Šiomis dienomis vykstančiame Vilniaus Rusijos forume dalyvaujantis M. Chodorkovskis penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad ir pats jaučiasi kaltas dėl to, kas vyksta Ukrainoje, nors jo kaltės tame nėra.
„Mes jaučiamės kalti, kad nesugebėjome užkirsti tam kelio ir tai yra didelė vidinė dilema daugeliui mano kolegų, o taip pat ir man. Kai mano tėvynė kovoja su mano protėvių tėvyne. Tai labai sunkus saviidentifikacijos momentas“, – kalbėjo pastaruoju metu Londone gyvenantis opozicionierius.
M. Chodorkovskio teigimu, sustabdyti fašistinį režimą galėjo tik didžioji dalis Rusijos gyventojų.
Anot Atviros Rusijos fondo vadovo, apie V. Putinui nepritariančius rusus reikia galvoti, nors visi puikiai supranta, kad palyginus su tuo, ką patiria ukrainiečiai, jų padėties lyginti negalima.
M. Chodorkovskio teigimu, apie jo tautiečius reikia galvoti ne tik dėl to, kad tai yra humaniška, bet ir todėl, kad kai V. Putinas praras valdžią – o jis tikras, kad laukti liko nedaug, niekas Rusijos jau nebeokupuos, o kažkas turės imtis keisti padėtį.
„Su tais „kažkuo“ dabar galima kalbėtis arba nesikalbėti. Ir man atrodo, kad su jais geriau dabar kalbėtis. Tiems žmonėms reikalinga pagalba lygiai taip pat, kaip ji reikalinga ukrainiečiams. Jų bėdos yra mažesnės, nei ukrainiečių, bet jos irgi bėdos“, – teigė jis.
M. Chodorkovskis sakė, kad yra dėkingas Lietuvai, nes ji yra pasirengusi su jais kalbėtis.
„Ačiū, kad išklausote ir mūsų poziciją“, – sakė jis.
M. Chodorkovskio teigimu, iš Rusijos su pastarąja emigracijos banga išvyko apie 300 tūkst. žmonių.
„Iš jų apie 100 tūkst. galima laikyti režimo oponentais, o aktyvių žmonių dalis yra mažesnė. Jei kalbame apie aktyvius oponentus, kurie yra už Rusijos ribų, kurie yra pasirengę grįžti tam, kad pakeistų situaciją po V. Putino, tai yra dešimtys tūkstančių žmonių ir su tomis dešimtimis tūkstančių žmonių, mano nuomone, yra prasmė kalbėtis“, – teigė jis.
Paprašytas pateikti savo prognozę, kaip gali baigtis karas Ukrainoje, jis teigė, kad Ukraina iki rudens tikrai nelaimės, bet jis labai tikisi, kad ji nepralaimės.
„Aš manau, kad karas gali tęstis labai ilgai. Jei Ukraina nuspręs ginti savo teritorinį vientisumą, tai gali tęstis ir tęstis. Aš sakiau, kad nereikšiu nuomonės, iki kada Ukrainai reikėtų sustoti, tačiau svajoti, kad iki rudens karas pasibaigs, aš, žinoma, negaliu“, – sakė jis.
Atviros Rusijos fondo vadovo teigimu, jeigu V. Putinas pasijaus nugalėtoju Ukrainoje, o tai yra įmanoma, jis gali ir vėl grįžti prie reikalavimo, kad NATO atsitrauktų iki 1997 metų sienų. Jis tikras, kad be atitinkamos Vakarų ginkluotės Ukraina neatsilaikys.
opozicionierius taip pat teigė negalintis užtikrintai pasakyti, kad Europa padarė viską, jog užsitikrintų savo energetinį ir pramoninį saugumą.
Caro turi nelikti
M.Chodorkovskio nuomone, jei Vakarai ieškos žmogaus, kuris atsistos vietoje V. Putino ir bus „geruoju rusų caru“, arba mėgins susitarti su V. Putinu, kad „tu sustok ir mes toliau su tavimi draugausime“, viskas baigsis nauju karu.
„Galbūt su maža pertrauka, o galbūt – be jokios pertraukos. Tai – neišvengiamybė. Todėl Vakarams ir mums, rusams, teks priimti sunkų sprendimą, apie kurį nedrįsau kalbėti iki vasario 24 dienos“, – sakė jis ir pridūrė, kad Rusija turi būti pertvarkyta į regionus, tapti realiai federacinė valstybė, joje privalo nelikti prezidento posto, tik parlamentas.
„Federalinis centras turi atstovauti regionams. Tik tokiu atveju, jei Rusija bus pertvarkyta į regionus, imperinė intencija dings, nes regionų elitams nereikės legitimumo dėl išorės priešo. O tam vadinamajam carui – bet kuriam – išorės priešas visada bus reikalingas“, – kalbėjo jis.
Anot M. Chodorkovskio, bet koks bandymas susitarti su V. Putinu būtų tik trumpas stabtelėjimas, o kol jo režimas yra valdžioje, taikos Europoje nebus.
Ieško į Rusiją išvežtų žmonių
Jis pasakojo su kolegomis šiuo metu besiaiškinantis, koks yra likimas vaikų, išvežtų iš Ukrainos į Rusiją.
„Tai yra labai didelė problema, ypač kalbant apie vaikus, kurie neprisimena ir negali tiksliai pasakyti, kas yra jų tėvai. Ši problema – dešimtmečiui ir ja reikia užsiimti tiek, kiek tai yra įmanoma. Į mane kreipiasi mano pažįstami ukrainiečiai, kurie prarado savo artimuosius ir jie tikisi, kad gali juos surasti Rusijoje esančiuose lageriuose. Aš ir mano kolegos stengiamės jiems padėti tiek, kiek galime“, – pasakojo jis.
