Rusijos prezidentas per savo metinę spaudos konferenciją papasakojo apie raketų „Orešnik“ privalumus ir akivaizdžiai norėjo parodyti, esą, Lenkijos, Rumunijos priešraketinės gynybos sistemos numušti „Orešnik“ negali.
Vakarams jis pasiūlė išsirinkti objektą Kyjive, apsaugoti jį priešraketine gynyba, oro gynybos priemonėmis, o Rusija esą smogs jam „Orešnik“ raketa.
„Pažiūrėsim, kas tada bus“, – kalbėjo V. Putinas.
„Matote, su kuo mes turime reikalų. <...> Manote, kad tai adekvatus žmogus? Tiesiog niekšai“, – Briuselyje ketvirtadienį sakė V. Zelenskis.
JAV pareigūnai jau anksčiau yra sakę, kad „Orešnik“ nepakeis padėties mūšio lauke ir tėra naujas Rusijos mėginimas įbauginti Ukrainą ir jos sąjungininkes.
V. Zelenskis trečiadienį atvyko į Briuselį susitikti su Europos lyderiais aptarti kitų žingsnių dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, Donaldui Trumpui ruošiantis pradėti eiti JAV prezidento pareigas.
Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje V. Zelenskis taip pat sakė, kad apie Vengrijos premjero Viktoro Orbano pasiūlymą dėl kalėdinių paliaubų sužinojo iš žiniasklaidos, ir teigė, kad diskusijose dėl paliaubų turėtų dalyvauti Ukraina. Pats V. Zelenskis su Vengrijos ministru pirmininku šia tema sako nekalbėjęs.
„Vengrijos ministras pirmininkas, su visa pagarba Vengrijos piliečiams, neturi įgaliojimų derėtis. Be to, jo santykiai su V. Putinu yra pernelyg šilti, kad jis galėtų pastatyti V. Putiną į vietą“, – sakė Ukrainos prezidentas, atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar jis kalbėjosi su Vengrijos premjeru apie kalėdines paliaubas.
V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad Ukraina siekia ne įšaldyti karą, o jį užbaigti.
„Mes negalime gyventi su įšaldytu konfliktu, Ukrainai reikia saugumo garantijų. Be abejo, Ukraina nori užbaigti karą, mes norime taikos. Ir, žinoma, Rusija to nenori ir nuolat tai demonstruoja“, – sakė V. Zelenskis.
Zelenskis: Putinas – senas fantazuotojas
V. Zelenskis sulaukė ir klausimo, ką mano apie V. Putiną pareiškimą, esą, Rusija pasirengusi deryboms su Kyjivu be jokių išankstinių sąlygų, tačiau atsižvelgiant į teritorines realijas mūšio lauke ir vadinamųjų „Stambulo susitarimų“ pagrindu.
„Kalbant apie Stambulo susitarimus, kurių niekada nebuvo. Buvo tik Rusijos Federacijos ultimatumas, jau pirmąją dieną toks buvo – mūsų teritorijų okupacija. Dar 2022 metais. Jos pasiuntiniai skirtingomis kryptimis, naudodamiesi skirtingais šaltiniais, mus bandė supažindinti su to ultimatumo detalėmis. Tų pasiuntinių nebėra, jie pabėgo į Rusiją“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pridūrė, kad Ukraina tik sureagavo į tokius Rusijos ultimatumus, tačiau nieko nepasirašė.
„Ukraina nesutiko su Rusijos Federacijos ultimatumu. Jie bandė žengti kitus žingsnius, kažkur sušvelninti savo poziciją. Buvo susitikimų, pamenate, jie vyko ir Baltarusijoje, ir Turkijoje. Visus šiuos susitikimus jie pavadino „Stambulo susitarimais“. Ukraina nieko nepasirašė, jokių susitarimų nebuvo“, – sakė V. Zelenskis.
V. Zelenskis pažymėjo, kad demilitarizacijos klausimu V. Putinas norėtų, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos paprasčiausiai neegzistuotų.
„Jis tiesiog siūlė Ukrainai pasiduoti, įšaldyti konfliktą, pakeisti jam nepalankią kryptį – ne Europa, ne NATO, o Rusija, nes jis tenori vieno – valdyti mūsų valstybę. Atimti iš mūsų nepriklausomybę. Ir tas žmogus dabar čia svaičioja apie kažkokius susitarimus. Senas fantazuotojas. Jis gyvena kitame pasaulyje. Tame savo akvariume“, – žodžių į vatą nevyniojo V. Zelenskis.
Putinas: Ukrainos puolimą reikėjo pradėti anksčiau
Rusijos prezidentas V. Putinas ketvirtadienį per savo spaudos konferenciją pareiškė, kad Maskvai plataus masto Ukrainos puolimą derėjo pradėti anksčiau, leisdamas suprasti, kad šalis nebuvo gerai pasirengusi beveik trejus metus trunkančiai karinei kampanijai.
Kalbėdamas apie savo sprendimą 2022 m. vasarį pasiųsti karius į Ukrainą, jis sakė: „Jei būtų galima pažvelgti į tą situaciją žinant, kas vyksta dabar, manau, kad sprendimas, kuris buvo priimtas, turėjo būti priimtas anksčiau.“
Kalbėdamas savo kasmetinėje spaudos konferencijoje, jis pridūrė: „2022 m. įvykius pradėjome be jokių pasiruošimų... Jei būtume žinoję, kas bus, tam būtume sistemingai ruošęsi.“
V. Putinas dar kartą patikino esąs pasirengęs pradėti derybas dėl beveik trejus metus trunkančio karo Ukrainoje užbaigimo.
Atsakydamas į JAV transliuotojo NBC klausimą V. Putinas pasakė, neva yra pasirengęs ir padaryti nuolaidų.
„Politika – tai kompromiso menas“, – kalbėjo ilgametis Rusijos vadovas, visgi nepaaiškindamas, kokie kompromisai tai galėtų būti. Tuo pat metu jis dar kartą apkaltino Ukrainą blokuojant derybas.
V. Putinas, kurio nurodymu 2022 m. vasarį Ukrainoje prasidėjo plataus masto invazija, priminė, kad Maskvai ir Kyjivui nepavyko pasiekti susitarimo, kai netrukus po karo pradžios tą bandė padaryti Stambule.
Vakarų spaudžiama Ukraina galiausiai susitarimą atmetė, tikino jis.
V. Putinas taip pat neatmetė galimybės susitikti su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tačiau negalėjo pasakyti, kada toks susitikimas galėtų įvykti.
„Su juo nekalbėjau jau ketverius metus“, – pasakė V. Putinas, pridurdamas, kad jokių pasiūlymų dėl susitikimo iš D. Trumpo komandos kol kas girdėti nebuvo.
