Konferenciją pradėjo nuo rusams svarbiausio klausimo
„Kai viskas mūsų gyvenime sustyguota, stabilu, mums liūdna. Kai tik prasideda judesys, lekia kulkos ir sekundės, mums tampa baisu. Bet viskas susiję su ekonomika. O mūsų ekonomikos situacija normali“, – pradėjęs konferenciją konstatavo V. Putinas.
15 pirmųjų konferencijos minučių V. Putinas daugiausiai kalbėjo apie Rusijos ekonomiką.
Kaip rašo BBC, V. Putinas puikiai žino, kad rusams svarbiausias klausimas yra šalies ekonomika.
Jo dėmesys būtent ekonomikos temoms nuo pat pirmųjų sakinių, pasak BBC, leidžia daryti išvadą, kad Rusijos prezidentas labai gerai supranta, kad rusams karo fone labai svarbi finansinė gerovė, o Vakarų entuziazmas pritaikyti vis naujų sankcijų kelia nerimą. Todėl ir ramina žmones, esą „situacija normali ir stabili“.
„Kalbant apie visą ekonomiką, padėtis Rusijoje yra stabili, nepaisant išorinių grėsmių ir mėginimų mus paveikti“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą klausimų ir atsakymų renginį.
Vis dėlto V. Putinas pripažino, kad sparčiai kylančios kainos kelia susirūpinimą. „Infliacija yra nerimą keliantis signalas“, – sakė jis.
Rusijos centrinis bankas penktadienį ketina padidinti palūkanų normas, mėgindamas pristabdyti kainų kilimą. Rusijos oficialiai nustatytas tikslas yra 4 proc. infliacija, nors nuo 2022 m. vasario, kai Maskva užpuolė Ukrainą, kainos augo žymiai sparčiau.
Rusija smarkiai padidino išlaidas kariniam puolimui, šimtai tūkstančių vyrų buvo pašaukti į kariuomenę, pasamdyti ginklų pramonės arba pabėgo iš šalies. Tai sukėlė didelį darbo jėgos trūkumą, o didelės skolinimosi išlaidos nuvylė verslininkus, taip pat ir valstybės valdomų įmonių vadovus bei tuos, kurie yra artimi V. Putinui.
Kremliaus vadovas teigė, kad Rusija per pastaruosius dvejus metus augo sparčiau nei euro zona.
Sulaukė klausimų apie Ukrainą ir Kurską
Paklaustas, kaip vertina „specialiosios karinės operacijos“, kaip Rusija vadina karą prieš Ukrainą, eigą ir ar „pergalė jau arti“, Rusijos prezidentas tikino, kad rusų pajėgos „herojiškai stengiasi, ginkluotųjų pajėgų galimybės tik auga“, kiekvieną dieną „mūsų vyrai atsiima kvadratinius kilometrus mūsų teritorijos“.
V. Putinas tikino, kad karo dalyviai jam nuolat perduoda įvairiausių suvenyrų, ir parodė kopiją vėliavos, kurią jam padovanojo 155-osios jūrų pėstininkų brigados kariai.
Kursko srities gyventoja vėliau paklausė V. Putino, kada Rusijos kariuomenė „išstums Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“. Jis sakė „nenorintis nurodyti konkrečios datos“.
Rusijos prezidentas pridūrė, kad „neabejoja“, kad taip nutiks. „Planų yra“, – pridūrė V. Putinas.
Putinas Vakarams siūlo „eksperimentą“: pažiūrėsim, kas tada bus
V. Putinas per savo konferenciją taip pat papasakojo apie raketų „Orešnik“ privalumus ir negailėjo kritikos Vakarų oro gynybos sistemoms, tačiau patikslino, kad daugiau apie sąjungininkų suteiktas oro gynybos sistemas galėtų papasakoti „mūsų vyručiai Ukrainoje“.
Nuo oro gynybos sistemų Rusijos prezidentas perėjo konkrečiai prie priešraketinių sistemų, vardijo, kokias turi Lenkija ir Rumunija. V. Putinas akivaizdžiai norėjo parodyti, esą, Lenkijos ir Rumunijos priešraketinės gynybos sistemos numušti „Orešnik“ negali – ką jau kalbėti apie Ukrainoje dislokuotąsias.
