankcijas.
„Financial Times“ pranešė, kad išimtis sankcijoms pasiūlė Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai, iniciatyvai paramą pareiškė ir dalis kitų Vakarų Europos valstybių.
Dokumente teigiama, kad kroviniai Europos uostuose šiuo metu sulaikomi ilgiau nei būtina, nes bendrovės nerimauja dėl dalyvavimo sandoriuose su Rusijos įmonėmis, kurios priklauso sankcionuotiems asmenims, ir taip sutrinka trąšų bei maisto tiekimo grandinės.