Vilniaus paukštynas – didžiausias ūkis Lietuvoje. Vien auginimo padalinių plotai užima beveik 400 000 kv. m., o tai – beveik 60 futbolo stadionų. Tad kaip čia auginamos vištos?
„Mūsų įmonė unikali tuo, kad turime visą paukštininkystės grandinę“, – pasakoja T. Sprindžiūnas, „Delfi“ laidai „Ar galiu užeiti?“ pirmiausia aprodęs kiaušinių saugojimo patalpą, vėliau atvėręs ir vištų kiaušinių inkubatoriaus duris. Šios dvi patalpos skiriasi ne tik savo paskirtimi ir jose vykstančiais procesais, bet ir juntama temperatūra. Kiaušiniai laikomi vėsiai, o inkubatoriuose – gerokai šilčiau.
„Kaime viena višta perekšlė gali užtūpti apie dešimt kiaušinių, o mes inkubuojame specialiose spintose, kuriose telpa 115 tūkstančių kiaušinių vienu metu“, – pasakojo T. Sprindžiūnas. Beje, kiaušiniai ne tik laikomi šiltai, jie kas valandą paverčiami ir taip bevartant šiltose spintose praleidžia iki 20 dienų.
Vėliau kiaušiniai perkeliami į skilimo patalpą ir čia viščiukai jau išsirita iš lukšto. Beje, kiaušinio lukštą viščiukai prakala ne snapu, o ant jo esančiu rageliu, kuris išsiritus nukrenta.
Iš kiaušinio išsiritę viščiukai perkeliami į kitas erdves, kur bus auginami. O kiek laiko reikia, kad užaugtų viščiukas užaugtų iki kelių kilogramų? Tai užtrunka apie 40 dienų.
„Delfi“ laidai „Ar galiu užeiti?“ T. Sprindžiūnas aprodė ir gamybinį cechą, kuriame ne tik atskiriamos vištienos dalys, bet ir gaminami vištienos produktai. Beje, visur privalu persirengti specialiais steriliais drabužiais, o gamybinėje erdvėje taikomas ir dar vienas reikalavimas – nusiimti visus papuošalus, laikrodžius ir panašiai.
Į gamybos cechą vištiena atkeliauja specialioje linijoje iš vėsinimo tunelio, kurio ilgis – beveik trys kilometrai. Linijos greitis – 6,5 tūkst. viščiukų per valandą, per dieną – apie 150 tūkst. Tiek viščiukų broilerių atkeliauja į gamybinį cechą, kur toliau ruošiami vištienos produktai.
Gamybos ceche daug žingsnių automatizuota – speciali linija keliauja ir pro skenerius, kuriuose nustatoma, ar yra sumušimų, o gal kitokių trūkumų. Vis dėlto ne visus procesus gali padaryti technika. Žmonės dirba ir prie fasavimo linijos, jų reikia ir ankstesniuose procesuose. Pavyzdžiui, Vilniaus paukštyne dirba ir vištų gaudytojai.
„Žmonių darbo vis dar yra daug. Ir cechuose, ir auginime, paukščiai sugaudomi irgi rankiniu būdu, – pasakojo T. Sprindžiūnas, kalbėdamas apie vištų gaudytojus. – Yra toks etatas. Žmonės šitą funkciją atlieka, sugaudo paukščius ir sudeda į transportavimo konteinerius, kurie atvažiuoja į skerdyklą. Yra toks darbas, tikrai nelengvas ir ne pats geidžiamiausias.“
Gamybiniame ceche ne tik fasuojami broileriai ar atskiros jų dalys. Vištiena čia ir marinuojama, taip pat gaminami ir kiti produktai, pavyzdžiui, vištienos kepsneliai, kurie ir paruošiami, ir iškepami, ir sušaldomi. Vištienos kepsneliai čia formuojami, dengiami paniruote, vėliau du kartus kepami ir tik jau visiškai paruošti keliauja į šaldymo liniją.
Supakuoti gaminiai dar tikrinami ir specialiu rentgenu. „Rentgenas tikrina, ar nėra kokio pašalinio daikto. Didesnio kauliuko ar kokio kito svetimkūnio“, – jei rentgenas nustato kokį nors neatitikimą, pakuotė atidedama į šoną.
Vaikštant po Vilniaus paukštyną pastebima įvairi temperatūrų kaita. Nuo 37 laipsnių inkubatoriuje, iki -18 laipsnių sandėliuose, kur laikoma šaldyta produkcija.
Vilniaus paukštyno produkcija žymima užrašu, kad visa tai užauginta be antibiotikų. Ar tikrai vištų auginime paukštynas visiškai nenaudoja antibiotikų? „Kai viščiukai neserga, tai tikrai nenaudojame ir profilaktiškai neduodame. Nėra reikalo“, – kalbėjo T. Sprindžiūnas, įvardydamas, kad paukštyne broilerio išauginimas nuo kiaušinio siekia 80 procentų.
Kaip atrodo visi procesai Vilniaus paukštyne, kviečiame pamatyti laidoje „Ar galiu užeiti?“.