Rusijos prezidentas savo oponentams Vakaruose pasiūlė išsirinkti objektą Kyjive, apsaugoti jį priešraketine gynyba, oro gynybos priemonėmis, o Rusija smogs jam „Orešnik“ raketa – „pažiūrėsim, kas tada bus“.
„Mes esame pasirengę tokiam eksperimentui“, – konstatavo Kremliaus vadovas.
JAV pareigūnai jau anksčiau yra sakę, kad „Orešnik“ nepakeis padėties mūšio lauke ir tėra mėginimas įbauginti Ukrainą ir jos sąjungininkes.
Toliau V. Putinui užduodamas klausimas apie pasikeitusią Rusijos branduolinę doktriną.
Kremliaus vadovas praėjusį mėnesį pritarė pakeitimams, kurie nustato naujas sąlygas, kurioms esant Rusija svarstytų galimybę panaudoti branduolinį ginklų.
„Ar Vakarai teisingai suprato pasiųstą žinutę“, – V. Putino paklausė „Rossiskaja Gazeta“.
„Nežinau, ką jie suprato, jų reikia klausti. Įvardysiu kelis esminius dalykus. Mes kalbame apie tam tikras karines grėsmes, galinčias peraugti į naujas grėsmes. Todėl ir pasisakome už didesnę nebranduolinių valstybių atsakomybę, valstybių, galinčių dalyvauti agresijoje prieš Rusiją kartu su šalimis, turinčiomis branduolinį ginklą. Ir jeigu tokios šalys mums kels grėsmę, mes pasiliekame sau teisę branduolinį ginklą panaudoti ir prieš jas. Viešai deklaravome, kad, jeigu tokios grėsmės kils ir mūsų sąjungininkei – Baltarusijai, tai padarysime viską, kad užtikrintume Baltarusijos saugumą. Manau, kad tai labai svarbi atnaujintos branduolinės doktrinos dalis“, – kalbėjo V. Putinas.
Amerikiečių žurnalistas Putinui pabėrė druskos ant žaizdos
Amerikiečių kanalo „NBC News“ žurnalistas, užduodamas klausimą V. Putinui, pabėrė druskos ant žaizdos pareiškęs, kad Rusija savo „specialiosios karinės operacijos“, kaip Rusija vadina karą Ukrainoje, tikslų nepasiekė.
„Jums nepavyko pasiekti savo „specialiosios karinės operacijos“ tikslų. Žuvo daug rusų, įskaitant generolą, kuris buvo nužudytas Maskvoje. Sirijoje buvo nuverstas B. al Assado režimas, kurį jūs rėmėte. Kai susitiksite su D. Trumpu, būsite silpnesnis lyderis. Ką galite pasiūlyti?“ – paklausė jis.
V. Putinas tikino, kad yra pasirengęs bet kada susitikti ir pasikalbėti su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Nežinau, kada susitiksime su Trumpu, aš su juo jau daugiau nei ketverius metus nebendravau. Esu tam pasirengęs. Bet kada. Sako, kad toks pokalbis įvyks tada, kada atsidursiu silpnoje pozicijoje. Jums ir tiems, kurie jums Jungtinėse Valstijose moka algą, labai norėtųsi, kad Rusija atsidurtų sudėtingoje situacijoje. Manau, kad mes dabar dar stipresni nei prieš dvejus ar trejus metus. Tapome suverenia valstybe, menkai nuo ko priklausome, pagerinome gynybą“, – pareiškė V. Putinas.
V. Putino taip pat klausta, ar jis pasirengęs kompromisui derybose su Ukraina.
„Politika – tai kompromiso menas“, – kalbėjo ilgametis Rusijos vadovas, visgi nepaaiškindamas, kokie kompromisai tai galėtų būti. Tuo pat metu jis dar kartą apkaltino Ukrainą blokuojant derybas.