Anot M. Chodorkovskio, kartais tenka pasakyti, kad šių žmonių neįmanoma rasti, o tai gali reikšti, kad jų nebėra.
„Nervų ne visada pakanka“, – pridūrė jis.
Genocido požymių galima įžvelgti
Paklaustas, kaip vertina Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kaltinimus Rusijai genocidu Donbase, M Chodorkovskis atkreipė dėmesį, kad žodis „genocidas“ yra teisinis terminas, o genocido požymių tikrai galima įžvelgti, tačiau aišku, kad kol kas tai dar – ne Srebrenica, bet iki to labai netoli.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis papildė, kad tai, ką matome iš V. Putino ir jo aplinkos pareiškimų, jis kėsinasi sunaikinti tautą, ukrainiečių egzistavimas jam nepriimtinas. „Apimtys, matyt, aiškės, jos nėra žinomos, bet intencija, mėginimas kartais prilygsta nusikaltimui jau savaime“, – kalbėjo ministras.
Aiškių pažadų neturime
G. Landsbergis penktadienį žurnalistams sakė, kad pažadų dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo ilgam pasikeitus saugumo situacijai regione Lietuva kol kas neturi.
„Kol kas diskusijos yra tebevykstančios, aiškių pažadų, kad kas bus padaryta ir kiek padaryta, mes neturime. Vėlgi, matyt, klausimas kyla iš giliau, jo šaknys yra giliau, kaip mes matome tą naująją Europos saugumo architektūrą, kur Lietuva, Baltijos valstybės - nėra išsiskyrimo nuomonių, kad ji pažeista ilgam, ta, kuri buvo iki 24 vasario. Ir naujoji turi formuotis u stipria sienos gynyba, aiškiai siunčiant signalą agresoriui, kad kiekvienas NATO teritorijos colis - kaip sakė Amerikos prezidentas, bus realiai, praktiškai ginamas“, – teigė jis.
Anot jo, kol kas aiškaus supratimo nėra, o iš kitų valstybių jaučiamas lūkestis, kad galbūt tie pažeidimai, nepaisant vykstančio karo ir visko, kas vyksta Ukrainoje, nėra tokie gilūs ir stiprinimas nėra būtinas.
Ministro teigimu, mes kalbame ne tik apie tai, kiek kur ir kokių reikia tankų, bet ir apie požiūrių skirtumą.
Ministras penktadienį kalbėjo, kad beveik dešimt metų Lietuvoje vykstantis Vilniaus Rusijos forumas šiemet yra kitoks, nes ligi šiol teorinėmis buvusios diskusijos šiais metais virto praktinėmis.
„Putinas, užpuldamas Ukrainą, pasiūlė pasauliui naują viziją, kurioje nustoja galioti taisyklėmis grįstas pasaulis ir galia tampa pagrindiniu instrumentu. Tai yra labai pavojingas pasaulis, pavojingas ir Lietuvai“, – sakė jis.
G. Landsbergio teigimu, svarbiausia diskusija dabar yra apie tai, kokia Rusija bus po šio karo.
„Klausimą dėl Rusijos ateities kelia jau visi. Tą klausimą girdime per pasiūlymus Ukrainai dėl karo pabaigos. Po tuo slepiasi ir daugiau dalykų – tie, kurie siūlo Ukrainai sudėti ginklus ir galbūt atsisakyti teritorijų, iš esmės sako, kad tikisi tam tikro sambūvio su putinistine Rusija. Mano manymu, sambūvis su putinistine Rusija yra tik karo atidėjimas. Mes tą esame matę anksčiau – istorija pilna pavyzdžių“, – kalbėjo jis.
Ministras įsitikinęs, kad jei Rusija neliks nubausta, jis tai galės pakartoti, o kitas žingsnis gali būti ir į NATO valstybes.
„Todėl diskutavome apie tai, kokios Rusijos norime ir kaip to norime pasiekti. Išsiskiria nuomonės, ar galime tikėtis demokratinės Rusijos, išsiskiria nuomonės, kada jos galime tikėtis, bet sutampa pozicijos, kad putinistinis režimas, kuris valdo Rusiją, negali būti tas, su kuriuo kažkas turėtų siūlyti susitarti, sukurti santykius iš naujo ir tikėtis tvarios saugumo architektūros Europos kontinente“, – kalbėjo ministras.
G. Landsbergis sakė, kad bus siekiama, jog režimo dienos būtų trumpesnės.
Tai yra jau aštuntasis Vilniaus Rusijos forumas, suburiantis ekspertus, politikus, pilietinės visuomenės atstovus, žmogaus teisių gynėjus, akademikus, žurnalistus iš Rusijos, Lietuvos ir kitų šalių. Tarp renginio dalyvių šiemet – M. Chodorkovskis, buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas, „Freedom House“ prezidentas Michaelas Abramowitz, Laisvosios Europos radijo/ Laisvės radijo prezidentas Jamie Fly ir kiti.
Vilniaus Rusijos forumo metu aptariami aktualūs Rusijos vidaus ir užsienio politikos, žmogaus teisių padėties, Rusijos santykių su Vakarais klausimai, įvertinamos Rusijos raidos tendencijos, diskutuojama kovos su Rusijos propaganda bei kitomis aktualiomis temomis.
Šiais metais pagrindinis forumo dėmesys skirtas Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą, agresijos sustabdymo priemonėms, taip pat – vis labiau prastėjančiai pilietinės visuomenės situacijai, žiniasklaidos veiklos suvaržymams Rusijoje.