Pastaroji vasara pasižymėjo išskirtiniais gamtos „siurprizais“. Europoje buvo fiksuojami rekordiniai karščiai – liepą Jungtinėje Karalystėje termometro stulpeliai šoktelėjo iki neregėto 40 laipsnių karščio. Pietų ir Vakarų Europoje ugniagesiai gelbėtojai tramdė miškų gaisrus, dėl kaitros gyventojai buvo raginami neiti iš namų.
Tuo metu Pakistane dėl smarkių musoninių liūčių nukentėjo milijonai žmonių – šalies premjeras potvynius pavadino „baisiausiais Pakistano istorijoje“. Vanduo užtvindė maždaug trečdalį šalies teritorijos, pareikalavo maždaug 1,7 tūkst. aukų.
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius A. Spiridonovas teigė, kad tokie ekstremalūs gamtos reiškiniai tik stiprės.
„Šitų ekstremalių reiškinių intensyvumas tik didės. Kai atmosfera šyla, jos energijos lygis irgi didėja. Pavyzdžiui, praėjusių metų Vokietijoje buvęs potvynis palyginimui su Pakistano potvyniais, yra kaip koks fejerverkas palyginus su atomine bomba“, – pasakojo mokslininkas.
„Europa, Šiaurės Amerika ir Kinija daugiausia prisidėjome prie klimato kaitos, bet kol kas dėl savo geografinių aplinkybių mažiausiai kol kas už tai mokame. Bet, pavyzdžiui, Pakistanas buvo paveiktas musonų, tai yra labai stiprių lietaus įvykių, to pasekmėje buvo užtvindyta trečdalis Pakistano. Pakistanas yra milžiniška šalis <...>, čia ne šiaip sau vandens lygis pakilo. Ten srautai yra didžiuliai, dešimčių kilometrų per valandą greičiu vanduo keliauja į visus namus, į visą infrastruktūrą. Rodos, sunaikinta apie milijonas namų. Faktiškai, kaip po branduolinio karo. O teritorija prilygsta Lenkijai arba visoms Baltijos šalims kartu paėmus. Įsivaizduokite, visą teritoriją, visą infrastruktūrą nušluoja kaip šluota, sunaikina“, – toliau dėstė jis.
Mums gyvenimo sąlygos gali ir pagerėti
Ekstremalių reiškinių intensyvumas, pasak A. Spiridonovo, ateityje priklausys nuo to, ar deginsime iškastinį kurą ir pumpuosime savo atmosferą anglies dioksidu.
„Dabar vidutinė temperatūra, lyginant su priešindustriniu lygiu 1850 metais, [padidėjo] 1,2–1,3 laipsnio. Galvojama, kad, kai pasieks 1,5 laipsnio, prasidės lūžio procesai, bus inicijuoti žemės sistemoje pokyčiai, kurie patys skatins, dar stiprins visą pokytį. Reikėtų daugmaž taip skaičiuoti: plius vienas laipsnis vidutinės metinės temperatūros, minus vienas milijardas žmonių gyvybių“, – kalbėjo pašnekovas.
Lietuvoje, pasak jo, ateityje gali padidėti kritulių kiekis, sausrų rizika, gali formuotis viesulai.
„Visi šie modeliai priima įprastines ribines sąlygas, kurios buvo būdingos, pavyzdžiui, paskutiniams tūkstančiui metų. Bet mes vis labiau užeiname už tų ribų ir, tiesa sakant, kaip elgsis gamta, mes mažai galime nuspėti. Ypač, jeigu prasidės atgaliniai mechanizmai, kurie patys save skatins“, – kalbėjo A. Spiridonovas.
Visgi yra tikimybė, kad Lietuvai, Šiaurės Europai, Rusijai, Kanadai klimato pokyčiai nebus itin drastiški, galbūt gyvenimo sąlygos net pagerės.
„Galbūt mūsų gyvenimo sąlygos netgi pagerės – yra tokie modeliai. Žmonėms optimali klimato zona pasislinks link mūsų. Tačiau reikia prisiminti, kad arčiau tropikų esanti optimali zona išnyks. Didžioji dalis žmonių būtent gyvena geografiškai žemiau mūsų. Tie žmonės neišgyvens arba turės trauktis, bet erdvės gyvenimui neužteks, turės pražūti. Ne tik dėl karo, bet ir dėl maisto stygiaus, aukštos temperatūros žmonės žus, bet ir dėl tūkstančių įvairiausių konfliktų“, – dėstė profesorius.
Ar įmanoma užbėgti tokioms katastrofoms ir ekstremaliems pokyčiams už akių?
A. Spiridonovas teigė, jog visiškai išvengti klimato kaitos nepavyks, tačiau pristabdyti procesus įmanoma – viskas priklauso nuo žmonių veiklos.
„Kai kurie pokyčiai jie tikrai bus. Pavyzdžiui, (...) jeigu mes išjungsime visus variklius, pasidarysime šventi kaip Romos popiežius – šie ekstremalūs reiškiniai ir toliau bus, nes mes jau pakrovėme CO2 į atmosferą. Jis natūraliai išsivaikščios po tūkstančio metų. Reiškiasi, tūkstantį metų jau bus taip blogai, kaip dabar yra. Mes galim tiktai pabloginti situaciją“, – sakė ekspertas.
„Jeigu riedame nuo kalno ir dar spaudžiame greičio pedalą, praraja nuo to neišnyks, jeigu mes ją ignoruojame. Tiesiog didžioji dauguma žmonių pasirenka ignoruoti ir negalvoti. (...) Bet mes daug ką galime pakeisti. Kuo greičiau mes padarysime tuos pokyčius – mes iš tikrųjų turėtume mobilizuotis, perdaryti visą ekonomiką“, – apibendrino jis.