Jis pareiškė, kad Stambule buvo susitarimų, kuriuos buvo galima pasiekti. „Bet atėjo jūsų šalininkas Johnsonas, su gera šukuosena (turimas omenyje buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas), ir pasakė, kad reikia kovoti iki paskutinio ukrainiečio. Taigi jie kovoja, bet tie ukrainiečiai jau baigiasi“, – aiškino V. Putinas.
Putinas: gandai apie mano mirtį gerokai perdėti
Rusijos prezidentas per konferenciją taip pat pareiškė, kad nuo tada, kai į Maskvą atvyko nuverstasis Sirijos vadovas Basharas al Assadas, jis su juo susitikęs nebuvo, bet toks susitikimas planuojamas: „Dar nemačiau B. al Assado, tačiau planuoju pasimatyti, neabejotinai su juo pasikalbėsime.“
Tęsdamas atsakymą į Amerikos žurnalisto klausimą, V. Putinas pasikartodamas pridūrė: „Mes jums leidžiame dirbti Rusijoje, darote tai laisvai, netrukdomi. Jums labai norėtųsi, kad Rusijos pozicija susilpnėtų. Bet per pastaruosius trejus metus Rusija tik sustiprėjo. Tampame iš tikrųjų suveri valstybė.“
Apie Siriją V. Putinas nedaugžodžiavo: tai, kas nutiko Sirijoje – ne Rusijos pralaimėjimas, ir Maskva ten savų tikslų pasiekė, o su B. al Assado režimu kovojančių grupuočių „viduje įvyko pokyčių“.
„Gandai apie mano mirtį smarkiai perdėti“, – dramatiškai atsakymą užbaigė V. Putinas.
Teigia norintis išlaikyti karines bazes Sirijoje
V. Putinas ketvirtadienį dar kartą patvirtino, kad jo šalis yra suinteresuota išlaikyti savo karines bazes Sirijoje, net ir nuvertus B. al Assadą.
Reikia diskutuoti su tomis jėgomis, kurios dabar kontroliuoja šalį, sakė V. Putinas.
„Mūsų interesai turi sutapti“, – sakė jis, pridurdamas, kad, pavyzdžiui, Rusija pasiūlė panaudoti oro ir jūrų pajėgų bazę humanitarinės pagalbos teikimui šalyje.
Rusija taip pat neseniai padėjo perkelti 4 000 Irano karių į Teheraną, pažymėjo V. Putinas.
Be to, Rusija palaiko ryšius su visomis Sirijoje veikiančiomis grupuotėmis ir regiono valstybėmis, kurių dauguma yra suinteresuotos, kad Rusijos bazės išliktų.
Šiame kontekste V. Putinas nekomentavo pranešimų apie tariamą Rusijos karių perkėlimą iš Sirijos bazių į Libiją.
Pirmą kartą pakomentavo Rusijos generolo nužudymą
Rusijos prezidentas V. Putinas pirmą kartą pakomentavo Rusijos ginkluotųjų pajėgų radiacinės, cheminės ir biologinės apsaugos vado, generolo Igorio Kirilovo nužudymą – jį pavadino teroristiniu aktu bei pridūrė, kad Vakarų žiniasklaida kažkodėl šio nusikaltimo nepasmerkė. Taip Rusijos prezidentas atsakė į Amerikos televizijos kanalo NBC žurnalisto klausimą, ar Rusijos pozicijų nesusilpnins „specialiosios karinės operacijos“ nesėkmės, situacija Sirijoje ir „generolo žūtis“.
„Apie generolo Kirilovo nužudymą. Jūs paminėjote – „pasikėsinimas“. Aš jums dėkingas už tai, kad jūs ką tik pripažinote, jog tai buvo teroristinis išpuolis. (...) Kyjivo režimas tokių ne vieną įvykdė. Ir nė karto iš Vakarų žurnalisto neišgirdome tokių teroristinių aktų pasmerkimo. Esu jums dėkingas bent jau už tai, kad apie tai susimąstėte“, – dėstė V. Putinas.
