„Ko gero, labiausiai žeidžia visos insinuacijos, kurios niekaip nesusijusios su realybe. Bandoma inicijuoti politinį diskursą“, – interviu Eltai teigė G. Landsbergis.

„Kiekvienas, kuris yra įsigijęs kokį nors nekilnojamąjį turtą, ypač ne savo valstybėje, tikriausiai supranta, kad nekilnojamasis turtas yra įsigijimas per ilgą laiką. Mūsų turto paieškos prasidėjo, kaip ir daugeliui mums pažįstamų šeimų, dar COVID-19 metu. Žmonės pirko sodybas ar sodybinio pobūdžio būstus, turėdami galvoje, kad jei pandemijos tęsis, gerai turėti sodybos vietą. Nėra galimybės sumokėti avansą per mėnesį“, – Eltai teigė užsienio reikalų ministras.

Politiko teigimu, jo šeima žvalgytis nekilnojamojo turto pradėjo dar 2020 metais, o konkretus objektas akiratyje atsirado 2021-aisiais.

„Nekilnojamojo turto agentūra būstą mums pasiūlė 2021 m. (...) Tada mes pradėjome konkrečiai žvalgytis ir šis procesas priėjo prie savo natūralios baigties“, – sakė politikas.

„Turtas buvo deklaruotas pagal visus reikalavimus. Pinigai deklaruoti, išlaidos deklaruotos. Niekas niekur nesislepia. Noriu pabrėžti, kad turtas yra privatus“, – tęsė jis.

Nuo praėjusios savaitės viešojoje erdvėje netylant diskusijoms dėl Landsbergių šeimos įsigyto turto, pats ministras ragina įvertinti ir privatumo ribas. Anot jo, pastaroji tema liečia tiek saugumo aspektus, tiek jo šeimos narius, kurie nėra tiesiogiai susiję su politika.

„Kad ir kaip norėčiau, bet aš vengiu viešai kalbėti ir apie savo namus Lietuvoje vien dėl to, kad yra tam tikri ir saugumo aspektai. Yra ir nepilnamečiai vaikai. Natūralu, kad ir politikai turi tam tikras privatumo ribas. Norėtų tikėtis, kad jos yra gerbiamos, kad žmonės, kurie nėra tiesiogiai susiję su politika, kaip vaikai ar sutuoktiniai, kad jie turi turėti galimybę į privatumą. Žinoma, atliepiant į visus įstatymo reikalavimus“, – aiškino jis.

Visgi, neslėpė politikas, labiausiai jį žeidžia viešojoje erdvėje pasigirdę svarstymai, esą turto įsigijimas yra susijęs su Rusijos pradėtu plataus masto karu Ukrainoje ir neigiamai pasikeitusia saugumo aplinka regione. G. Landsbergis pažymi – tiek jis, tiek jo šeima, ištikus valandai X, būtų pasiruošę ginti Lietuvą.

„Mano du sūnūs – vienas yra pabaigęs savanoriškąją tarnybą, o antrasis dabar ją atlieka. Pirmasis jau yra rezervo karys, antrasis tokiu taps pabaigęs tarnybą. Jiedu būtų vienoje iš pirmųjų linijų, jei Lietuvai kiltų realus karinis pavojus. Neturiu brangesnio turto už savo vaikus. Man atrodo, kad jų pasišventimas ir jų auka ginti savo krauju bei savo gyvybe Tėvynę turėtų atsakyti į klausimus, kur Landsbergių šeima stovi“, – sakė politikas.

„Mano vieta yra Lietuvoje, aš ginu Lietuvą tais instrumentais, kuriuos man suteikė rinkėjai, kuriuos pats galiu pasidaryti. Tą ketinu daryti ir toliau, tą darys ir mano šeima“, – akcentavo G. Landsbergis.

Vis dėlto, Graikijoje įsigytos vilos klausimas viešojoje erdvėje linksniuotas ir dėl to, kad G. Landsbergis nesuskubo atsakyti į jam iškeltus klausimus. Tačiau pats konservatorių lyderis teigia, kad šiuo atveju savo komunikacijos nevertins. Ministras leidžia suprasti, kad kartais politikams keliami klausimai tiesiog peržengia toleruojamas privatumo ribas.

„Drono pakėlimas virš privataus namo – tai yra panašiai, jei kažkas įsilaužtų į privačius namus ir apžiūrėjęs mano drabužinę, atspausdinęs, kokios spalvos yra mano marškiniai ar kitas trikotažas, sukeltų viešą diskusiją: ar galite patikėti, kad Landsbergis turi tiek ir tiek mėlynų marškinių. Tada pareikalaujama – komentuokite šį klausimą. Kad ir koks bebūtų politikas, jis nėra kitų sukuriamo cirko ponis. Neturiu šokti. Tai yra privatus namas, tai yra privati erdvė. Mano vertinimu, tai nėra korektiškas elgesys“, – apibendrino G. Landsbergis.

Reaguodama į šią žinią Seimo opozicijos atstovai surinko parašus klausimams apie G. Landsbergio žmonos turimą nekilnojamąjį turtą Graikijoje. Pasirašiusieji ministro ketina teirautis, kodėl, prabangų nekilnojamą turtą ministro šeima įsigijo panašiu metu, kai Rusija užpuolė Ukrainą ir ar tai nesiunčia dviprasmiškos žinutės.

2022 ir 2023 metų A. Landsbergienės turto deklaracijose nurodytas 795 tūkst. eurų vertės nekilnojamasis turtas užsienyje.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (163)