Gyvenimas apkasuose
M. Kiseliauskas „Žinių radijo“ eteryje pasakojo, jog yra visai netoli kovinių pozicijų Ukrainoje. Bunkeryje, kurio viduje buvo „Žinių radijo“ pašnekovas pokalbio metu, spaudė 17 laipsnių šaltis.
„Keičiasi pamainomis, bet žmonės čia nuolat būna po savaitę, po mėnesį. Žmonių buitis sudėtinga. Jeigu dar turi tokį dalyką kaip buitį. Iš čia neišeinant ir nieko nematant, nuolat vykdant vienokią ar kitokią užduotį, visiems yra sunku“, – pasakojo M. Kiseliauskas.
Apšaudymai vyksta gana dažnai, teigė pašnekovas, kas 15–30 minučių.
„Turbūt ir mes neišvengsime, šio įrašo metu girdėsime artilerijos pabūklus“, – teigė jis. „Žinių radijo“ laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas teigė, jog prie to tiesiog įprantama.
„Priprantame ir prie šių garsų. Snaudžiant negirdėti įmanoma, nebent nukrenta kur nors šalia. Tada pabundi nuo dulkių, purvo, sniego atkeliaujančio. Sniego turim“, – pasako jis.
Liūdi dėl stringančios Vakarų paramos
M. Kiseliauskas pasakojo, jog kai kuriuos suniokotus miestus, kaip, pavyzdžiui, Avdijivką, ukrainiečiai apleidžia ir suteikia galimybę rusų pajėgoms juose judėti laisvai. Tačiau išeiti iš miesto, kuriame realiai nebėra ką gaminti, taip pat neleidžia.
„Išeina jie tik į kitą pasaulį. Ten naikinamos technikos, naikinami žmonės“, – pasako pašnekovas.
Paklaustas apie nuotaikas apkasuose, pašnekovas neslėpė, jog jos būna ir liūdnos.
„Realiai tai labai liūdnos. Liūdnos dėl sustojusios stiprios pagalbos iš Vakarų. Nors ir atkeliauja [parama, aut. p.], vis tiek tai nėra tokie kiekiai, kokių reikėtų dabar. Sustojo F-16 naikintuvų tiekimas, jie buvo žadėti praėjusių metų pabaigai.
Vakarai vėluoja, todėl galime tik džiaugtis mūsų tautiečiais, dar esame pirmaujantys pagal teikiamą pagalbą ir paramą Ukrainai“, – kalbėjo jis.
M. Kiseliauskas pabrėžė, jog Ukrainos gynėjų dvasia, nepaisant sunkumų ir bene dvejus metus trunkančios plataus masto invazijos, nepasikeitė.
„Ji dar labiau stiprėja, jie tikrai nesiruošia pasiduoti niekam. Tikrai neatiduos savo žemės nei centimetro daugiau. Jie sako, kad jeigu prezidentas pasirašys paliaubų susitarimą, jis – ne jų prezidentas“, – kalbėjo „Žinių radijo“ laidos pašnekovas.
Jis teigė, jog Ukrainoje daug ką lemia Vakarų pozicija, jų teikiama parama, daug ką lems ir artėjantys Europos Parlamento (EP) rinkimai, JAV prezidento rinkimai.
„Tai tikriausiai turės didžiausią įtaką kalbant apie šio konflikto eskalavimą arba jo užbaigimą. Vakarai jį gali užbaigti labai greitai, bet reikia to norėti“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo Ukrainoje esantis M. Kiseliauskas.
Įvardijo baimę
Paklaustas, kas lemia tokią Vakarų baimę, pašnekovas svarstė, jog baimė yra dėl nežinomybės ir Rusijos likimo.
„Tai, visgi, branduolinė valstybė. Jie labai įsibaiminę to branduolinio ginklo. Bet jeigu Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pradėjo keisti savo toną, tai reiškia, kad visi pradeda suprasti, jog čia nėra draugystės. Visų tikslas turi būti vienas – laimėti karą ir įvesti bent šiek tiek taikos į pasaulį“, – „Žinių radijo“ eteryje pasakojo Ukrainoje esantis lietuvis.
Jis teigė, jog Ukrainos gynėjai tiki, kad rusų pajėgas įmanoma išstumti iš Ukrainos teritorijos.
„Rusai sugebėjo išmokti kariauti šį karą. Pradžioje jie nemokėjo, dabar tikrai moka. Savo ginkluotę tobulina kartais. Nesuprantu Vakarų pasaulio, kai jie neanalizuoja, kiek rusai tobulėja. Mums irgi reikia tobulėti, Lietuvai, kaip valstybei, – taip pat, nes turime tokį kaimyną. Turime išmokti ir turime galvoti truputį plačiau, nei paprastai galvoja politikai. Mes turime ruoštis.
Suomija ir Švedija jau ruošiasi karui su Rusija, jie jau informavo savo gyventojus, jog pradeda ruoštis kariauti. O Vakarų pasaulis dar galvoja, ginkluotės gamybos lėtoki pajėgumai ir jie atsilieka. Rusai nebeatsilieka, jie gamina viską, modernizuoja“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pasakojo M. Kiseliauskas.
