Rusija atmeta bet kokias didesnes teritorines nuolaidas ir primygtinai reikalauja, kad Ukraina atsisakytų ambicijų prisijungti prie NATO. Tokią informaciją paskelbus naujienų agentūrai „Reuters“, kuri rėmėsi savo šaltiniais – esamais ir buvusiais Rusijos valdininkais, pasipylė tradicinė spekuliacijų, paneigimų banga.

Ir ne pirmą kartą po panašių žinučių iš Rusijos sulaukta ir eskalacijos – į Ukrainą neva atsakant į ukrainiečių smūgius Rusijos teritorijoje, paleista Rusijos balistinė raketa. Iš pradžių skelbta, kad tai neva tarpžemyninė raketa, kuria V. Putinas pirmiausiai siekė įspėti Vakarus, tada, pačiam Kremliaus lyderiui paskelbus, kad tai buvo nauja, eksperimentinė vidutinio nuotolio raketa pavadinta „Orešnik“, spekuliuota, ko dar galima sulaukti.

Visa tai buvo ir yra labai dėsninga. Iš Kremliaus nieko kito tikėtis ir nebuvo galima – nuo pat pirmųjų atviros invazijos dienų buvo girdimi ir tariami ketinimai derėtis, nutraukti karą, o juk tokia retorika iš rusų derybininkų pusės skambėjo net tomis dienomis, kai Rusijos kariai vykdė Bučos žudynes.

Bet tuo pačiu palankiai skambėjusias kalbas apie derybas keitė įžūlūs reikalavimai, arogantiški patikinimai, kad „karo tikslai vienaip ar kitaip bus pasiekti, specialioji karinė operacija bus tęsiama ir baigta“.