Kelios taupymo dalys
Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys pasiūtas priemones Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ skaidė į kelias dalis.
„Pirma – viešajam sektoriui skirtas, verslui ir gyventojams. Kalbant apie viešąjį sektorių, tai tos administracinės prievartos yra daugiau, nes privalu rodyti pavyzdį, visiškai teisingai. Kalbant apie verslą – preziumuojame, kad verslas yra pats išmintingas ir sumanus, raginame naudoti paramą, kuria nesinaudoja pakankamai.
O kalbant apie gyventojus – prievarta nelabai akcentuojama ir primenama, kaip galima taupyti ir pamokoma“, – sakė V. Poderys.
Nurodymai viešajam sektoriui, anot jo, taupymo tikslai turės būti išskaidyti.
„Negali būti ir ministerijai, ir tas pats planas vaikų darželiui, ar ligoninei. Turbūt sveikas protas sako, kad jie turi būti kitokie“, – kalbėjo Lietuvos energetikos agentūros vadovas.
LRT ekonomikos žurnalistas Marius Jokūbaitis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pabrėžė, jog kol kas nėra išskirta, kurioms įstaigoms galios šie nurodymai.
„Jeigu tarkime, ligoninės, poliklinikos, ar švietimo įstaigos vadovas sugalvos, kad jam tai taip pat taikoma, tai jis turbūt ir sumažins, nes bijo kritikos“, – svarstė jis.
Privalomo darbo iš namų pirmadieniais ir penktadieniais idėja taip pat kelia klausimų – ar atliekant darbą iš namų, jiems bus kompensuojamos išlaidos už sunaudotą energiją.
„Čia yra puikus klausimas. (…) Tema verta diskusijos, turbūt niekas nenuneigs. Ir jeigu visa šeima sėdi pirmadienį ir penktadienį ne darbe, o namuose, jų kažkiek išlaidos turi padidėti. Čia nėra ginčo“, – sakė V. Poderys.
Kartu siūloma iki keturių mėnesių sutrumpinti maksimalų 130 km per valandą leistiną greitį greitkeliuose. Lietuvos energetikos agentūros vadovas V. Poderys priminė, jog važiuojant greičiau, kuro išnaudojama daugiau.
„Taupymas turi pasireikšti ne tik per elektrą, dujas, biokurą, bet ir per degalus, kas man atrodo visiškai natūralu. Nelabai sutikčiau, kad žmonių gyvenimo kokybė dėl to labai suprastėtų, jeigu tas apribojimas iki 110 km/h būtų. (…) Dabar yra sakoma, kad ir degalų reikalus irgi apima tos taupymo priemonės. Man atrodo, kad čia yra sisteminis požiūris“, – sakė V. Poderys.
LRT ekonomikos žurnalistas M. Jokūbaitis Žinių radijo eteryje teigė, jog supranta taupymo logiką, bet kiek ši priemonė bus efektyvi – lieka klausimas.
„Prievartos mechanizmas yra kaina“
Preliminariais skaičiavimais, augant energijos kainoms ir nesiėmus jokių priemonių valstybės sąnaudos vien už šilumą ir elektrą šiemet gali siekti 250 mln. eurų. Įgyvendinus taupymą pavyktų sutaupyti apie 50 mln. eurų.
Lietuvos energetikos agentūros vadovas V. Poderys teigė, jog „prievartos mechanizmas yra pati kaina“.
„Prievartos mechanizmas yra pati kaina. Ir daugeliu atveju valdžia tiesiog primena ir padeda per finansavimo priemones, padeda per patarimus, priminimus, pakartojimus. O valdžios institucijoms per prievartą – kad reikia taupyti. Nes didysis bizūnas yra kainos tarifai“, – pabrėžė jis.
Įspėja apie rizikas
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė Žinių radijo laidoje įvertino energijos taupymo planą. Ji teigė, jog darbo vietoms galioja normos ir jeigu jos bus pažeistos, darbuotojas gali atsisakyti vykdyti savo savo funkcijas nesaugioje darbo aplinkoje.
„Mano požiūris į jį negali būti kitoks kaip tik kad taupymas negali vykti darbuotojų sąskaita. Kad įstaigos, viešasis sektorius pradės taupyti, gal ir gerai. Bet reikia priminti kelis dalykus. Jeigu kalbame apie darbo vietą tam tikrose įstaigose, biure, tai niekas nepakeitė higienos normų, kurios turi būti išlaikytos darbo vietose.
Tai ta pati temperatūra, kuri turi būti ne mažiau kaip 20 laipsnių, apšvietimo atitinkama norma. Jeigu tose normose vyks tam tikras taupymas, tai nematau nieko blogo. Bet jeigu mažinama daugiau – tada darbo vieta neatitiks reikalavimų, kurie minimaliai turi būti išlaikyti. Ir tokiu atveju darbuotojas netgi gali atsisakyti vykdyti savo funkcijas nesaugioje darbo aplinkoje“, – sakė I. Ruginienė.
O kalbėdama apie siūloma nuotolinį darbą kelias dienas per savaitę, Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė pabrėžė, jog tai irgi negali būti atliekama darbuotojo sąskaita.
„Darbo kodeksas sako taip – darbdavys negali įpareigoti dirbti nuotoliniu būdu, tai daroma arba darbuotojo prašymu, arba susitarus su darbuotoju. Susitarimo metu darbuotojai ir turi įsivertinti – ar jie patirs papildomas išlaidas, atlikdami savo darbo funkcijas namuose.
O jeigu patirs – tai tų išlaidų kompensavimo turi reikalauti iš darbdavio. O darbdavys savo ruožtu turi tinkamai įrengti darbo vietą. Ir dar atsižvelgti ir į tai, kad ne visi darbuotojai turbūt turės galimybę dirbti nuotoliniu būdu“, – kalbėjo Žinių radijo pašnekovė I. Ruginienė.
