Byloje, kurioje aiškinamasi prieš dvejus metus „tvarkiečių“ surengto piketo prie Vilniaus apygardos prokuroro Irmanto Mikelionio namų aplinkybes, kaltinimus prokurorai ketino pateikti ir Petrui Gražuliui, tačiau Seimas neleido panaikinti jo teisinės neliečiamybės.
Antradienį teismo liudyti iškviestas parlamentaras pareiškė, kad to nedarys, nes byla yra politinė.
„Seimas – jums ne autoritetas, kuris taip pat palaikė šią bylą politine byla? (...) Seimo pozicija jums ką nors reiškia, ar ne? Nutraukite šitą bylą, būkite garbingi teisėjai“, – teisme reikalavo P. Gražulis.
Jis priminė esąs politinis kalinys, todėl ir nenorintis liudyti „politinėse bylose“.
„Kadangi byla politinė, aš elgiuosi politiškai – neduoti jokių parodymų“, – pareiškė jis.
Posėdyje liudijęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Seime Juozas Imbrasas BNS tikino ir toliau besilaikantis nuomonės, jog prokuratūros ikiteisminis tyrimas dėl buvusio „tvarkiečių“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso galimos politinės korupcijos buvo politizuotas.
„Manau, kad buvo politinis spaudimas. Nes kaip mūsų pirmasis valstybės žmogus sugeba parinkti asmenis į raktines vietas – ir prokurorą, ir teisėją – ir jie priversti vykdyti tokias bylas? – dėstė J. Imbrasas.
Bylą dėl piketo jis lygino su situacija Rusijoje.
„Ar kas galėjo pagalvoti, kad piketas gali būti įvardytas kaip kažkoks spaudimas? Pas Vladimirą Putiną šiandien taip yra – susirinko žmonės Kemerovo aikštėje ir juos vadina tėvynės išdavikais“, – tikino jis.
Byloje antradienį liudijo dar keli pikete dalyvavę „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai.
Piketas prie I. Mikelionio namų vyko 2016 metų kovo 2 dieną.
Ikiteisminiame tyrime P. Gražulis tikino neatsimenantis, kieno tiksliai idėja buvo rengti piketą, tačiau jis tikino, jog vieta – I. Mikelionio namai – pasirinkta siekiant atsieti protestą nuo tuo metu į pareigas neseniai paskirto generalinio prokuroro Evaldo Pašilio. P. Gražulis tikino, kad protestu siekta, jog I. Mikelionis nebūtų paskirtas antrajai kadencijai į Vilniaus apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas.
Šioje byloje kaltinamieji – buvę Seimo „tvarkiečiai“ Kęstas Komskis ir Valdas Vasiliauskas – jau davė parodymus. Jie savo kaltę neigė ir sakė esantys nepagrįstai persekiojami dėl savo pilietinės pozicijos.
Byla bus toliau nagrinėjama gegužę, ketinama apklausti likusius liudytojus.
Baudžiamojoje byloje V. Vasiliauskui ir K. Komskiui pateikti kaltinimai dėl trukdymo prokuroro veiklai. Už tai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
„Tvarkiečiai“ P. Gražulis, K. Komskis ir V. Vasiliauskas 2016 metų kovą piketu reagavo į I. Mikelionio pareiškimą, kad prašys Europos Parlamentą panaikinti tuometinio partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro R. Pakso neliečiamybę galimos korupcijos byloje.
Kaltinamajame akte rašoma, kad piketu buvo sukeltas nesaugumo jausmas prokuroro šeimai.