6 straipsnių
Naujoji vidutinio nuotolio balistinė raketa „Orešnik“ yra branduolinį užtaisą nešti gebantis ginklas. Apie ją viešai skelbiamos informacijos nebuvo iki 2024 metų spalio 21 dienos, kai Rusija ja atakavo Ukrainą.
Per televiziją neplanuotai pasirodęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad per smūgį Dnipro miestui buvo mūšio lauko sąlygomis išbandyta „viena iš naujausių Rusijos vidutinio nuotolio raketų sistemų“.
Jo teigimu, konstruktoriai šiai raketai davė vardą „Orešnik“ (Lazdynas).
V. Putinas aiškino, kad paleistoji raketa buvo „nebranduolinės ultragarsinės konfigūracijos“ ir kad „bandymas“ buvo sėkmingas – raketa pataikė į taikinį.
Oro gynyba nėra pajėgi neutralizuoti raketos „Orešnik“, kurios greitis puolimo metu siekia 10 machų (vienas machas prilygsta garso greičiui) arba 2,5– 3 kilometrus per sekundę, sakė V. Putinas. Ultragarsinės raketos greitis skrydžio metu daugiau nei penkis kartus viršija garso greitį, be to, raketa skrisdama gali manevruoti, todėl ją sunku sekti ir numušti.
Raketoje gali būti sumontuota nuo trijų iki šešių kovinių užtaisų, bulvariniame laikraštyje „Komsomolskaja pravda“ rašė karo ekspertas Viktoras Baranecas. Maskvos žurnalo „National Defence“ redaktorius Igoris Koročenko valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad, remiantis filmuotais smūgio vaizdais, „Orešnik“ yra ginkluota keliais nepriklausomai taikomais koviniais užtaisais.
V. Putino žodžiais tariant, tai yra „vidutinio nuotolio“ raketa.
Karo ekspertas Ilja Kramnikas dienraščiui „Izvestija“ sakė, kad raketos „Orešnik“ nuotolis gali siekti viršutinę vidutinio šio nuotolio ribą, tai yra apie 3–5 tūkst. kilometrų.
JAV gynybos departamentas raketą „Orešnik“ apibūdino kaip „eksperimentinę“ raketą, sukurtą rusiškos ICBM „RS-26 Rubež“ pagrindu. Apie raketą „Rubež“ žinoma tik tiek, kad tai yra ICBM „Topol“ modifikacija.
Šios raketos veikimo nuotolis reiškia, kad „Orešnik“ gali kelti grėsmę visai Europai“, bet ne Jungtinėms Valstijoms, rusiškam platformos „Telegram“ kanalui „Ostorožno novosti“ pasakojo Rusijos branduolinių pajėgų projekto ginklų ekspertas Pavelas Podvigas.
JAV ir Sovietų Sąjunga 1987 m. pasirašė sutartį, pagal kurią susitarė nenaudoti raketų, kurių veikimo nuotolis yra nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių kilometrų. 2019 m. ir Vašingtonas, ir Maskva pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties, vienas kitą kaltindami ją pažeidinėjant.
Vladimiras Putinas pasirengęs su išrinktuoju JAV prezidentu aptarti susitarimą dėl ugnies Ukrainoje nutraukimo. Pasirodžius tokiai žiniai pasirodė svarstymai, kas ir kokias sąlygas gali kelti, kaip į galimą įvykių eigą reaguos rusai, amerikiečiai, ukrainiečiai, kas bus toliau. O tada pasipylė dar ne...
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Maskva atliks daugiau hipergarsinės balistinės raketos „Orešnik“ bandymų „kovinėmis sąlygomis“, praėjus dienai po to, kai viena iš jų buvo paleista į Ukrainą.
Ketvirtadienį Rusijos paleista branduoliniam užtaisui pritaikyta balistinė raketa „Orešnik“ yra dar vienas žingsnis, prilygstantis karo Ukrainoje eskalavimui. Šis veiksmas taip pat ženklina lemtingą, be to, galimai pavojingą tašką Maskvos konflikte su Vakarais, rašoma CNN portale.
Naujoji vidutinio nuotolio balistinė raketa „Orešnik“, kuria Rusija atakavo Ukrainą, yra branduolinį užtaisą nešti gebantis ginklas, apie kurį jokios viešai skelbiamos informacijos ligi šiol nebuvo.
Penktadienį Kremlius pareiškė „neabejojantis“, kad po Rusijos smūgio Ukrainai raketa, galinčia nešti branduolines galvutes, Vašingtonas suprato prezidento Vladimiro Putino įspėjimą.
Ketvirtadienį Rusija atakavo Dniprą iš raketų komplekso „Kedr“. Tai naujas Rusijos balistinis ginklas. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos „Telegram“ pranešimu.