V. Putinas pripažino, kad Rusijos saugumo tarnybos padarė klaidų. „Mūsų specialiosios tarnybos praleidžia šiuos smūgius. Jos praleido šiuos smūgius. Tai reiškia, kad turime pagerinti darbą. Negalime leisti, kad įvyktų tokios labai rimtos klaidos“, – teigė V. Putinas.
Rusijos ginkluotųjų pajėgų radiacinės, cheminės ir biologinės gynybos kariuomenės vadas generolas leitenantas Igoris Kirilovas ir jo padėjėjas žuvo antradienį Maskvoje Riazanės prospekte per sprogimą. Rusijos tyrėjų duomenimis, suveikė prie įėjimo į gyvenamąjį namą pastatytame elektriniame paspirtuke buvęs sprogmuo.
Gruodžio 16 d. Ukrainos saugumo tarnyba už akių pareiškė Kirilovui įtarimą dėl masinio cheminio ginklo naudojimo prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Tradicinis klausimų ir atsakymų renginys
V. Putino metinė spaudos konferencija – tradicinis kasmetinis klausimų ir atsakymų renginys, dažnai trunkantis kelias valandas ir transliuojamas per televiziją.
V. Putinas kreipiasi į rusus, karui Ukrainoje paaštrėjus ir abiem šalims siekiant įgyti pranašumą prieš Donaldui Trumpui, raginančiam pradėti derybas, sausio mėnesį pradedant eiti JAV prezidento pareigas.
V. Putinas kalba tokiu metu, kai Rusijos ekonomika, nuo 2022 m. pradžios veikianti karo sąlygomis, patiria vis didesnį netikrumą. Be to, prieš dvi dienas per sprogimą Maskvoje žuvo Rusijos armijos generolas, atsakomybę už jo nužudymą netiesiogiai prisiėmė Kyjivas. V. Putinas šio įvykio viešai dar nekomentavo.
Nuo 2000 m. valdantis V. Putinas anksčiau šią savaitę užtikrintai pareiškė, kad jo kariuomenė Ukrainoje turi pranašumą, „tvirtai laiko strateginę iniciatyvą visoje sąlyčio linijoje“. V. Putinas gyrėsi, esą Rusija šiais metais užėmė beveik 200 Ukrainos kaimų.
Lapkritį Maskvos kariuomenė Rytų Ukrainoje žengė sparčiausiu tempu nuo pat pirmojo 2022 m. pradėtos invazijos mėnesio.
Tačiau daugiausia dėmesio karui Ukrainoje skirianti Rusija patyrė didelį smūgį, kai Sirijoje žlugo jos sąjungininko Basharo al Assado režimas. B. al Assadas pabėgo į Maskvą, kai jo Rusijos remiama kariuomenė nesugebėjo pasipriešinti sukilėlių puolimui. Dabar Rusijos bazių Sirijoje ateitis neaiški, atskleidžiamas B. al Assado vykdytų represijų mastas.
Rusijos gyventojai taip pat moka vis didesnę kainą už karinę kampaniją Ukrainoje. V. Putinas vadina Vakarų sankcijas „nesėkmingomis“, tačiau analitikai perspėja apie neigiamas prognozes 2025 m., net Rusijos valstybinė žiniasklaida, paprastai vengianti visuomenės nepasitenkinimo temų, daugiau dėmesio skiria sunkumus patiriančioms šeimoms.
Nuo metų pradžios sviestas Rusijoje pabrango trečdaliu. Didėjantis darbo jėgos trūkumas – tūkstančiai vyrų siunčiami į frontą arba pabėgo – pamažu paveikė visas šalies gyvenimo sritis. 72 metų V. Putinas praėjusį mėnesį pripažino šia problemą, nors apie jos priežastis nekalbėjo. „Darbuotojų trūkumas šiandien yra viena iš pagrindinių mūsų ekonomikos augimo kliūčių“, – sakė jis.
V. Putino spaudos konferencija rengiama likus dviem mėnesiams iki trečiųjų karo Ukrainoje metinių ir pirmųjų po Kremliaus oponento Aleksejaus Navalno mirties kalėjime už poliarinio rato.
